KĄ PASAKYČIAU PRANUI MAŠIOTUI

 

S. Ikamo piešinys
S. Ikamo piešinys

Pirmiausia atsiprašyčiau, jog 140-ojo gimtadienio proga neišėjo nė viena jo kūrybos knyga. Galbūt mes per mažai aiškinome, jog Jūsų, Dėde Prany, kūryba neprarado savo vertės, jog ją galima įdomiai, šiuolaikiškai publikuoti, pagal Jūsų tekstus galima kurti lietuviškas paveikslėlių knygas, iš jų mokyti vaikus gražios lietuvių kalbos… Tiesa, nepasakysi, kad likote pamirštas: Jūsų gimtadienis švęstas Kačerginėje, Kudirkos Naumiestyje, Vilniaus Prano Mašioto pradinėje mokykloje ir turbūt dar daug kur kitur. Gaila, nespėjome suskaičiuoti, kiek per pastarąjį dešimtmetį Jūsų vardu pavadinta mokyklų, gatvių. Šiaip ar taip, Jums turėtų būti malonu, jog šiuomet pagrindinis Lietuvoje, kasmet gruodžio 19-ąją rengiamas vaikų literatūrai skirtas susiėjimas vadinasi „Prano Mašioto skaitymai“. Jų įvyko jau šešiolika!

Pasiguosčiau, jog mums dar vis tenka įrodinėti Jūsų aksiomą (nors žinome, jog aksiomos neįrodinėjamos): vaikų literatūra yra nepaprastai svarbu, reikšminga. „Tai yra gerai žinomi dalykai – gaila jiems žodžių“, – kažkada pasakėte Jūs. Matyt mes nesugebame surasti reikiamų žodžių įtikinti, jog vaikų rašytojas, savo kūriniais per spalvingas knygeles, per vadovėlių puslapius vedantis milijonus vaikų į literatūros pasaulį ir apskritai į gyvenimą, yra lygiai tiek pat vertas Nacionalinės premijos kaip ir elitinis, gal kelių šimtų suaugusiųjų skaitomas poetas ar prozininkas.

Atsiversčiau programinį 1894 metų „Varpe“ skelbtą straipsnį ir bakstelčiau pirštu į keletą vietų. Pavyzdžiui, Jūs teigėte, jog ‚rašyti vaikams – nelengvas darbas…“ Dar daug kas galvoja, jog lengvas, ir eiliuoja liūliuoja – ne vaikams ką nors norėdami pasakyti, o save užrašyti. Bet štai kitas Jūsų patarimas bus, ko gera, pranokęs Jūsų lūkesčius: „Priminsiu dar, kad rašant knygas vaikams, nereikėtų pamiršti pasinaudoti iš medegos, kurią turi jau kitų tautų literatūros, pasirenkant, kas mums geriausiai patinka“. Daug, oi daug tos ‚medegos“ dabar jau turime! Jums būtų įdomu. Ir ta proga atsiklausčiau, ar nesupyktumėte, jog lig šiol tebeskaitoma Jūsų versta, adaptuota J. Spyri Heida, H. Loftingo Daktaras Dolitlis, V. Bonselso Bitė Maja, H. Velso Pirmieji žmonės Mėnulyje būtų išversti iš naujo, iš autentiškų šaltinių. Turbūt nesupyktumėte, tik apsidžiaugtumėte.

Nekukliai pacituočiau prieš dešimtmetį Jūsų jubiliejui iš visos širdies rašyto savo straipsnio pabaigą: „Gražaus žmogaus būta Prano Mašioto! Tas jubiliejinis atsidūsėjimas sumišęs su viltimi, kad rasis vis daugiau žmonių, tikinčių matematiko P. Mašioto literatūrine aksioma.“ Kad žinotumėte, kaip nemažai tokių žmonių – jaunų, talentingų, perspektyvių – jau radosi! Turėtumėt būti dėl to laimingas.

Neseniai Vilniaus Žemynos pagrindinėje mokykloje susitikau su septintokais, aštuntokais. Kad žinotumėt, kiek ten susirgusių… skaitymu! Neabejodamas, jog tokių vaikų yra ne vienoje Lietuvos mokykloje, išėjau, kartodamas mintyse vieną Jūsų pedagoginę patarlę ar posakį: „Vaiko protas godus, širdis ištroškus“. Todėl mes ir laikomės įsikibę Jūsų idėjų. Ir dėl to Jūs turėtumėte būti laimingas.

Kęstutis Urba

Žurnalas „Rubinaitis“, 2003 Nr. 4 (28)

 

Straipsniai

V. TAMULAIČIO PASAKA-APYSAKA „VIENĄ KARTĄ“ (semiotinė analizė)
MITOPOETIKOS PARALELĖS A. DE SENT-EGZIUPERI „MAŽAJAME PRINCE“ IR V. ŽILINSKAITĖS „KELIONĖJE Į TANDADRIKĄ“
FIKTYVI TARP VAIKŲ IR SUAUGUSIŲJŲ LITERATŪROS TAKOSKYRA*

Sukaktys

SKOLINIAUTOJŲ PADERMĖS SAGA (Merės Norton 100-osioms gimimo metinėms)

Mano vaikystės skaitymai

VAIKYSTĖJE UŽPROGRAMUOJAMAS ŽMOGAUS GYVENIMAS

Paskaitykim, mama, tėti!

„MERGAITĖS ROMANAS“ (Ištraukos iš apysakos)

V. Palčinskaitės 60-osioms metinėms

VIOLETOS PALČINSKAITĖS POEZIJA

Atidžiu žvilgsniu

Padėti šaukštą ar tiesiog mirti?
Gėdytojos vaikų pasaulis ir išbandymai

Laiškai

LAIŠKAI

Kronika. Informacija. Skelbimai

KRONIKA. INFORMACIJA. SKELBIMAI

Summary

SUMMARY

Mūsų partneriai ir rėmėjai