KRONIKA. INFORMACIJA. SKELBIMAI

2007 m. kovo 27 d. Kauno apskr. viešojoje bibliotekoje vyko Vaikų literatūros skyriaus organizuota popietė „Knyga laukia skaitytojo įvertinimo“, skirta Tarptautinei vaikų knygos dienai. Popietėje dalyvavo rašytoja Gintarė Adomaitytė ir literatūrologė Danguolė Šakavičiūtė. Renginį vedė Vaikų literatūros skyriaus vyresnioji bibliotekininkė Regina Klementavičienė. Imituotos spaudos konferencijos metu buvo pristatyta naujausia rašytojos knyga Gražuolės vaikai, kalbėta apie kitas jos knygas. Renginio metu veikė parodos „Knyga laukia skaitytojo įvertinimo“ ir „Gintarės Adomaitytės kūryba vaikams“.

Įdomi programos dalis – vaikų ir moksleivių laisvalaikio rūmų teatro studijos „Teatrapilis“ (vadovė Aušra Jankauskaitė) parodyta G. Adomaitytės „Vėjų miesto pasakos“ inscenizacija bei S. Dariaus ir S. Girėno gimnazijos etnokultūros būrelio „Rėdos ratu“ (mokyt. Gitana Nevulienė) vaikų išradingai pasekta pasaka „Avis artistė“.

Kovo 28 d. Britų taryba pakvietė į renginį „Knygų sklaida – pažangi Jungtinės Karalystės patirtis“, kuris vyko viešbutyje „Holiday Inn Vilnius“. Vienos didžiausių literatūros organizacijų „Booktrust“ atstovas pasidalijo patirtimi ir idėjomis, kaip skatinti įvairių kultūrų ir amžiaus žmonių pomėgį skaityti.

Vienas originaliausių „Booktrust“ projektų – „Bookstart“, kurį įgyvendinant daugiau kaip 2 mln. Jungtinės Karalystės vaikų ir jų tėvelių kasmet gauna nemokamus knygų komplektus. Programa remiasi prielaida, kad vaikai, kurie su knygomis susiduria dar kūdikystėje, gauna naudos švietimo, kultūriniu, socialiniu ir emociniu atžvilgiais. Skatinamas skaitymo procese dalyvaujančių vaikų raštingumas, tėvai raginami tapti pirmaisiais savo vaikų mokytojais. Kaip teigė „Bookstart“ programos vadovė Rosemary Klarke, knygų pomėgis padeda lavinti vaizduotę, domėtis gyvenimu ir aplinka, skatina mokytis visą gyvenimą.

Kovo 30–balandžio 1 d. Visbiu (Švedija) vyko Baltijos regiono tarptautinė konferencija vaikų kultūros klausimais „Galvok apie ateitį, bet daryk dabar“. Konferencijos metu vyko seminarai ir grupių užsiėmimai šiomis vaikų kultūros temomis: „Vietos, kur susitinka vaikai ir kultūra“, „Mokyklinis kultūros lauknešėlis“, „Leidyba vaikams“, „Kultūros politika“ ir kt. Konferencijos metu pasidalyta žiniomis ir patirtimi, kaip kiekvienoje Baltijos regiono šalyje įvairiose kultūros srityse dirbama su vaikų programomis. Iš Lietuvos konferencijoje dalyvavo LR Seimo Kultūros ir švietimo komiteto patarėja Rūta Kačkutė, Nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos Vaikų literatūros centro specialistė Eglė Obcarskaitė, LR kultūros ministerijos atstovės.

Balandžio 2 d. Vilniuje iškilmingai paminėta Tarptautinė vaikų knygos diena. Pirmoji renginio dalis – Nacionalinėje bibliotekoje vykusi diskusija apie 2006 m. knygas, vaikų literatūros raidos tendencijas, problemas – sukvietė apie pusantro šimto klausytojų. Apie 2006 m. vaikų ir paauglių literatūros leidybos procesą kalbėjo Roma Kišūnaitė, apie naujas originaliosios literatūros knygas – Kęstutis Urba, apie reikšmingiausius vertimus – mokytoja Vilija Dailidienė, apie knygų apipavidalinimą ir iliustracijas – dailininkas Kazimieras Paškauskas.

