VAIKŲ LITERATŪROS PREMIJOS TARPUKARIO LIETUVOJE

Kuriantis Lietuvos valstybei, jos ir ypač mokymo reikmėms labai stigo knygų. „<…> Dėl knygų trūkumo, – rašė 1919 m. Pranas Mašiotas, – badauja lietuvių mokykla, badauja visuomenė.“¹ Svarbiausias rašytojų, leidėjų, pedagogų uždavinys tuolaik buvo kuo greičiau parengti mokyklai ir vaikams lektūros.

Knygų badui apmalšinti nuo 1919 m. sudarinėtos specialios „vaikų literatūros gaminimo“ programos², siūlyti įvairūs kiti būdai. 1920 m. sumanyta skelbti vaikų literatūros konkursą, kuris padėtų išjudinti vaikų knygų kūrybą³. Lietuvių meno draugijos literatūros sekcija pavedė P. Mašiotui ir Juozui Tumui (Vaižgantui) pateikti tokio konkurso projektą. Tada šis konkursas nebuvo surengtas, nors idėja retsykiais iškildavo“⁴. Ji pasirodė ir 1935 m., kai jau gyvavo kitos vaikų literatūrą skatinusios priemonės⁵.

Viena iš tokių buvo 1933 m. įsteigta kasmetė Lietuvos Raudonojo Kryžiaus premija vaikų ir jaunimo literatūros kūriniams. Jos iniciatorius – tuolaikinis Lietuvos Raudonojo Kryžiaus valdybos pirmininkas Aloyzas Petrikas.

Lietuvos Raudonasis Kryžius premiją įsteigė vadovaudamasis šios organizacijos tikslu – „kelti ir turtinti lietuvių tautoje aukšto humaniškumo bei kilnaus dorovingumo idėjas“⁶. Premija įkurta norint „paskatinti ir viešai pažymėti kylančias mūsų tautoje dorovines ir aukšto žmoniškumo idėjas, ypač kiek jos pasireiškia jaunimui teikiamoje literatūroje“⁷. Ji numatyta skirti kiekvienų metų gruodžio mėnesį „už pripažintą tinkamą premijai dailiosios ir pamokomosios literatūros veikalą, išėjusį iš spaudos per premijos metus“⁸. Laureatas būdavo įpareigojamas bendradarbiauti šios draugijos leidžiamame „Žiburėlio“ žurnale: gavęs premiją, per metus turėjo parašyti jam ne mažiau kaip du straipsnius (po 100 eilučių) už nustatytą honorarą⁹.

Raudonojo Kryžiaus premija buvo sutikta pritariamai, su pasiūlymais ir pageidavimais. „Vairo“ žurnalo autorius Teodoras Šuravinas 1935 m. rašė: „Prie vaikų knygų derliaus padidinimo prisidėjo, be abejo, ir labai girtinas ir sveikintinas Raudonojo Kryžiaus valdybos nutarimas skirti kasmet už geresnę knygą 1000 Lt premiją“¹⁰. Liudas Gira „Literatūros naujienose“ 1935 m. pabrėžė, jog originalioji lietuvių vaikų ir jaunimo literatūra „tepradėjo taip regimai tarpti, kaip ant mielių augti tik nuo Raudonojo Kryžiaus premijos paskyrimo metų“¹¹. Lietuvių vaikų literatūros augimo „žymiausia iš išorinių ir materialinių priežasčių“ Bernardas Brazdžionis laikė Raudonojo Kryžiaus premiją¹². „Svarbiausia to meto premija už kūrybą vaikams“ ją įvardijo ir šiuolaikinis literatūrologas Kęstutis Urba¹³. Tiesa, retsykiais (pavyzdžiui, 1934 m.) abejota, kodėl Lietuvos Raudonasis Kryžius pasirinkęs globoti vaikų literatūrą, kai ir taip leidėjai ja rūpinasi iš jos pelnydamiesi¹⁴.

