AMŽINASIS DARBĖNŲ MERAS (Minint Richardo McClure’o Scarry’io gimimo šimtmetį)

 

„Haklis su mama ir tėte gyveno tokioj Darbėnų vietoj, kur gretimais nebuvo kitų namų. Nebuvo ir vaikų, tad su kuo žaisti? Haklis jautėsi labai vienišas“, – rašoma viename pirmųjų Richardo McClure’o Scarry’io (Ričardo Makluro Skerio) knygos Ką žmonės dirba visą dieną? (orig. What Do People Do All Day?) puslapių. Su šio amerikiečių rašytojo ir iliustruotojo knygomis užaugo ne viena karta (pirmasis Ką žmonės dirba visą dieną? leidimas pasirodė 1965 m., Lietuvoje – 1990 m.), tad minint kūrėjo šimto metų jubiliejų norėtųsi pažvelgti į jo gyvenimą, darbus ir kaip jie vertinami XXI a.

Richardas McClure’as Scarry gimė 1919 m. birželio 5 d. Bostone, Masačusetso valstijoje (JAV). Anot biografų, jis buvo vidutinių gabumų mokinys, baigęs mokyklą metus studijavo verslą, vėliau šias studijas metė. 1938 m. Scarry buvo priimtas į Bostono menų muziejaus dailės mokyklą (angl. Boston Museum of Fine Arts Art School), kurioje studijavo iki 1941 m., kai, JAV įsitraukus į Antrąjį pasaulinį karą, buvo pašauktas į kariuomenę. Bet net ir karo metu Scarry nepaliko piešimo nuošalyje – buvo atsakingas už įvairių leidinių kariams iliustravimą ir dizainą1. Po karo Scarry apsigyveno Niujorke, o 1968 m. su šeima emigravo į Šveicariją, kur gyveno ir kūrė iki pat mirties 1994 m.2

Knygas vaikams Scarry iliustravo nuo 1947 m., bet jį išgarsino 1963 m. išleista Pati geriausia žodžių knyga (Best Word Book Ever). Nors iki tol jis jau buvo parašęs ir iliustravęs daugiau nei trisdešimt knygų, tarp jų, pavyzdžiui, knygas apie triušelių gyvenimą Triušiukas Kristoferis ir kiti pasakojimai apie gyvūnus (Christopher Bunny and Other Animal Stories, 1949), Triušiukų knyga (The Bunny Book, 1955), Išdykęs triušiukas (Naughty Bunny, 1959), Aš esu triušiukas (I Am a Bunny, 1963), bet ikimokyklinio skaitymo klasika tapo Pati geriausia žodžių knyga. Šiame didelio formato (26,8 × 30,7 cm) leidinyje autorius vaikams pasiūlė įdėmiai apsižvalgyti ir patyrinėti tiek artimąją namų aplinką, tiek apylinkes ir jas keičiančius metų laikus. Vėliau idėją vaizduoti smulkų, įsižiūrėti skatinantį pasaulį kūrėjas išplėtojo savo žinomiausioje knygoje apie Darbėnų miestelio gyventojus Ką žmonės dirba visą dieną?

Scarry’io knygų bruožas – nuolat ką nors veikiantys antropomorfizuoti gyvūnai. Šio kūrėjo iliustracijose sunku išskirti pirmąjį, antrąjį ar trečiąjį planą – visi veikėjai taip išdėstomi plokštumoje, kad mažasis skaitytojas (ar galbūt tyrinėtojas) galėtų susitelkti ir apžiūrėti kiekvieną iš jų. Puslapiai dažniausiai pilni piešinių, tad tyrinėti tikrai yra ką, bet tai ne Martino Handfordo Surask Joną (orig. Where’s Wally? arba Where’s Waldo?; Lietuvoje šio ciklo knygos pradėtos leisti 2014 m.). Kaip teigia Mike’as McKiernanas, Scarry kuria Pieterio Bruegelio (vyresniojo) paveikslus primenančias iliustracijas – skaitytojo žvilgsnis tiesiog negali nustygti vietoje, nes detalių stulbinamai daug3.

Ką žmonės dirba visą dieną? ir kitos Scarry’io knygos vaikams – tarsi išsamūs žinynai, pasakojantys ne vien apie žmonių darbus, profesijas, kūrinius (pvz., Mašinos ir visa, kas važiuoja, 1974, liet. 1996; Laivai, Lėktuvai, Traukiniai, visos trys 1967, liet. 2000), bet ir apie deramo elgesio normas (pvz., Ačiū ir prašau, 1973, liet. 1992). Scarry’io knygos yra edukacinės, bet dėl spalvingo ir įtraukiančio vizualaus informacijos pateikimo nėra nuobodžios ar sausos, dėl to randa sau skaitytoją ir XXI a.