Iškilmingoji minėjimo dalis vyko Nacionaliniame dramos teatre. Renginio dalyviai turėjo galimybę apsilankyti mini knygų mugėje ir įsigyti vaikiškų knygų. Didžioji teatro salė, kurioje telpa apie 700 žiūrovų, buvo pilna vaikų ir suaugusiųjų. Pirmiausia K. Urba paskelbė respublikinio rašinių konkurso apie knygą ir skaitymą laureatus, paskui buvo apdovanoti geriausių ir reikšmingiausių metų knygų kūrėjai. Laureatams buvo įteikti diplomai ir piniginės premijos, kurias finansiškai parėmė IBBY Lietuvos skyrius, leidyklos „Gimtasis žodis“, „Tyto alba“ ir „Žara“, UAB „Sabelija“, dailininkas Algis Augustaitis ir Šarūnas Marčiulionis.

Premijų steigėjas Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos (IBBY) Lietuvos skyrius šiemet skyrė devynis apdovanojimus:

1) geriausia 2006 m. vaikų ir paauglių knyga pripažintas Vytautės Žilinskaitės Kintas (leidykla „Alma littera“);

2) geriausia metų vaikų poezijos knyga – Martyno Vainilaičio Akivarų tiltas („Kronta“);

3) geriausia mažiausiems skaitytojams skirta metų knyga – Pauliaus Juodišiaus Amarėlio pyragas („Kronta“);

4) reikšmingiausia ir meniškiausia metų verstinė knyga vaikams – Viltarės Urbaitės verstos Sinikkos ir Tiinos Nopolų knygos Šiaudinukė ir Veltinukė ir Šiaudinukė, Veltinukė ir Lituvėnų padauža („Nieko rimto“);

5) reikšmingiausia ir meniškiausia metų verstinė paauglių knyga – Indrės Klimkaitės versta Juttos Richter knyga Lydekos vasara („Alma littera“);

6) gražiausia metų vaikų knyga – Jūratės Račinskaitės iliustruota Ramutės Skučaitės knyga Aš esu – kas? („Kronta“);

7) meniškiausiai iliustruota metų paauglių knyga – Eglės Kuckaitės iliustruota Juttos Richter apysaka Lydekos vasara („Alma littera“);

8) reikšmingiausias metų vaikų ir paauglių literatūros debiutas – Justino Žilinsko knyga Gugis – girių kaukas ir žmonių draugas („Tyto alba“);

9) reikšmingiausia vaikų literatūros tyrinėjimų ir sklaidos knyga – Gintarės Adomaitytės Gražuolės vaikai („Gimtasis žodis“).

Taip pat šiame renginyje švietimo ir mokslo ministrė Roma Žakaitienė įteikė Vaikų literatūros premiją. Premijos laureatais 2006 m. tapo rašytoja Vytautė Žilinskaitė ir prof. Vincas Auryla, apdovanotas už vaikų literatūros populiarinimą.

Balandžio 23 d. Kultūros ministerijoje paskelbti geriausių 2006 m. bibliotekininkių vardai. Dvi specialiąsias premijas pelnė ir vaikų bibliotekininkės – Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos Vaikų literatūros centro direktorė Aldona Augustaitienė ir Vilniaus apskr. A. Mickevičiaus viešosios bibliotekos Vaikų literatūros skyriaus vedėja Marta Rudytė. Sveikiname!