Pastebimą originaliosios vaikų literatūros ir knygos ūgtelėjimą, jų plėtojimąsi antrajame Lietuvos valstybės dešimtmetyje lėmė įvairūs veiksniai. Tarp jų – tuolaik šioje literatūros srityje atsiradęs visas būrys talentingų rašytojų, kurie ir laimėjo daugiausia Raudonojo Kryžiaus premijų. Tačiau ši premija su kitais impulsais neabejotinai žadino ir rašytojų, ir leidėjų kūrybinį bei materialinį suinteresuotumą. Be to, ją skiriant, buvo atidžiau peržiūrima, sumuojama ir vertinama lietuvių vaikų ir jaunimo grožinės literatūros metų produkcija. Antai 1934 m. premijos komisija peržiūrėjo apie 30 knygų.

Dėl Raudonojo Kryžiaus premijos skyrimo tvarkos reikšta ir pasiūlymų bei pageidavimų. Ji buvo skiriama už išleistus literatūros kūrinius (knygas). Tad, pavyzdžiui, 1935 m. siūlyta šiai premijai skelbti konkursą, kuriam būtų pristatomi rankraščiai, pasirašyti vadinamaisiais devizais (slapyvardžiais), o žiuri – įslaptinta. Manyta, jog tai leistų objektyviau vertinti, o leidėjai būtų suinteresuoti kuo greičiau ir didesniu tiražu išleisti premijuotą kūrinį ar žiuri pažymėtus kitus geresnius dalykus¹⁵.

Vis dėlto Raudonojo Kryžiaus premija 1933–1939 m. buvo skiriama tik už išleistas originaliosios vaikų ir jaunimo grožinės literatūros knygas. Šią premiją (500 Lt) 1933 m. gavo Petras Babickas už apysaką Murziukas, 1934 m. (1000 Lt) – Stepas Zobarskas už apsakymų rinkinį Ganyklų vaikai, 1935 m. – Vytautas Tamulaitis už apysaką Skruzdėlytės Greitutės nuotykiai; 1936 m. šia premija įvertinta Vytės Nemunėlio (B. Brazdžionio) eilėraščių knyga Kiškio kopūstai, 1937 m. – Kazio Binkio poemėlė Kiškių sukilimas, 1938 m. – P. Mašioto atsiminimai Ir aš mažas buvau ir 1939 m. (2000 Lt) – S. Zobarsko apsakymų knyga Pabėgėlis.

Premijos skyrimo komisija (paprastai iš 5 asmenų) skelbta viešai, kartais, kaip pageidauta, į ją įtraukiant ir pedagogų. Nuolatinis komisijos pirmininkas (iki 1938 m.) buvo Raudonojo Kryžiaus valdybos atstovas dr. A. Petrikas, nariai (kelerius metus ar kartą) – P. Babickas, L. Gira, Kostas Korsakas, Jonas Kossu-Aleksandravičius, Ignas Malinauskas, Antanas Miškinis, Motiejus Miškinis, V. Tamulaitis, Petras Vaičiūnas, Antanas Venclova ir kt.

Lietuvos Raudonojo Kryžiaus premija buvo atgaivinta 1946 m. Vokietijoje, Tiubingene, po pirmojo lietuvių rašytojų suvažiavimo. Ji buvo skiriama ne tik už vaikų ir jaunimo literatūrą.

Lietuvoje iki 1936 m. Raudonojo Kryžiaus premija originaliajai vaikų ir jaunimo grožinei literatūrai buvo vienintelė. Paskui (nuo 1936 m.) „Sakalo“ leidykla pasiskelbė įsteigusi tris literatūros premijas. Vieną iš jų (trečiąją, 500 Lt) numatė skirti savo išleistai geriausiai metų vaikų ir jaunimo knygai¹⁶. Tokia premija 1936 m. įvertinta Bronės Buivydaitės apysaka Auksinis batelis. (Žiuri sudarė Antanas Kniukšta, Juozas Keliuotis, K. Korsakas, Vincas Maciūnas, M. Miškinis.) Skiriant šios leidyklos premijas, buvo padaryta tokia išlyga: jeigu jos pačios išleistos knygos būtų premijuotos valstybine, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus ar kita didesnės negu „Sakalo“ sumos premija, tąsyk tos premijos būtų perkeliamos iš eilės geresnėms atitinkamo žanro knygoms¹⁷.

