KAS NUTIKO TRIUŠELIUI PETRIUKUI?

Beatrix Potter Pasaka apie triušelį Petriuką, išleista 1902  m., kaip nurodo vaikų literatūros tyrinėtojai, yra tiek tarptautinis, tiek išskirtinai angliškas tekstas¹. Kaip ir kitos, vėlesnės, Potter knygelės, netrukus jis buvo įrašytas į daugelio šalių vaikų literatūros klasiką. Visų jų populiarumas buvo viena iš priežasčių, kodėl nuo pat XX a. pirmosios pusės Potter kūrybą buvo bandoma perkelti į didžiuosius ekranus. Šiame straipsnyje, aptariant pagrindinius Potter istorijų apie triušelį Petriuką aspektus, susitelkiama į naujausią kino ekranizaciją Triušis Piteris (2018) bandant atsakyti į klausimą, kodėl šią juostą žiūrovai ir kino kritikai vertina labai nevienareikšmiškai.

Pasakoje apie triušelį Petriuką skaitytojas supažindinamas su urvelyje po sena egle gyvenančia antropomorfizuotų triušiukų šeima: sesutėmis Šlepute, Plaušyte, Baltauodege, jų broliu Petriuku ir mama Triušiene. Visos trys sesutės labai drausmingos ir klauso mamos prisakymų neišdykauti (p. 10²), o štai Petriukas yra visiška jų priešingybė ir pirmai progai pasitaikius bėga į pono Makgregoro daržą, visiškai nepaisydamas to, kad iš pono Triušio ponia Makgregor padarė… paštetą (p. 9). Jo savivalė prisišlamščiant pono Makgregoro daržovių geruoju nesibaigia – sublogavęs ir susidūręs akis į akį su daržo savininku, nuo jo sprukdamas, Petriukas pameta batukus, o galiausiai netenka ir naujo mėlynojo švarkelio žalvarinėmis sagomis (p. 13). Per plauką liūdnai nesibaigęs nuotykis darže Petriuką ne tik išvargina, bet ir susargdina – mama Triušienė jam išverda ramunėlių arbatos, tuo tarpu jo klusniosios sesutės vakarienei gauna „duonos su pienu ir gervuogėmis“ (p. 20).

Antrą sykį su Petriuku skaitytojas susiduria Pasakoje apie triušiuką Benjaminą (1904). Benjaminas, Petriuko pusbrolis, – drąsus nutrūktgalvis triušis. Vos nutaikęs progą, kai Makgregorai išvyksta iš namų, jis atliuoksi pakalbinti Petriuko lįsti į jų daržą. Bet Petriukas, vis dar negaluojantis po paskutinio savo nuotykio senojo Makgregoro darže, „tupėjo vienas ir labai varganai atrodė – įsisupęs į raudoną medvilninę nosinę“ (p. 56). Vis dėlto, išgirdęs, kad mama vėl jam ruošia ramunėlių arbatos, Petriukas nusprendžia, jog „pasivaikščiojęs jis gal pasijustų truputėlį geriau“ (p. 58). Jaunieji padaužos darže atsiima Petriuko drabužius, kuriais Makgregoras buvo aprengęs kaliausę, o Benjaminas pasiūlo parnešti poniai Triušienei svogūnų. Bet, kaip turbūt ir reikėjo tikėtis, ištinka bėda – grįžtant iš daržo po pintine juos pavožia katė, tad, jeigu ne Benjamino tėtis, kuris išvaduoja savo sūnų ir sūnėną, Makgregoras neabejotinai būtų užklupęs triušiukus darže ir viskas būtų pasibaigę gerokai liūdniau…