Gegužės 1–3 d. Korėjoje prasidėjo trečiasis tarptautinis vaikų literatūros festivalis. Jo organizatoriai – IBBY Korėjos skyrius ir Nami salos, kurioje festivalis vyko, savininkai. Organizatoriai iš anksto kreipėsi į IBBY skyrius arba Korėjoje reziduojančias diplomatines tarnybas, prašydami dovanoti arba padėti įsigyti parodai paveikslėlių knygų ir mokyklinių vadovėlių. Šiemet festivalyje, t. y. du mėnesius veikiančioje parodoje, puikuojasi ir lietuvių autorių knygos, kurias savo lėšomis nupirko IBBY Lietuvos skyrius. Festivalio atidarymo dieną vyko trumpa idėjų konferencija „Kaip įrengti biblioteką gamtoje“. Renginio metu vykstantys koncertai, spektakliai yra gausiai lankomi, mat Nami sala, arba Nami Respublika (korėjietiškai – Naminara), esanti už daugiau kaip šimto kilometrų nuo Seulo, paversta patrauklia kultūros ir poilsio zona, pirmiausia skirta vaikams ir šeimoms. Organizatoriai surengė ekskursiją į šalies Nacionalinį muziejų ir 2006 m. Seule atidarytą Korėjos nacionalinę vaikų ir paauglių biblioteką. Festivalyje dalyvavo 25 svečiai iš viso pasaulio – IBBY skyrių ir IBBY vykdomojo komiteto atstovai. Lietuvai atstovavo Kęstutis Urba, kurio kelionę finansavo kvietėjai ir Nacionalinė M. Mažvydo biblioteka.

Gegužės 10–14 d. Turine (Italija) vyko 20­oji tarptautinė knygų mugė, kurioje garbės viešnios vieta buvo skirta Lietuvai. Vienas ryškiausių Lietuvos prisistatymo mugėje akcentų – kultūrinė programa vaikams. Besiruošiant mugei, italų kalba buvo išleistos ir kelios vaikų literatūros knygos: Sigutės Ach Ambrozijus, Purkius ir Angelas, Aurelijos Čeredaitės Tinginė ragana, Kęstučio Kasparavičiaus Braškių diena, liaudies pasakų knyga. Buvo sudaryta plati kultūrinė mugės programa vaikams. Savo knygas pristatė Sigutė Ach, A. Čeredaitė, V. V. Landsbergis. Mugės lankytojai dalyvavo pasakų skaitymuose, viktorinose apie Lietuvą, šešėlių teatro žaidimuose, animacinių filmų peržiūrose. Labai palankiai buvo vertinama vaikų ir jaunimo programos kuratorės Sigutės Chlebinskaitės sumanyta kūrybinė studija „Tu gali sukurti knygą“. Jaunieji italiukai buvo žaismingai įtraukiami į kūrybinį procesą. Jie turėjo galimybę pamatyti, iš ko susideda knyga, ir patys pabandyti ją padaryti, mokėsi kurti grafikos kūrinius, ekslibrisus, marmurinio popieriaus gamybos būdu padaryti knygos viršelį. Sigutė Ach mokė savitos paišymo technikos, kiekvienam norinčiam padėjo nupiešti savo svajonių pasaulio būtybes.

Gegužės 11–12 d. Latvijoje, Maduonos mieste, vyko IBBY Latvijos skyriaus ir Latvijos vaikų literatūros centro organizuota konferencija. Tai tradicinis kolegų latvių renginys, kuriame apžvelgiamas praėjusių metų vaikų literatūros derlius, svarstomi bendresni vaikų literatūros ir skaitymo klausimai. Maduonos miesto bibliotekininkai, taip pat vieni iš renginio organizatorių, pasikvietė savo senus draugus – bibliotekininkus iš Anykščių, o IBBY Latvijos skyriaus kvietimu pranešimus skaitė ir svečiai iš Estijos bei Lietuvos. A. Augustaitienė pristatė Skaitymo skatinimo programą, G. Adomaitytė supažindino su pastarųjų metų lietuvių vaikų literatūros debiutantais (Vile Vėl, Rimantu Juodvalkiu, Gendručiu Morkūnu), K. Urba kalbėjo apie naująjį realizmą lietuvių paauglių prozoje, o Rimas Driežis analizavo lėlės ir knygos santykius. Latviai perskaitė ištrauką iš numatomų leisti K. Kasparavičiaus ir V. V. Landsbergio „Tinginių pasakų“.

