Apie laivo katastrofą ir politinius režimus

 

Viršelio dizainerė Theresa Evangelista
Viršelio dizainerė Theresa Evangelista

Druska jūrai* (angl. Salt to the Sea) – trečiasis amerikiečių ir lietuvių kilmės autorės Rutos Sepetys romanas. Knygoje kalbama apie „Wilhelmo Gustloffo“ – vieno iš didžiausių, prilygstančio „Titanikui“, laivo – skendimą Baltijos jūroje 1945 m. Kūrinyje atskleidžiamos keturių jaunų žmonių – lietuvės Joanos Vilkaitės, vokiečių Alfredo Friko ir Floriano Beko bei lenkaitės Emilijos Stožek, – pakliuvusių į laivą ir išgyvenančių jo skendimą, istorijos. Šio istorinio romano tikslas – jaunus užsieniečių skaitytojus, nedaug žinančius apie to meto istorijos įvykius, supažindinti su nacių ir sovietų režimais sukuriant įtikinamus tada gyvenusių paprastų žmonių paveikslus.

Skaitant matyti, kad autorė puikiai pažįsta aprašomąjį istorinį laikotarpį, geba į grožinės literatūros tekstą įpinti aprašymų ir dialogų, pasakojančių apie nacių ir sovietų režimus. Už šių temų gvildenimą romane rašytoja buvo apdovanota Carnegie’o medaliu. Šį patį prestižiškiausią Jungtinėje Karalystėje vaikų literatūros autoriui skiriamą apdovanojimą nuo 1936 m. iki dabar yra pelniusios tokios lietuvių skaitytojams puikiai žinomos knygos kaip Mary Norton Skoliniautojai, C. S. Lewiso Paskutinis mūšis, Philippos Pearce Tomo vidurnakčio parkas ar Davido Almondo Skeligas.

Sepetys knyga kalba apie Antrojo pasaulinio karo pabaigą. Amerikoje profesoriaujantis lenkų mokslininkas Marekas Oziewiczius išskyrė naują žanrinį modelį, kurį vadina kruvinų žemių literatūra (bloodlands fiction). Jai galima priskirti tiek pirmąjį autorės romaną Tarp pilkų debesų, tiek ir romaną Druska jūrai. Abiejuose kūriniuose pasakojami Rytų Europos tautų, kurios tapo Sovietų Sąjungos ir nacių genocido aukomis, likimai. Ankstesnėje tiek suaugusiųjų, tiek vaikų Holokausto literatūroje daug kalbėta apie nacių žalą, padarytą žydų tautai Holokausto metu. Sepetys romanai jauniesiems skaitytojams atskleidžia, kad ne tik nacių režimas žalojo Europą XX a. pirmojoje pusėje. Autorė prabyla apie tai, kad ir Sovietų Sąjunga vykdė genocidą, kuris, kaip teigia Timothy Snyderis, nusinešė maždaug tokį pat skaičių aukų. Abu režimai panašūs, nes buvo nukreipti prieš silpnas ir menkavertėmis laikytas tautas (žydus, slavus ar Baltijos šalių gyventojus).

Tai, kad lietuviškų šaknų turinti amerikiečių autorė išdrįso prabilti apie sovietų nusikaltimus Rytų Europos tautoms, sulaukė didžiulio Vakarų Europos ir JAV knygų apžvalgininkų ir skaitytojų dėmesio. Pirmoji jos knyga Tarp pilkų debesųpelnė „The Wall Street Journal“ geriausios knygos vaikams, „Indies Choice“ Metų knygos paaugliams (Indies Choice Book Young Adult Book of the Year) ir Reikšmingos pasaulio visuomenei knygos (Notable Books for a Global Society) apdovanojimus, taip pat buvo pristatyta Carnegie’o medaliui, Amelios Elizabeth Waiden ir Williamo C. Morriso apdovanojimui, buvo patekusi į daugybę knygų dešimtukų ir dvidešimtukų, nes skaitytojus sužavėjo autorės gebėjimas atskleisti šias istorines temas. Kalbėdama jauniesiems skaitytojams apie sovietų nusikaltimus Rytų Europos tautoms pirmajame romane autorė ypač gilinasi į lietuvių tautos patirtį ir Sibiro tremtį, o antrajame pasakoja apie laivo nuskendimą Baltijos jūroje.

