Inga Dagilė. Ypatinga knyga
Ši knyga man labai ypatinga. Ji pirmoji, kurią iliustruoti ruošiausi visą pusmetį. Skaičiau knygas, kuriose savo istorijas pasakoja išgyvenusieji Holokaustą, dienoraščius, kurie staiga pasibaigdavo, todėl paskutinį puslapį versdavau taip sunkiai ir su baime. Žiūrėjau meninius filmus apie genocidą, o vieno, perskaičiusi jo aprašymą, taip ir neišdrįsau pamatyti. Nors kiekvienoje knygoje ar filme mačiau daug šviesos ir tikėjimo, išgyventi šiuos įvykius viduje buvo labai sunku. Mažiausiai du kartus per tą laikotarpį norėjau skambinti leidyklos kūrybos vadovei, savo gerai draugei, ir pasakyti, kad negaliu, per sunku, per skaudu, bet duotas pažadas ir jausmas, kuždantis, kad negalima palikti šios istorijos, grąžindavo atgal į kelią.
Dabar jau pasižiūriu į knygą ir šypsausi. Tai geriausia, ką galėjau šiai istorijai padaryti, nėriau giliai į ją ir išlindau tik kai viską pabaigiau. Įdomiausia, kad net Marius nematė iliustracijų, kol nepabaigiau visos knygos. Vis atrodė, kad kol nėra kitos, o po jos – dar kitos iliustracijos, o galiausiai – kol nėra visų iliustracijų, tol nepamatysi visumos ir to, ką užkodavau spalvose, ženkluose ir detalėse. Vienas iš labiausiai aprašomus įvykius įprasminančių dalykų yra knygos veikėjai, kurių daugumą piešiau įkvėpta tikrų, Holokaustą patyrusių žmonių nuotraukų. Tai pagarba ir atminimas jiems.
Knyga Akmenėlis jau tapo atskiru reiškiniu, ir nesvarbu, kur esu aš, kur – Marius, ji keliauja savo keliu. Džiaugiuosi jos laimėjimais ir santykiu su skaitytojais. Prano Mašioto premija – labai didelis įvertinimas, ypač paveikslėlių žanro knygai, kur tekstas ir vaizdas yra neatsiejami, vienas kitą stipriai papildantys ir auginantys. Tai, kad premija skirta ne tik rašytojui, bet ir iliustruotojui, mano manymu, labai gražu ir svarbu. Kalboje po apdovanojimo dėkojau ir dar kartą noriu padėkoti visiems, kurie yra mano gyvenime. Be kiekvieno iš jūsų aš nebūčiau tokia, kokia esu dabar, jūs visi prisidėjote prie šios knygos gimimo. Jaukus virpėjimas, pakylėta, šventiška nuotaika, kurią patyriau per apdovanojimų ceremoniją, iki šiol maloniai šildo. Aš laiminga.
Žurnalas „Rubinaitis“, 2021 Nr. 2 (98)