Antrąją konferencijos dieną lankytasi Maduonos bibliotekoje, dalytasi patirtimi, viešnia iš Vokietijos pristatė vadinamąjį popieriaus teatrą, į spektaklio kūrimą įtraukdama būrelį renginio dalyvių.

Gegužės 17 d. Nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekoje vyko „Poezijos pavasaris vaikams“ – valanda su poetu, dainų autoriumi ir atlikėju V. V. Landsbergiu. Tai vienas iš 42­ojo „Poezijos pavasario“ renginių. Susitikimo metu V. V. Landsbergis pasakojo savo vaikystės nuotykius, apie tai, kas skatino jį rašyti, apie savo kūrybinius planus. Kartu su jaunaisiais skaitytojais rašytojas kūrė pasaką, atsakinėjo į jų klausimus, pritariamas gitaros, dainavo lietuvių liaudies dainas.

Renginį paįvairino žaismingi aktorės Lilijos Žadeikytės skaitymai: ji skaitė lietuvių poetų eilėraščius, ištrauką iš naujausios V. V. Landsbergio knygos Briedis Eugenijus.

Gegužės 17–18 d. Šiaulių universitete vyko tarptautinė tarpdisciplininė mokslinė konferencija „Vaikas lietuvių ir pasaulio kultūrose“. Tai tradicinė, jau antrą dešimtmetį Literatūros istorijos ir teorijos katedros organizuojama konferencija, į kurią renkasi įvairių sričių mokslininkai (literatūrologai, kultūrologai, kalbininkai, filosofai, tautosakos ir etnokultūros specialistai, psichologai ir kt.) ir tiriamąjį objektą aptaria įvairiais aspektais. Į šią konferenciją atvyko daugiau kaip 50 pranešėjų iš Lietuvos, Latvijos, Rusijos, Baltarusijos, kurie pranešimus skaitė plenariniuose posėdžiuose ir sekcijose. Vaikų literatūros ir knygotyros mokslų pranešimus skaitė Roma Kišūnaitė, Aurimas Nausėda, Svetlana Filipova (Maskva), Ramūnas Šilis, Danguolė Šakavičiūtė, Ilzė Stikanė ir Aija Kalvė (abi iš Rygos), Gintarė Garnytė, Irena Sabienė, Aldona Šiaulienė. Renginio metu Šiaulių universitete buvo iškilmingai atidarytos dvi parodos – Sigutės Ach iliustracijų ir „Vaikystė latvių atvirukuose ir knygų puslapiuose“. Baigiamasis konferencijos akordas – ekskursija į Naisių literatūros muziejų. Aplankę Zigmo Gėlės kapą, pasivaikščioję po Z. Gėlės premijos laureatų parką, apžiūrėję muziejaus ekspozicijas, konferencijos dalyviai vaišinosi aukso medaliu apdovanotu ir 2006 m. geriausio metų gaminio titulą pelniusiu varškės pyragu (AB „Šiaulių duona“).

Gegužės 19 d. Varėnos rajone, Pauosupėje, vyko 14­asis „Poezijos pavasarėlis“, skirtas pagerbti čia kūrusio poeto Anzelmo Matučio atminimui. Renginį organizavo nenuilstanti Rudnios specialiosios mokyklos direktorė Birutė Švagždienė. Į šventę atvyko ankstesnių „Poezijos pavasarėlių“ laureatai – poetės Alma Karosaitė, Zita Gaižauskaitė, Zenė Sadauskaitė, literatūros kritikas Jonas Linkevičius, muzikantas Jurgis Gaižauskas. Visi jie buvo apdovanoti liaudies meistro keraminiais atminimo medaliais. Dalyvavo ir A. Matučio sūnus Valius su šeima, buvusi poeto mokinė prof. Aldona Paulauskienė, eiles skaitė aktorė Irena Leonavičiūtė.