Dažnoje metinėje vaikų literatūros ir periodikos apžvalgoje nurodoma, kad daugiausia leidžiama grožinių knygų. Jos „favorizuojamos“ skiriant Raudonojo Kryžiaus premiją¹⁸. Tuo tarpu jau 1935 m. prasitariama apie kitą tokią pat premiją „gamtos populiarinimo pritaikomosios grožinės literatūros veikalams“¹⁹. Nurodomas ir jai tinkamas kūrinys (P. Mašioto apysakaitė Juozukas ir Jackus).

1937 m. nusiskųsta, kad neatsiranda tokios organizacijos, kuri mokslo populiarinimo literatūrai skirtų specialią premiją ir taip skatintų ją augti²⁰. Juo labiau kad mokslo populiarinimo literatūra buvo įtraukta į mokyklų programas. Bet šie balsai neišgirsti nei tada, nei iki šiol.

Premijos vaikų ir jaunimo literatūrai – svarbus tarpukario Lietuvos literatūrinio gyvenimo reiškinys. Gaila, kad jis bent kiek plačiau neaprašytas, netgi ir tokiame leidinyje kaip Giedriaus Viliūno knyga²¹. Tuo tarpu apžvelgtosios literatūros premijos susisieja su šios dienos mūsų vaikų literatūros gyvenimu.

________________________________

¹ Mašiotas, Pranas. Mokyklos reikalu: (Skaitomosios knygos) // Lietuva. 1919, geg. 19.

² Vokietaitis, Antanas. Vaikų literatūros gaminimo reikalu // Švietimo darbas. 1921, Nr. 1 / 2, p. 97–100.

³ Lietuva. 1920, bal. 2.

⁴ Židinys. 1930, Nr. 10, p. 288–290.

⁵ Šuravinas, Teodoras. Vaikų literatūros apžvalga /T. Švarnas // Vairas. 1935, Nr. 1, p. 65–67.

⁶ LNB RS. F. 7–635 (A. Petriko 1933 m. spalio 24 d. laiškas L. Girai).

⁷ Ten pat.

⁸ Ten pat, lap. 6.

⁹ Ten pat. F. 7–476, lap. 6–7.

¹⁰ Šuravinas, Teodoras. Vaikų… p. 65–67

¹¹ Gira, Liudas. Literatūrinės premijos // Literatūros naujienos. 1935, saus. 5.

¹² Brazdžionis, Bernardas. Lietuvių vaikų literatūra // Vaikų literatūros patirtis. Kaunas, 1995. E 61. Raudonojo Kryžiaus premija B. Brazdžionio dažniausiai vadinta vaikų literatūros premija; rašant apie S. Zobarsko knygas – jaunimo literatūros premija. Ji taip vadinama ir premijos taisyklėse.

¹³ Urba, Kęstutis. Prano Mašioto kūrybos palikimas // Ten pat. P. 162.

¹⁴ Šimkus, Jonas. Dėl literatūros vaikams // Lietuvos žinios. 1934, vas. 17.

¹⁵ Šuravinas, Teodoras. Vaikų… p. 65–67

¹⁶ Naujoji romuva. 1936, Nr. 9, p. 214.

¹⁷ Ten pat.

¹⁸ Šuravinas, Teodoras. Vaikų literatūros apžvalga / T. Švarnas // Vairas. 1937, Nr. 1, p. 83–84.

¹⁹ Gira, Liudas. Pr. Mašiotas „Juozukas ir Jackus“ / E. Radzikauskas // Vairas. 1935, Nr. l.

²⁰ Šuravinas, Teodoras. Vaikų… p. 83–84

²¹ Viliūnas, Giedrius. Literatūrinis gyvenimas Nepriklausomoje Lietuvoje (1918–1940). Vilnius: Alma littera, 1998. 183 p.

Redakcijos prierašas. Vaikų literatūros centre parengtas ir numatomas išleisti Vinco Aurylos ir Romos Kišūnaitės informacinis leidinys Vaikų literatūros premijos ir jų laureatai, iš kurio bus galima sužinoti apie įvairių laikotarpių premijas.

Žurnalas „Rubinaitis“, 2000 Nr. 1 (13)