Šiose dviejose trumpose ir iš pirmo žvilgsnio nesudėtingose istorijose sutelpa tikrai nemažai. Pasak vaikų literatūros tyrėjos Margaret Mackey, savo kūryboje Potter geba subtiliai, lakoniškai ir be perdėtos didaktikos papasakoti itin svarbių dalykų, pavyzdžiui, kad viskas, ką gyvenime pasirenkame, turi pasekmių³. Jai antrintų Kęstutis Urba, teigiantis, jog Potter kūrinių didaktika nėra tolygi moralizavimui: „didaktiškumą čia gaubia ir slopina komiškumas, nuotykio dvasia, jis neįkyrus, neerzinantis“⁴. Amerikiečių profesorė Katherine R. Chandler tvirtina, kad Potter personažai išsiskiria iš vaikams skirtos Viktorijos laikų (1837–1901) literatūros konteksto, nes tai nėra tipiniai gerieji veikėjai, atvirkščiai, jie veikiau yra neklusnūs ir įžūlūs, tėvų neklausantys padykėliai, dėl ko tyrėja (su tam tikromis išlygomis) linkusi apie juos kalbėti kaip apie antiherojus5 . Kadangi už netinkamą elgesį personažai sulaukia pernelyg švelnių bausmių, Mackey kyla klausimas, ką palaiko pati rašytoja. Tyrėja atkreipia dėmesį, kad motinos neklausantį, su ponu Makgregoru sode susiduriantį ir vos nežūvantį, vėl švarkelį ir batukus pametantį Petriuką ponia Triušienė tenubaudžia ramunėlių arbata⁶.

Antrojoje istorijoje, kurios centre atsiduria triušelis Benjaminas, skaitytojas susiduria su griežtesnėmis, vadinamosiomis tradicinėmis, netinkamo elgesio pasekmėmis – tėvas išperia kailį iš po pintinės ištrauktam Benjaminui (p. 66). Tuo tarpu Petriukas, atėjęs į daržą ne lig soties prisikirsti, o tik atsiimti prarastų drabužėlių (o pusbroliui kartojęs, jog nori grįžti namo, p. 62) lieka nenubaustas: „Petriukui grįžus namo, mama nesibarė, nes labai džiaugėsi, kad jis surado savo batus ir švarkelį“ (p. 68). Mackey nuomone, šios abi istorijos atskleidžia, kaip triušelis Petriukas suvokia… savo mirtingumą: Pasakoje apie triušelį Petriuką skaitytojas mato jį kaip itin drąsų, netgi įžūlų, nepaisantį motinos prašymų ir Makgregoro keliamos grėsmės. Ar keldamas sau iššūkį, ar tiesiog neigdamas pavojų ir bandydamas negalvoti apie tėtį ištikusį likimą, Petriukas patenka į sodą, bet, kaip parodo Pasaka apie triušiuką Benjaminą, nutikę įvykiai priverčia jaunąjį triušelį suvokti būties trapumą⁷ – jis tampa atsargesnis.

Nenuostabu, kad tokios iš pirmo žvilgsnio paprastos, bet įtraukios, giliamintės istorijos, kurias papildo pačios Potter lietos akvarelės, greitai patraukė kitų medijų, tiksliau, kino industrijos, dėmesį. Potter sukurtas pasaulis netruko sulaukti ekranizacijų: 1935 m. pasirodė Kaimo vaikis (angl. Country Boy) – trumpas animacinis filmas, labai laisvai interpretavęs istoriją apie triušelį Petriuką⁸. 1971 m. ekranus pasiekė režisieriaus Reginaldo Milliso vaidybinis filmas-baletas Beatričės Potter pasakos (angl. The Tales of Beatrix Potter)⁹, o 1991 m. – Clive’o A. Smitho animacinis miuziklas Pasaka apie triušelį Petriuką (angl. The Tale of Peter Rabbit)¹⁰. 1992–1995 m. jauniesiems žiūrovams buvo skirtas mini serialas Triušio Petriuko ir draugų pasaulis (angl. The World of Peter Rabbit and Friends)¹¹, 2012–2016 m. savą Triušelio Petriuko (angl. Peter Rabbit)¹² versiją pateikė „Nickelodeon“ kanalas, na, o 2018  m. pasirodė naujausia¹³ šio Potter kūrinio adaptacija  – režisieriaus Willo Glucko filmas Triušis Piteris (angl. Peter Rabbit), kurį tiek kino kritikai, tiek žiūrovai įvertino kaip silpną¹⁴: svetainėje www.metacritic.com kino kritikų balų vidurkis yra 51 iš 100, o internetinėje filmų duomenų bazėje www.imdb.com žiūrovai šį filmą įvertino 6,6 balo iš 10 galimų. Tad kas gi nutiko su naujausia klasikos ekranizacija?