Knyga Druska jūrai daugiausia kalba apie nacių nusikaltimus, bet turi sąsajų ir su pirmuoju rašytojos kūriniu, nes, pasakojant apie nacių režimo žalą Rytų Europos tautoms, čia įpinta ir temų apie sovietų nusikaltimus. Knygą Tarp pilkų debesų autorė kūrė 2007–2011 m., aštuoniskart ją perrašė, daug važinėjo po Lietuvos miestus ir miestelius kalbindama žmones, išgyvenusius anų laikų įvykius, lankėsi Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centre, apžiūrėjo Sovietų Sąjungos kalėjimų imitacijas Latvijoje. Istorinis romanas Druska jūrai irgi buvo kuriamas ilgą laiką, apie trejus metus, autorė skaitė daug su vaizduojama tema susijusios literatūros, ieškojo informacijos archyvuose ir kalbino žmones, išgyvenusius skęstant laivui.

Kaip teigia rašytoja, šioje knygoje svarbiausia jai buvo papasakoti pamirštą laivo „Wilhelmas Gustloffas“ istoriją. Tai viena baisiausių laivo nuskendimo istorijų. Šis vokiečių laivas, plaukdamas per sovietų kontroliuojamus vandenis, buvo jų pašautas. Laivo žūtį gaubia įvairios paslaptys. Vieni mano, kad galbūt jis gabeno nacių prisigrobtus meno kūrinius, kiti spėja, kad kartu su laivu į jūros gelmes galėjo nugrimzti ir iš sovietų pavogtas Gintaro kambarys.

Autorė romane pateikia šiuo laivu keliaujančių keturių jaunuolių istorijas. Pagrindiniai veikėjai įkūnija tris tautas, kurios susidūrė su nacių režimu. Lietuvė Joana patiria sunkių išgyvenimų jausdama kaltę dėl pusseserės (pagrindinės Tarp pilkų debesų veikėjos Linos), kuri buvo ištremta į Sibirą. „Kaltė – tai medžiotojas“ (p. 7) – toks pirmasis knygos sakinys. Florianas, jaunas nacių partijos narys, atsakingas už meno kūrinius, pamatęs, kad yra nacių apgaudinėjamas, ryžtasi priešintis jų ideologijai. „Likimas – tai medžiotojas“ (p. 9) – tokiu sakiniu pristatomas šis veikėjas. Jauna lenkaitė Emilija – sovietų kareivių prievartos auka („Gėda – tai medžiotojas“, p. 10). Alfredas – jaunas nacių kareivis, kurio mintis ir jausmus yra užvaldęs Hitleris. Jis netgi cituoja diktatoriaus Mano kovą, paveiktas hitlerinės ideologijos, įduoda naciams savo mylimą žydaitę Hanelorę („Baimė – tai medžiotojas“, p. 11). Šie keturi žmonės atstovauja skirtingiems požiūriams į nacių režimą: trys veikėjai negali jo pakęsti, o ketvirtasis juo aklai tiki.

Knyga pasiekė savo tikslą, nes pagrindiniai kūrinio veikėjai puikiai atskleidžia šiuos skirtingus požiūrius į nacių režimą. Joanos, Floriano ir Emilijos balsai parodo, kokie baisūs ir negailestingi Rytų Europos tautoms buvo naciai, tuo tarpu neigiamas veikėjas Alfredas išreiškia nacių žiaurumą ir bukumą. Autorė nori parodyti jaunimui, kad paklusimas nacių idėjoms yra riboto ir silpno žmogaus bruožas, tuo tarpu trijų teigiamų veikėjų paveikslai atskleidžia, kad daug sveiko proto žmonių priešinosi šiam režimui.