„Poezijos pavasarėlio“ laureate buvo paskelbta valkininkietė Eugenija Strazdienė. Savo eilėraščius konkursui siuntė ir moksleiviai. Vertinimo komisija, kurioje dalyvavo ir Nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos Vaikų literatūros centro atstovės Vida Narščiuvienė ir Onutė Kaladienė, laureatais paskelbė ketvirtokę Sandrą Alesiūnaitę (Alytus) ir Rugilę Šilalytę (Varėna). Jaunuosius poetus sveikino renginio globėjai – Seimo narys Gediminas Jakavonis ir Varėnos rajono meras Vidas Mikalauskas. Alytaus apskr. viršininko pavaduotoja Ona Balevičiūtė visiems konkurso dalyviams įteikė po kraitę vaisių, o renginio globėja p. Jolanta Paulauskienė vaikus apdovanojo knygomis. (Parengė O. K.)

Gegužės 30 d. Švedijos muziejuje Skansene, dalyvaujant Švedijos princesei Viktorijai, įteikta Astridos Lindgren premija. 2007 m. A. Lindgren premijos laureatu tapo „Knygų bankas“ iš Venesuelos. „Knygų bankas“ (Banko del Libro) – tai 1960 m. Venesuelos sostinėje Karakase įkurta organizacija, kurios tikslas – populiarinti vaikų literatūrą, leidybinę veiklą, plėsti bibliotekų ir knygynų tinklą. Kaip teigiama komisijos nutarime, premija šiai organizacijai skirta už jos aktyvumą, profesionalumą, betarpišką bendravimą su vaikais ir gebėjimą išvengti biurokratiškumo.

Birželio 12–13 d. Nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekoje vyko seminaras „Šveicarijos vaikų literatūra“, skirtas Johannos Spyri 180-­osioms gimimo metinėms. J. Spyri – garsiausia šveicarų vaikų rašytoja, kurią išpopuliarino knygos apie Heidą.

Pirmosios dienos renginiai buvo skirti suaugusiesiems. J. Spyri gyvenimo ir kūrybos faktus, Heidos kūrinio meninę vertę ir savitumą, recepcijos aktualumą atskleidė Šveicarų vaikų ir jaunimo informacijos bei komunikacijos instituto darbuotojos Verenos Rutschmann pranešimas, kurį perskaitė vertėja Rūta Jonynaitė, nes pati mokslininkė į renginį atvykti negalėjo. K. Urba papasakojo apie „mergaitiškosios“ literatūros kūrėjų – L. M. Alcott, E. Porter, F. H. Burnett, L. Montgomery – knygas, įžvelgė nemažai jų kūrinių ir Heidos paralelių.

Lietuvos skaitytojams Heida žinoma nuo 1935 m. – tada pasirodė pirmasis šios knygos leidimas, o dabar jau turime keturis lietuviško vertimo variantus. LLTI darbuotoja Loreta Jakonytė analizavo, lygino juos visus, pirmenybę teikdama šiemet išleistam, Adomo Druktenio išverstam leidimui. Vertėjas A. Druktenis papasakojo apie Heidos vertimo ypatumus. Mokytoja Violeta Juodelienė, su šeštokais skaičiusi Heidą, supažindino su moksleivių atsiliepimais apie šią knygą, jų vertinimais.

Šveicarų vaikų ir jaunimo informacijos bei komunikacijos instituto darbuotoja Christine Lötscher pateikė šveicarų vaikų literatūros apžvalgą, pristatydama reikšmingiausias vaikų ir paauglių knygas.

Nacionalinėje bibliotekoje buvo iškilmingai atidaryta Šveicarijos vaikų literatūros paroda, kurioje eksponuojama apie 150 šios šalies vaikų ir paauglių kūrinių – grožinės ir pažintinės literatūros knygų, komiksų. Tai šveicarų vaikų klasika ir geriausios šiuolaikinių autorių knygos. Parodai pasibaigus, knygos papildys Nacionalinės bibliotekos Vaikų literatūros fondus, nes Šveicarijos konfederacija maloniai jas dovanoja ir tikisi, kad jų šalies literatūra sudomins Lietuvos vaikų literatūros specialistus, leidėjus ir eilinius skaitytojus.