Kaip galima suprasti iš pirmųjų filmo minučių, čia triušelis Petriukas (kuris, ko gero, dėl prasto vertimo lietuviškame filmo variante virto Piteriu) – judrus paauglys, kartu su trimis sesutėmis – Šlepute, Plaušyte, Baltauodege – gyvenantis urvelyje po seno medžio šaknimis. Šioje istorijoje triušeliai neturi ne tik tėčio, bet ir mamos, todėl Petriukas rūpinasi, kaip visiems prasimaitinti. Kartu su pusbroliu Benjaminu (šis filme, priešingai nei knygoje, – lėtas komiškas personažas) triušeliai patraukia į pono Makgregoro (akt. Samas Neillas) daržą, kur nepasitenkina vien svogūnų ryšulėliu ar keliomis morkomis: per tvorą skrieja pomidorai, o pro skylę joje rieda melionai ir kitos didesnės daržovės. Petriuko seserys tarsi gimnastės balansuoja ant aukšto medžio šakų, gaudydamos joms mėtomas žirnių ankštis ir kitas gėrybes. Galiausiai po vienos Petriuko klaidos ponas Makgregoras supranta, kas dedasi darže. Įvyksta gaudynės, kurios per plauką Petriukui nesibaigia blogai, bet jį išgelbėja pono Makgregoro kaimynė dailininkė Bėja (akt. Rose Byrne) – Potter alter ego. Vis dėlto Petriukas, pritvinkęs pykčio, ryžtasi tą pačią dieną vienas grįžti į daržą pasiimti pamesto džinsinio švarkelio – vienintelio velionio tėčio atminimo. Žinoma, ponas Makgregoras to tik ir telaukia – jis sugauna Petriuką ir pažada paversti jį pyrago įdaru. Šioje vietoje panašumas į Potter knygas baigiasi – poną Makgregorą ištinka širdies smūgis ir jo namas pereina į sūnėno, jaunojo Tomo Makgregoro (akt. Domhnallas Gleesonas), rankas. Kaip paaiškės filme, sūnėnas, kad ir panašus į dėdę, sugeba pakeisti požiūrį į kaimą, gamtą ir gyvūnus.

Iš pirmo žvilgsnio filmas primena nuotaikingą klasikinio kūrinio interpretaciją, bandymą jį priartinti prie šiuolaikinių žiūrovų. Vis dėlto, kaip nurodo ne vienas kritikas, vargu ar tai tokia ekranizacija, kokios nusipelnė tiek Petriukas, tiek kiti Potter istorijų personažai (jie čia, ko gero, aptinkami visi).

