KRONIKA. INFORMACIJA. SKELBIMAI

 

2009 m. gegužės 5–9 d. Ukrainoje viešėjo dailininkas ir rašytojas Kęstutis Kasparavičius. Kijevo knygyne „Knigarnia-E“ buvo pristatyta šio rašytojo ir dailininko kūryba. Dalyvavo Lietuvos kultūros atašė Gabrielė Žaidytė ir vertėja Oliana Rūta Čerednyčenko. O Lvove vykusioje vaikų knygų mugėje ukrainietiškai pristatytas Dingęs paveikslas, šią knygą vasaros pabaigoje išleido leidykla „Navchalna Knyha-Bohdan“. Be to, kaip ir Vilniaus knygų mugėje, K. Kasparavičius su vaikais piešė milžinišką žirafą.

K. Kasparavičius Lvovo knygų mugėje su globėjomis Marijana (dešinėje) ir Jarina (kairėje)
K. Kasparavičius Lvovo knygų mugėje su globėjomis Marijana (dešinėje) ir Jarina (kairėje)

 

Gegužės 31 d. tarptautinio poezijos festivalio „Poezijos pavasaris“ baigiamojo vakaro metu rašytojai Violetai Palčinskaitei buvo įteiktas Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos apdovanojimas už nuopelnus literatūrai ir poezijos kūrinius vaikams.

Pasaulinė intelektinės nuosavybės organizacija, skatindama kūrybą ir kultūrų įvairovę, įsteigė apdovanojimus meno ir mokslo kūrėjams už kūrybinę veiklą – aukso medalius ir vardinius sertifikatus. Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos apdovanojimai pripažįstami pasauliniu mastu kaip vieni reikšmingiausių apdovanojimų meno kūrėjams ir išradėjams.

Kultūros ministerijos iniciatyva Lietuvos meno kūrėjams ir mokslininkams šie apdovanojimai teikiami nuo 2003 m. Juos yra gavę keturiolika kūrėjų, tarp kurių du rašytojai – Justinas Marcinkevičius ir Jurga Ivanauskaitė.

Birželio 5 d. Vilniaus „Lėlės“ teatre vyko 50-ojo „Rubinaičio“ numerio sutiktuvės, į kurias susirinko žurnalo bendradarbiai, kolegos, svečiai. Pirmoji renginio dalis – nedidelė konferencija, kurios tikslas – aptarti „Rubinaičio“ veiklą, problemas ir perspektyvas. „Kaip randasi „Rubinaitis“? Kodėl apskritai prieš penkiolika metų „Rubinaitis“ atsirado?“ – klausė žurnalo vyr. redaktorius Kęstutis Urba. Jis pabrėžė, kad jau tada Lietuvoje buvo vaikų literatūrai atsidavusių ir patyrusių žmonių – Genovaitė Raguotienė, Jonas Linkevičius, Dalia Striogaitė, Vincas Auryla, kuriais buvo galima remtis. Be to, kaip tik tada subrendo nauja vaikų literatūros dėstytojų karta. Liūdna, kad 50-asis žurnalo numeris išėjo po vieno iš svarbiausių jo palaikytojų, redakcinės kolegijos nario prof. V. Aurylos mirties. Vyr. redaktorius paaiškino, kokiais principais formuojamas žurnalo turinys, pabrėžė, jog čia labai padeda tarptautiniai ryšiai, taip pat pasitelkiami gabių studentų rašiniai, siekiant įtraukti į šią sritį jaunų žmonių. Jis padėkojo žurnalo maketuotojams, stilistei Danutei Ulčinskaitei ir visiems kitiems bendradarbiams.

Roma Kišūnaitė skaitė pranešimą „‘Rubinaičio’ faktai ir skaičiai“, kuris spausdinamas atskirai.

