GROŽINĖS LITERATŪROS PARAŠTĖS: PROBLEMOS, SPRENDIMAI, IŠVADOS
„Kompiuteris ir internetas padeda susirasti informacijos, bet juk knyga – ne tik informacija. Skaitymas – tai dar daug kitų malonumų. Knygą galima liesti, girdėti popieriaus šiugždenimą, su knyga rankose malonu atsigulti į lovą ir paskaityti prieš miegą. O pabandykite atsigulti apsikabinę kompiuterį!“ Kad ir kaip įtaigiai beskambėtų šie Antano Gailiaus, poeto ir vertėjo, 2008 m. Nacionalinės premijos laureato, žodžiai, didžioji dalis šiuolaikinių paauglių greičiau atsiguls į lovą su nešiojamuoju kompiuteriu ar mobiliuoju telefonu, o ne su knyga.
Problemos
Knygų (ne)skaitymas – didelis galvos skausmas lietuvių kalbos mokytojams, bibliotekininkams, daliai tėvų. Rekomendavus perskaityti kokią nors knygą, rezultato galima tikėtis nedidelio, nors paklausti, ką mano apie grožinės literatūros skaitymą, maždaug pusė mokinių puikiai suvokia jo teikiamą dvasinę ir praktinę naudą. Deja, akistata su knyga – retėjantis reiškinys, nors mokyklos bibliotekininkės su lituanistėmis dažnai šoka savotišką viliotinį, kad tik pritrauktų kokį skaitytoją. Neretai po kūrybingos, įvairiomis raiškos formomis (pasakojimu, filmų ištraukomis, įvairių scenų vaidinimais) praturtintos knygų pristatymo pamokos mokiniai išeina iš bibliotekos nepasiėmę nė vienos knygos. Mokinys verčiau renkasi būti stebėtoju, o ne dalyviu.
Sprendimas
Sėkmingiausias būdas įtraukti mokinius į aktyvų veiksmą yra projektas. Antrus metus su viena klase rengiame integruotus užklasinio skaitymo projektus. Praėjusiais mokslo metais mokiniai buvo pakviesti atlikti tyrimą, ar verta pirmokams (devintokams) skaityti knygų seriją „N-14“. Nors dauguma mokinių šią seriją įvertino palankiai, bet nusprendė, kad ji tinkamesnė jaunesniems paaugliams. Bibliotekos vedėjai pasiūlius, šį kartą buvo ryžtasi organizuoti trumpalaikį integruotą projektą „Ieškau ir randu“ (knygų serijos „Beveik suaugę“ tyrimą). Mokiniai, susiskirstę poromis, informacinių technologijų mokytojų konsultuojami, pusę metų skaitė knygas ir rengė pateiktį apie vieną šios serijos knygą. Tada savo darbą viešai pristatė atviroje integruotoje pamokoje. Pamokos pabaigoje aukciono būdu mokiniai išrinko įdomiausių serijos „Beveik suaugę“ knygų trejetuką. Pirmavo Melvino Burgesso Heroinas (131 aukciono litas), Anne-Sophie Brasme Aš kvėpuoju (52), Kevin Brooks Kendė (22). Išrinkti geriausiai knygą pristačiusių mokinių porų trejetuko nepavyko – taip skyrėsi nuomonės. Tai, be abejo, džiugino, nes rodė, kad dauguma stengėsi.
Išvados
Patikimiausias vertintojas yra pats mokinys. Pateikėme anoniminę penkių klausimų anketą. Į pirmąjį klausimą „Kuris projektas jums buvo įdomesnis: knygų serijos „N-14“ ar „Beveik suaugę“ tyrimas? Kodėl?“ visi 29 antrokai vienu balsu atsakė, jog „Beveik suaugę“: „Ši serija tinkamesnė mūsų amžiui ir, be abejo, įdomesnė“, „Reikėjo daugiau informacijos turėti, įdėti daugiau pastangų kuriant pateiktį ir patį pristatymą“, „Buvo labai įdomu rengti skaidres, nes tai integruota pamoka“, „Pats projektas pristatomas įdomiau“ (palyginimui: pristatydami seriją „N-14“ mokiniai rengė skaitytos knygos lankstinuką). Į klausimą „Ką naujo išmokote atlikdami šį projektą?“ dauguma mokinių atsakė, jog išmoko kurti skaidres, sklandžiai ir išsamiai pristatyti skaitytą knygą, kalbėti prieš auditoriją, tinkamai pasidalyti darbus. Trys mokiniai prisipažino nieko naujo neišmokę. Į klausimą „Ar ši veikla jus paskatino daugiau skaityti?“ buvo atsakyta trejopai: „nepaskatino, nes ir taip daug skaitau“ (3 mokiniai); ne (3 mokiniai, be komentarų); 23 mokinius paskatino, nes „bendraamžiai labai sudomino pristatytomis knygomis“, „rengiuosi perskaityti Heroiną, „kai draugai pristato knygas, aš labiau susidomiu jomis, negu kai jos guli lentynoje“… Kad tokie projektai nereikalingi (klausimas „Ar tokie projektai reikalingi? Atsakymą argumentuokite“), mano 4 antrokai: 4 neturi laiko jiems atlikti, o dar 4 nenori skaityti knygų. Kitų 25 nuomonės teigiamos: „reikalingi, nes prisiverčiau perskaityti knygą“, „nes pamokos įdomesnės“, „nes mokomės viešai kalbėti, laisvai reikšti nuomonę“, „nes galima sudominti kitus žmones“, „nes skatina bendradarbiauti“… Paskutinio klausimo „Kokių pamokų, susijusių su skaitytų knygų aptarimu, norėtumėte?“ atsakymai nebuvo išradingi: net 12 mokinių atsakė nekonkretindami („užklasinio skaitymo“); 2, matyt, pritingintys dirbti, būtų patenkinti, jei knygas pristatinėtų pati bibliotekos vedėja; 2 norėtų tiesiog „linksmų“; 7 – tokių pat kaip ši pamoka; 2 pageidautų daugiau diskusijų apie skaitytą knygą; 4 būtų pasirengę vaidinti pasirinktas ištraukas ir dar 2 mieliau stebėtų, kaip tai atlieka kitų klasių mokiniai.
Rezultatas
Bent vieną knygą perskaitė visi mokiniai. Kalbėjo visi mokiniai. Draugų darbus knygų pristatymo pateikčių vertinimo lentelėje vertino visi mokiniai. Iliuzijų, kad toliau grožinę literatūrą skaitys visi mokiniai, neturime. Kartu su projekto bendraautorėmis – bibliotekos vedėja D. Pūkiene, informacinių technologijų mokytojomis I. Ruliene ir R. Žuliene – džiaugėmės tuo, ką pavyko padaryti. Be to, mokyklos bibliotekai buvo padovanota projekto „Ieškau ir randu“ (knygų serijos „Beveik suaugę“ tyrimo) pateikčių kompaktinė plokštelė. Bibliotekininkės ketina mokinių atliktu darbu naudotis pristatydamos knygas kitų klasių mokiniams.
Adelė Samuolienė,
Panevėžio „Minties“ gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja
Žurnalas „Rubinaitis“, 2009 Nr. 2 (50)