Kaip pažymi žurnalo „Variety“ kino kritikas, pagrindine šio filmo mintimi galima būtų laikyti žmonių ir gyvūnų santykius, gyvūnus suvokiant kaip senbuvius, o žmones – kaip atvykėlius, turinčius taikytis prie gamtos¹⁵. Mintis graži, bet būdas, kuriuo parodomas tų „senbuvių“ elgesys su žmonėmis ir jų aplinka (kai pakelta galva kartojama, jog „tai – mūsų“, tarsi šie žodžiai turėtų pateisinti jų veiksmus), yra ginčytinas, o juk jie yra filmo herojai, taigi tie, kuriuos žiūrovas turėtų palaikyti! Jau vien ko verta scena, kai, senajam Makgregorui iškeliavus į dausas, žvėrys ir paukščiai jo sode, o vėliau ir pačiame name surengia vakarėlį, pažįstamą iš filmų paaugliams, – tik vietoj Amerikoje vakarėlių klasika tapusių raudonų plastikinių puodelių visur pilna primėtyta morkų ir kitų daržovių. Daug klausimų kelia ir triušelio Petriuko elgesys su jaunuoju Makgregoru, ypač tai, kas susiję su dailininke Bėja. Ėmus megztis šių dviejų žmonių jausmams, Petriukas suliepsnoja pavydu. Filmas žiūrovui siekia įteigti, jog tai susiję su Bėjos, kuri po triušelių tėvų mirties esą tampa jų globėja, vaidmeniu (vienoje filmo scenoje Petriukas tai netgi išrėžia atviru monologu), bet regėdamas, kad nei trims Petriuko sesutėms, nei pusbroliui Benjaminui tokių savininkiškų jausmų kaimynei nekyla, žiūrovas gali pagrįstai suabejoti, ką iš tiesų Petriukas jaučia dailininkei. O kai iš tokio pavydo Petriukas ima Tomą Makgregorą, kaip pabrėžia kitas kino apžvalgininkas, sadistiškai kankinti, gaila pasidaro būtent pastarojo¹⁶ ir kyla klausimas: kas yra tikrasis šio filmo blogiukas? Ar žmogus, atvykęs apžiūrėti ir sutvarkyti velionio dėdės sodybos bei ketinantis ją parduoti ir užsilikęs čia dėl jausmų kaimynei, ar triušis, pritempiantis į miegamąjį grėblių ir prijungiantis prie durų rankenų elektrą, nes yra įsitikinęs, kad viskas čia jo, kad jis ir kiti gyvūnai čia turi „pirmumo teisę“. Žinoma, galima būtų teigti, kad filmo kūrėjai bando išlaikyti Potter sukurtą pagrindinio personažo kaip antiherojaus liniją, bet viena yra prasižengti neklausant vyresniųjų ir bandant iš kaimyno daržo nugvelbti kelias morkas ar salotos lapą, o visiškai kas kita – sąmoningai kenkti kito sveikatai ir turtui, nes tokiu atveju nuo antiherojaus iki antagonisto – tik vienas stryktelėjimas.

Filme nebelieka to minėtojo Potter istorijoms būdingo subtilumo ir lakoniškumo, ir nors regime ryškius, idiliškus Anglijos užmiesčio ir kaimo vaizdus, gana gerai perteikiančius rašytojos pasaulio atmosferą, veiksmo fone nuolat skamba tranki muzika, o nuo vaikystės pažįstami personažai neva sušiuolaikinami juos pritempiant prie klišinių, Holivudo filmams įprastų trafaretų (ypač triušelis Benjaminas, Petriuko sesutė Baltauodegė). Ir nors vieni kritikai filmą laiko tinkama klasikos adaptacija dėmesio nesugebantiems sutelkti mažamečiams¹⁷, kiti peikia silpną jo scenarijų, ne tik nepanaudojantį aktorių potencialo (Petriuką įgarsino aktorius Jamesas Cordenas, jo sesutes – aktorės Margot Robbie, Daisy Ridley, Elizabeth Debicki, Benjaminą – aktorius Colinas Moodis), bet ir nukreipiantį dėmesį nuo vizualiosios filmo dalies prie technologinių pasiekimų¹⁸.