Vis dėlto kadangi Scarry’io Darbėnai ir jų gyventojų santykiai buvo modeliuojami kaip veidrodinis tuometinės – XX a. septintojo ir vėlesnių dešimtmečių – visuomenės atspindys, kai kuriuos jo knygose vaizduojamus dalykus XXI a. tyrėjai įvardija kaip atgyvenusius arba netgi įžeidžiančius.

Anot tyrėjų, Scarry’io knygose galima įžvelgti užslėpto rasizmo4, klasinės segregacijos5, seksizmo6, bet svarbu pažymėti, kad, dar autoriui esant gyvam, naujesni jo kūrinių leidimai pasirodydavo pataisyti prisitaikant prie kintančio visuomenės požiūrio ir normų. Vėlesniuose leidimuose kai kurie vyriškieji personažai buvo pakeisti moteriškaisiais, rasistiniai elementai (pvz., Scarry ypač mėgo piešti indėnus, nors iš mažųjų skaitytojų buvo sulaukęs nepasitenkinimo laiškų7) pakeisti neutraliais, šalia Kalėdų simbolių atsirado nuorodų į Chanuką ir pan.8 Scarry’io sukurtą pasaulį labai padėjo atnaujinti jo sūnus Richardas „Huck“ Scarry – jis, taip pat būdamas iliustruotojas, koreguoja ir plečia Darbėnus ir juos supantį pasaulį.

Scarry’io knygos vaikams kelia smalsumą, suaugusiesiems – nostalgiją. Todėl šio kūrėjo gimimo šimtmečio proga siūlyčiau visiems bent minutę apsilankyti Darbėnuose. Nors visi ten be galo užsiėmę, Richardas McClure’as Scarry ten tebegyvena. Nes, kaip savo straipsnyje jį įvardija Horatia Harrod, jis yra Darbėnų meras9. O aš dar pridurčiau – amžinasis.

__________________________________

1 Mike McKiernan, „Richard Scarry What Do People Do All Day? 1968“, Occupational Medicine, Vol. 66, Iss. 7, October 2016, p. 504–505; prieiga per internetą: https:// academic.oup.com/occmed/article/66/7/504/2222809.

2 „Richard McClure Scarry“, Encyclopaedia Britannica; prieiga per internetą: https://www.britannica.com/biography/Richard-Scarry.

3 Mike McKiernan, op. cit.

4 Leslie Bow, „Racial Abstraction and Species Difference: Anthropomorphic Animals in „Multicultural“ Children’s Literature“, American Literature, (2019), 91 (2), p. 323–356; prieiga per internetą: https://read.dukeupress. edu/american-literature/article/91/2/323/138736/RacialAbstraction-and-Species-Difference.

5 Steven Vallas, „Children’s Books and Segregation in the Workplace“; prieiga per internetą: https://thesocietypages.org/socimages/2013/12/28/inequality-andsegregation-in-the-workplace-lessons-from-richardscarrys-what-do-people-do-all-day/.

6 Joyce Ann Kaufman, „Sexism in Children’s Literature“, p. 9–10; prieiga per internetą: https://scholarlycommons. obu.edu/cgi/viewcontent.cgi?referer=https://scholar. google.com/&httpsredir=1&article=1308&context=hon ors_theses.

7 Leslie Bow, op. cit.

8 Lisa Wade, „Social Change and Richard Scarry’s Best Word Book Ever“; prieiga per internetą: http://mentalfloss. com/article/70622/social-change-and-richard-scarrysbest-word-book-ever.

9 Horatia Harrod, „Richard Scarry: The Mayor of Busytown“; prieiga per internetą: https://www.telegraph.co.uk/ culture/books/10257874/Richard-Scarry-The-Mayor-ofBusytown.html.

Žurnalas „Rubinaitis“, 2019 Nr. 3 (91)

 

Įžanginis

MUMS NEBEREIKIA

Straipsniai

MOKYTOJŲ VAIZDAVIMO POKYČIAI LIETUVIŲ VAIKŲ IR PAAUGLIŲ LITERATŪROJE

Juozo Tumo-Vaižganto 150-osioms metinėms

VAIŽGANTO VAIZDUOTĖS SUKURTO PASAULIO VAIKAI
VAIŽGANTO MOKYKLINĖ PASAKA („PARS PRO TOTO“)*
VAIŽGANTAS – VAIKŲ LITERATŪROS KRITIKAS

Mano vaikystės skaitymai

„GYVENK, LYG NEŽINOTUM, KAS YRA NIEKŠYBĖ“

Atidžiu žvilgsniu

„Sukeisto“ keistumai, arba motinžudžio istorija
Ištraukti pūliuojančią rakštį

Bibliografija

2020 m. VAIKŲ LITERATŪROS DATOS

Kronika. Informacija. Skelbimai

KRONIKA. INFORMACIJA. SKELBIMAI

Summary

SUMMARY

Mūsų partneriai ir rėmėjai