Teigiami veikėjai turi daug dorybių, kurios skatina skaitytoją pajusti jiems simpatiją. Joana – nuolanki ir drąsi. Mergina suvokia, kad nors daug studijavo, bet dar stokoja sveiko proto. Ji drąsi, nes trokšta išgelbėti jai pavestus žmones, bando juos nugabenti į laivą ir nebijo paprašyti pagalbos. Florianas – kilnus ir narsus. Kad ir be didelio noro, vaikinas bando pagelbėti lenkaitei Emilijai, kuri jam primena mažąją sesutę, likusią su šeima. Emilija – jautri ir tyra. Šią merginą skaitytojai nejučiom pamilsta kaip tik dėl naivumo ir tyrumo. Florianą mergaitė vadina riteriu, nes mato jo kilnumą. Naivi, vos penkiolikos metų Emilija dar nesugeba suprasti, kad Florianas nėra vien geras. Galiausiai Alfredas – silpnas, bailus ir pagyrūniškas. Šis veikėjas skaitytojui iš pat pradžių pasirodo atstumiantis, nes neigiamos savybės jį stipriai supriešina su kitais veikėjais. Kurdama šį paveikslą rašytoja iškart nuteikia skaitytoją prieš nacių režimą.

Suprasdama, kad rašo jauniems žmonėms, autorė nutylėjo pernelyg baisius žiaurumus, kuriuos išgyveno režimo aukos. Siekdama, kad šie įvykiai nebūtų pamiršti, Sepetys tarsi sako: „Niekad daugiau.“ Jos knyga panaši į daugelį knygų apie Holokaustą ir, kaip teigia Oziewiczius, sukuria naują – kruvinų žemių – grožinės literatūros žanrą. Kaip ir ankstesniame Sepetys romane, šiame taip pat jaučiama aiški skirtis tarp teigiamų ir neigiamų veikėjų. Visgi matome, kad teigiamų veikėjų autorė nekuria idealių – jie tėra žmonės, turintys teigiamų ir neigiamų bruožų. Pavyzdžiui, Florianas nori pagelbėti Emilijai, bet jaučia, kad ši jį erzina. Tačiau vienintelis neigiamas veikėjas toks ir lieka – Alfredas neturi bruožų, kurie darytų jo paveikslą patrauklesnį. Tuo autorė tarsi parodo, kaip stipriai blogi veiksmai paveikia žmogų.

Asmeniškai man svarbi buvo Sepetys knyga Tarp pilkų debesų, nes ji priminė mano tėčio ištrėmimo į Sibirą istoriją. Gal todėl perskaičiau ją su didžiausiu malonumu. Žinodama, kokia puiki pirmoji autorės knyga, džiaugiausi galėdama perskaityti ir trečiąją. Man graži pasirodė rašytojos sumanyta dviejų veikėjų – Linos ir jos pusseserės Joanos – sąsaja. Skaitant pirmąją knygą, rūpėjo patirti, kas nutiko Joanai, o iš Druskos jūrai sužinojau, kaip mergina pakliūva į laivą „Wilhelmas Gustloffas“, įsimyli ir padeda aplinkiniams, taigi tampa tikra modernia heroje. Knyga man padarė neišdildomą įspūdį, ją rekomenduočiau aukštesniųjų klasių moksleiviams.
_________________________________

* SEPETYS, Ruta. Druska jūrai / iš anglų k. vertė Zita Marienė. – Vilnius: Alma littera, 2017. – 320 p. ISBN 978-609-01-2517-5

Žurnalas „Rubinaitis“, 2017 Nr. 4 (84)

Įžanginis

„Aš ir skaitau lietuviškai...“

Straipsniai

FANTASTINIS JONATHANO SWIFTO PASAULIS
DU BARONAI MIUNHAUZENAI LIETUVOJE
„HOBITAS“: PASAKA, NETIKĖTAI PERAUGUSI Į DIDINGĄ EPOPĖJĄ
ŽVILGSNIS Į ŽMONES IR NYKŠTUKUS

Pokalbis

KAS TA(S) „FANTASY“?

Sukaktys

„Pilnas miškas nykštukų!“ (Kazio Sajos knygos 50-mečiui)

Mano vaikystės skaitymai

KNYGOS IR VAIKAI MAN ĮDOMU

Supažindiname

MIESTAS, KURIAME UŽGIMĖ MARKO TWAINO LEGENDA

Atidžiu žvilgsniu

Knyga, kurios reikėjo
Knyga berniukams ir ne tik

Laiškai

Apie knygas ir skaitymo pradžią

Kronika. Informacija. Skelbimai

KRONIKA. INFORMACIJA. SKELBIMAI

Summary

SUMMARY

Mūsų partneriai ir rėmėjai