Apibendrinant galima drąsiai sakyti, kad filmas Triušis Piteris – tai tik vienas iš probleminių klasikinių kūrinių perskaitymo pavyzdžių, kokių pastaraisiais metais daugėja didžiuosiuose ekranuose. Potter istorijų humorą, ironiją ir pirmines personažų idėjas išstumia elektriniai spąstai, sprogmenys ir trafaretiniai vaidmenys, o pagrindinė filmo mintis (žmonių ir gyvūnų santykiai) pasimeta Petriukui pradėjus varžytis su jaunuoju Makgregoru. Reikiamybė aktualizuoti ir priartinti prieš penkiasdešimt, šimtą ar daugiau metų parašytus kūrinius prie šiuolaikinio vaiko ir paauglio realybės yra kaip niekada opi, bet žvelgiant į Petriuką, besiruošiantį kišti morką klūpančiam ponui Makgregorui už kelnių, kyla klausimas, ar visos priemonės tikslui pasiekti yra pateisinamos…

_____________________________________

¹ Margaret Mackey, The Case of Peter Rabbit. Changing Conditions of Literature for Children, Garland Publishing: 1998, p. VII.

² Čia ir toliau cituojama iš kn. Beatrix Potter, Pasakos, iš anglų k. vertė Viltaras Alksnėnas, Alma littera, 2010. Kitų citatų puslapiai nurodomi pačiame tekste, skliaustuose šalia citatos.

³ Margaret Mackey, op. cit, p. 8.

⁴ Kęstutis Urba, Parašyta vaikams, Vilnius: Gimtasis žodis, 2009, p. 140.

⁵ Katherine R. Chandler, „Thoroughly Post-Victorian, Prie-Modern Beatrix“ in Children’s Literature Association Quarterly, Vol. 32, Nr. 4, 2007, p. 301–302.

⁶ Margaret Mackey, op. cit, p. 6–8.

⁷ Ibid., p. 66.

⁸ Country Boy, The Internet Movie Data Base, https://www. imdb.com/title/tt0026237/, žiūrėta 2021-05-07.

⁹ The Tales of Beatrix Potter, https://www.imdb.com/title/ tt0067570/?ref_=fn_al_tt_1, žiūrėta 2021-05-07.

¹⁰ The Tale of Peter Rabbit, https://www.imdb.com/title/ tt1572314/?ref_=fn_al_tt_1, žiūrėta 2021-05-07.

¹¹ The World of Peter Rabbit and Friends, https://www. imdb.com/find?q=The+World+of+Peter+Rabbit+and+Friends&ref_=nv_sr_sm, žiūrėta 2021-05-07.

¹² Peter Rabbit, https://www.imdb.com/title/tt2720144/?ref_=tt_mv_close, žiūrėta 2021-05-07.

¹³ 2021 m. vasarą pasirodys antroji šio filmo dalis Peter Rabbit 2: the Runaway.

¹⁴ 2012–2016 m. serialą Triušelis Petriukas internetinėje filmų duomenų bazėje (www.imdb.com) žiūrovai taip pat įvertino gana prastai – vos 5,6 balo iš dešimties, bet kadangi straipsnyje analizuojama naujausia klasikinių kūrinių ekranizacija, pasirinktas 2018 m. filmas.

¹⁵ Peter Debruge, Film Review: ‘Peter Rabbit’, https://variety. com/2018/film/reviews/peter-rabbit-review-1202686875/, žiūrėta 2021-05-09.

¹⁶ Steve Rose, Peter Rabbit Review: James Corden’s Twerking Bunny Gets Away With it – Just, https://www.theguardian.com/film/2018/feb/04/peter-rabbit-review-james-cordentwerking-bunny-beatrix-potter, žiūrėta 2021-05-09.

¹⁷ Peter Hartlaub, ‘Peter Rabbit’ Makes Startling Jump to a Modern and Mischievous Film, https://www.sfgate.com/movies/article/Modern-and-mischievous-Peter-Rabbithas-12556091.php, žiūrėta 2021-05-09.

¹⁸ Michael Rechtshaffen, ‘Peter Rabbit’: Film Review, https://www.hollywoodreporter.com/movies/movie-reviews/peter-rabbit-review-1081508/, žiūrėta 2021-05-09.

Žurnalas „Rubinaitis“, 2021 Nr. 2 (98)