„Poros minučių norint išpažinti meilę „Rubinaičiui“ nepakanka, kaip nepakanka rimtai pakalbėti apie visą jame publikuotą literatūrologiją, – taip savo pranešimą „‘Rubinaičio’ literatūrologija“ pradėjo dr. Loreta Jakonytė. – Apsiribosiu keturiomis tezėmis ir pabaiga. Pirma, „Rubinaitis“ – vienintelis leidinys, kur tokiu lygiu kalbama apie vaikų literatūrą, vienintelė erdvė, kur tai daroma. Antra, „Rubinaitis“ unikalus tuo, kad kasmet skaitytojai jame gali rasti visų naujų lietuvių autorių vaikų knygų apžvalgas. Galima ginčytis, diskutuoti, nesutikti su apžvalgininkų nuomone, tačiau tai unikalu ir vertinga, nes gauname visuminį vaizdą. Trečia, „Rubinaitis“ pateikia tokį, sakytume, trimatį literatūros vaizdą: greta lietuviškų knygų apžvalgų jame rasime kad ir neišsamias vertimų apžvalgas ir iliustracijų tyrinėjimus. Taip kuriamas bendras vaikų literatūros vaizdas. Ketvirta, labai svarbus recenzijų skyrius. Nuodugniai peržvelgusi 2007– 2008 m. vaikų knygų bibliografiją ir atsirinkusi sau svarbiausias knygas, pamačiau, kad visos jos buvo recenzuotos. Šia rubrika galima pasitikėti. Taigi žurnalas kuria pasitikėjimo reputaciją. Jeigu knygos yra atrinktos, recenzuotos, vadinasi, jos yra tinkamos, jos yra tam tikras orientyras. O pabaiga vadintųsi „Istorijai ir mums“. Noriu pasakyti, kad „Rubinaitis“ yra leidžiamas istorijai. Rašant vaikų literatūros tyrimus, jau visiškai nebeįmanoma išsiversti be „Rubinaičio“. Kad „Rubinaitis“ eina mums, tai irgi akivaizdu. Jis buria bendruomenę, vienija mus. Tai labai rimtas, giliai matantis ir jaukus žurnalas.“

Doc. Irenos Baliulės pasisakymo tema – „‘Rubinaitis’ aukštojoje mokykloje“. „‘Rubinaitis’  – labai gražus vardas, – sakė pranešėja. – Ateidamas į paskaitas nė vienas studentas nežino, kas tas Rubinaitis, bet pasibaigus semestrui dauguma jau gali paaiškinti, kad tai ne tik žurnalo pavadinimas, bet ir Simono Daukanto apysakos herojaus iš XIX a. vardas. Labai mielai mūsų universiteto studentai ir dėstytojai skaito „Mano vaikystės skaitymus“. Man asmeniškai labai patinka jubiliejams skirtos rubrikos. Kartais tokie straipsniai studentams būna vienintelės mokymo priemonės. Svarbūs ir tie numeriai, kuriuose publikuojama bibliografija, nes iš jų studentai gauna konkrečias užduotis.“