Parodos atidaryme kalbėjo Šveicarijos konfederacijos Garbės generalinis konsulas Lietuvoje Roberto Rossi, Šveicarų vaikų ir jaunimo informacijos bei komunikacijos instituto darbuotoja Ch. Lötscher, Nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos generalinis direktorius Vytautas Gudaitis, vertėjas Teodoras Četrauskas, vaikų literatūros tyrėjas K. Urba.

Antrosios dienos renginiai buvo skirti moksleiviams. Konsulas R. Rossi supažindino su Šveicarija, savo pasisakymą paįvairindamas vaizdine medžiaga apie šią šalį. Ch. Lötscher papasakojo vaikams apie J. Spyri, pristatė parodoje eksponuojamas knygas. Vilniaus A. Kulviečio vidurinės mokyklos šeštos klasės mokiniai (mokyt. V. Juodelienė) pateikė savitą Heidos pristatymą, o renginys baigėsi kūrinio skaitymais: vokiečių kalba tekstą skaitė Ch. Lötscher, o lietuvių kalba – skaitovė Irena Plaušinaitytė. Visi moksleiviai – ir dalyvavę pasirodyme, ir žiūrovai – gavo šveicariškų dovanėlių.

Renginį rėmė LR kultūros ir sporto rėmimo fondas, Šveicarijos konfederacijos ambasada Latvijoje, Šveicarijos kultūros fondas „Prohelvetia“, Nacionalinė biblioteka.

2007 m. tradiciniai Prano Mašioto skaitymai (numatoma data – gruodžio 19 d.) skiriami A. Lindgren gimimo 100­osioms metinėms, jų tema – „Astrida Lindgren yra visų“. Labai norėtume, kad pranešimus rengtų ir skaitytų ne tik mokslininkai, bibliotekininkai, mokytojai, bet ir patys moksleiviai (galimi ir kolektyviniai pranešimai). Temų ir pranešėjų vardų laukiame iki spalio 1 d. Taip pat primename, kad „Rubinaičio“ šių metų 2 (41) numeryje skelbėme šiam jubiliejui skirtą rašinių konkursą.

Balandžio 5 d. mirė žymi švedų vaikų rašytoja Maria Gripe (g. 1923 m. liepos 25 d.). Rašyti ji pradėjo 1954 m. po filosofijos ir religijų istorijos studijų. Iš viso parašė 38 knygas, kurios išverstos į 29 pasaulio kalbas. Beveik visas jas iliustravo rašytojos vyras Haroldas Gripe. M. Gripe’s kūryba – tai patrauklaus siužeto, gilaus psichologizmo ir lengvos mistikos mišinys. Lietuvių kalba išleistos 7 jos knygos: realistinės apysakos apie Hugą ir Jozefiną bei Elvį Karlsoną ir romantinės apysakos su mistikos elementais Nepaprasta Agnesės Sesilijos istorija bei Varpų metas. Už nuopelnus vaikų literatūrai M. Gripe apdovanota daugybe premijų: Nilso Holgersono medaliu, Lewiso Carrollio premija, Astridos Lindgren premija, H. Ch. Anderseno premija, Smolando akademijos prizu ir t. t.

Tekstas ir fotografijos R. K.

2007 metų RUBINAIČIO leidybą remia: Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas; Lietuvos nacionalinė M. Mažvydo biblioteka.

Mielieji mūsų skaitytojai!

„Rubinaitis“ linki Jums gražios ir turiningos vasaros, tikisi, jog nepamiršite užsiprenumeruoti 3-jo ir 4-ojo numerio, laukia Jūsų pastabų, siūlymų, linkėjimų.

Žurnalas „Rubinaitis“, 2007 Nr. 2 (42)