„‘Rubinaitis’ mokyklos bibliotekoje“ – tai Danutės Miknevičienės pasisakymas. „‘Rubinaitis’ yra profesionalus visų patarėjas, labai reikalingas, pagarbus ir etiškas, patrauklus, labai laukiamas, atidžiai skaitomas, – kalbėjo bibliotekininkė. – Kupiškio rajono Alizavos pagrindinės mokyklos biblioteka jį prenumeruoja nuo 2000 m. Tada mokykloje atsirado bibliotekininko etatas. Kaip dirbti naujai kaimo mokyklos bibliotekininkei – be patirties, ne specialistei? Mokykloje tik vienas kompiuteris, ir tas direktoriaus kabinete. Kaip orientuotis didžiulėje knygų jūroje? Pamažu pelus nuo grūdų atsijoti pradėjau tik su „Rubinaičio“ pagalba. Labai dėkinga už rekomenduojamos literatūros sąrašus. 2001 m. „Rubinaityje“ buvo publikuotas K. Urbos straipsnis „Sąrašas – ne įstatymas, bet…“ Autoriaus mintis, kad „knygos kaip ir vaistai – tam tikram amžiui, tam tikromis dozėmis“, buvo tokia priimtina. Rekomenduojamos literatūros sąrašai prigijo mokykloje ir tapo neatskiriama bibliotekos interjero dalimi. Tačiau iškilo kitas rūpestis – pasirodo, bibliotekoje nėra vos ne pusės knygų iš rekomenduojamų sąrašų. Labai atidžiai skaitydama, analizuodama „Rubinaičio“ apžvalgas ir straipsnius, pradėjau formuoti bibliotekos fondą. Kad šiandieną Alizavos mokyklos mokiniai skaito pačias gražiausias, geriausias lietuvių autorių knygas, pačius vertingiausius vaikų ir paauglių vertimus, reikia padėkoti K. Urbai, Neringai Mikalauskienei, Gražinai Skabeikytei-Kazlauskienei, L. Jakonytei, Vilijai Dailidienei, Violetai Juodelienei ir kitiems, parašiusiems žurnalui puikių knygų recenzijų. Kaip duona kasdieninė mums reikalingos „Rubinaityje“ skelbiamos einamųjų metų vaikų literatūros datos. Jomis vadovaujamės planuodami bibliotekos renginius, organizuodami parodas, vesdami literatūros pamokas. Norisi paminėti keletą „Rubinaičio“ straipsnių, kurie skaityti ne vieną, ne du ir ne tris kartus, o dešimtis kartų. Tai G. Skabeikytės-Kazlauskienės „Užburto malūno paslaptis“ (Nr. 27), Mare’s Müürsepp „Apkaklis, žirklės, alavinis kareivėlis ir šokėja“, anketos „Andersenas, mūsų rašytojas“ atsakymai (Nr. 33), K. Urbos „Nuo idilės iki smurto“ (Nr. 40), labai pravertę rengiantis rajoniniam informacinių gebėjimų konkursui, skirtam H. Ch. Anderseno 200-osioms metinėms, garsiniam knygos skaitymui vakare ant Juodinių kalno, Šiaurės šalių bibliotekų savaitei. Tik „Rubinaičio“ straipsniai padėjo susipažinti su Vytauto V. Landsbergio, Kęstučio Kasparavičiaus kūryba, organizuojant mokyklos bendruomenės susitikimus su šiais rašytojais.“

Matematikas ir biologas, tėtis ir senelis – taip prisistatė nuolatinis žurnalo skaitytojas Petras Kazickas, kalbėdamas tema „‘Rubinaitis’ nefilologų šeimoje“. Jis žurnalą pavadino kelrodžiu, padedančiu susivokti knygų jūroje, ypač pasidžiaugė rubrika „Mano vaikystės skaitymai“ ir pasiūlė jos pagrindu išleisti knygą.

„Jeigu visus tuos keliolikos metų „Rubinaičius“ sudėtume į vieną krūvelę – kokia ji nedidukė būtų. Ir pats žurnalas – kuklus, ne per storas, retai išeinantis. Man jis – lyg laivelis prieš periodikos ledlaužius. O vis dėlto atsilaiko. Atsilaiko dėl to, kad jis taip atidžiai, neskubėdamas, oriai laviruoja tvinstančioje knygų jūroje. Ieškodamas ir atsirinkdamas tai, kas vertingiausia, tinkamiausia, geriausia. Nepasiduodamas tam, kas madinga, kas blizga, kas išpūsta. Mes, rašytojai, negalime nematyti, kaip vaikų pasaulį užgriūva nelauktos, mums nepatirtos ir iki šiol nepažintos bėdos ir problemos. Ir net pats pasijunti, lyg stovėtum priešais slibiną, jau ne septyngalvį, bet su septyniasdešimčia galvų. Ir esi sutrikęs ne tik už vaikus, bet ir už save, už mus visus, už visą žemę ir nežinai, ar iš viso bus galima atsilaikyti. Tačiau nė vienoje pasakoje nėra buvę, kad slibinas laimėtų. Visada atsiranda kažkokių jaunikaičių ar stebuklingų ginklų, ar dar kas nors, kas tas galvas nukapoja. Ir man džiugu, kad vienas iš tų ginklų yra mūsų numylėtas ‘Rubinaitis’“, – taip gražiai pasisakymus užbaigė rašytoja Vytautė Žilinskaitė.

Po trumpos konferencijos renginio dalyviai – suaugusieji ir mažieji – maloniai pažiūrėjo spektaklį „Bitė Maja“. Renginys baigėsi sveikinimais ir neformaliomis diskusijomis.

K. Kasparavičius Maskvos „jurtoje“ pristato savo knygas
K. Kasparavičius Maskvos „jurtoje“ pristato savo knygas

 

Birželio 13 d. Maskvoje vykusiame Tarptautiniame atvirame knygų festivalyje (Moscow International Open Book Festival) buvo pristatyta Kęstučio Kasparavičiaus knyga Sodininkas Florencijus. Dalyvavo autorius ir vertėja Aleksandra Vasilkova. Knygą rusų kalba išleido leidykla „Otkrytij mir“. Po pristatymo, kuris vyko kieme specialiai pastatytoje jurtoje, dailininkas su vaikais margino dideles medines dėžes, į kurias paskui buvo sodinamos gėlės.

 

Liepos 8–12 d. Frankfurte, Goethe’s universitete, įvyko Tarptautinės vaikų literatūros tyrėjų draugijos (International Research Society for Children’s Literature, IRSCL) 19-asis kongresas, kurio tema – „Vaikų literatūra ir kultūrų įvairovė praeityje ir dabartyje“. Kongrese dalyvavo apie 400 dalyvių, buvo perskaityta apie 300 pranešimų. Lietuvai atstovavęs K. Urba skaitė pranešimą „Folkloro poveikis XX a. lietuvių vaikų literatūrai“.

 

Sekite 32-ojo IBBY kongreso naujienas internete: http://www.ibbycompostela2010.org/

Parengė Roma Kišūnaitė

 

2009 metų RUBINAIČIO leidybą remia: Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas, Lietuvos nacionalinė M. Mažvydo biblioteka.

 

Gerbiamieji mūsų skaitytojai!

„Rubinaitis“, kaip turbūt ir visi kiti nekomerciniai kultūros leidiniai bei visuomeninės organizacijos, su dideliu nerimu laukia kitų metų. Ar būsime paremti? Ar išliksime? Jau patyrėme, jog dauguma bibliotekų priverstos taupyti būtent periodinių leidinių prenumeratos sąskaita… Bet gal ne visos ir ne visur? Be to, mūsų prenumeratoriai – ir pavieniai kultūros žmonės.

Būtų apmaudu, taip toli pažengus, sustoti. Daug kas priklausys nuo Jūsų, mūsų ištikimieji…

Žurnalas „Rubinaitis“, 2009 Nr. 3 (51)

Įžanginis

Vaikų literatūros Verpetuose

Apžvalgos

„RUBINAITIS“ (1994–2009): FAKTAI IR SKAIČIAI

Straipsniai

LITERATŪRINIS BALTŲ MITOLOGIJOS FRAGMENTAS
GAMTOS IR KULTŪROS SANDŪRA VYTAUTO V. LANDSBERGIO KNYGOJE „ARKLIO DOMINYKO MEILĖ“
GENDRUČIO MORKŪNO PASAKOJIMAI

Mano vaikystės skaitymai

VAIKYSTĖ – AMŽINOS MAUDYNĖS

Atidžiu žvilgsniu

APYSAKA SU PASAKŲ FRAGMENTAIS
Didžioji Marios Gripe’s paslaptis

Bibliografija

2010 m. VAIKŲ LITERATŪROS DATOS
„RUBINAIČIO“ 41–50 NUMERIŲ TURINYS

Summary

SUMMARY

Mūsų partneriai ir rėmėjai