„RUBINAITIS“ (1994–2009): FAKTAI IR SKAIČIAI

Vaikų literatūros pasauliui 1994-ieji buvo ypatingi. Metų pabaigoje pasirodė pirmasis „Rubinaičio“ numeris. „Rubinaitis“ – pirmasis lietuviškas vaikų literatūros žurnalas, supažindinantis su vaikų knygomis ir jų kūrėjais. „Pasaulyje nemaža savarankiškų mokslinių įstaigų, kurios rūpinasi vaikų, paauglių knyga, jos iliustracijomis, skaityba, propagavimu, o žurnalų, skirtų šioms problemoms, šiuomet yra daugiau kaip du šimtai. Tad „Rubinaičio“ idėja nėra nauja“, – rašė žurnalo vedamasis¹.

Periodinių leidinių formavimosi procesas pirmaisiais atkurtos Lietuvos nepriklausomybės metais buvo įsibėgėjęs ir idėja, jog reikia žurnalo, rašančio apie vaikų literatūrą, sklandė labai natūraliai. Ypač ji sustiprėjo, kai vaikų literatūros ir skaitybos specialistai susibūrė į asociaciją ir kai Lietuva tapo Tarptautinės vaikų knygų tarybos (IBBY) nacionaliniu skyriumi. Žurnalo steigimo organizatoriai buvo žymiausi to meto vaikų literatūros ir skaitybos specialistai – profesorius Vincas Auryla, docentai Genovaitė Raguotienė ir Kęstutis Urba. 1994 m. pradžioje Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos Lietuvos skyrius gavo „Rubinaičio“ steigimo liudijimą. Daugeliui iki tol nelabai žinomas žodis Rubinaitis tokio žurnalo pavadinimu pasirinktas neatsitiktinai. Rubinaitis Peliūzė yra Simono Daukanto apie 1846 m. parašytos (deja, publikuotos tik 1984 m.) apysakos, pirmosios lietuviškos apysakos jaunimui, veikėjas.

Pirmoji „Rubinaičio“ žurnalo vyriausioji redaktorė buvo Jolanta Zabarauskienė, kuri pasirodžius pirmajam numeriui iš šių pareigų pasitraukė. Nuo antrojo numerio (1995 m.) vyriausiuoju redaktoriumi tapo K. Urba, kuris žurnalo leidybai vadovauja iki šiol.

Pamažu „Rubinaitis“ darėsi vis populiaresnis. Po metų, 1996-ųjų pradžioje, „Literatūra ir menas“ rašė: „‘Rubinaitis’ – maždaug pusšimčio puslapių, bet jie tikrai turiningi. Pagaliau turime leidinį, kuriame kvalifikuotai recenzuojamos bei anotuojamos vaikiškos knygos, pažymimi rašytojų jubiliejai, rašoma apie užsienio vaikų literatūrą. Žurnalas padės orientuotis knygų gausoje, atskirti, kurie leidiniai, kurie rašytojai geriausi. Gal žurnalas dar nėra plačiai žinomas, nėra pasiekęs visų, kuriems būtų reikalingas, tačiau jo pirmieji žingsniai tvirti.“² O kad pirmieji žingsniai buvo tvirti, matyt, todėl žurnalas ir nuėjo tokį netrumpą ir sudėtingą kelią, nes leisti nekomercinį siauro profilio kultūros žurnalą gana sunku, rizikinga ir atsakinga. Per penkiolika leidybos metų būta visko – didelių ekonominių sunkumų, sudėtingų situacijų, bet, padedamas vaikų literatūros entuziastų, žurnalas kantriai visa tai atlaikė, plėtėsi, tobulėjo, tapo populiarus ir pripažintas.

1995–1997 ir 1999 m. „Rubinaitis“ pasirodydavo du kartus per metus (1998-aisiais išėjo trys numeriai), o nuo 2000 m. tapo ketvirtinis, buvo pradėtas prenumeruoti. Labai įdomi žurnalo tiražo dinamika. Iš pradžių užmojai buvo dideli: 1-ojo numerio tiražas – 3 tūkst. egz., 2-asis numeris išleistas 2 tūkst. egz., 3-iasis – 1,5 tūkst., 4-asis ir 5-asis numeriai – vėl 2 tūkst. egz. tiražu. 1997 m. leidžiant 6-ąjį žurnalo numerį, tiražą nutarta sumažinti iki tūkstančio egzempliorių. Toks jis išliko iki šiol, neskaitant kelių nedidelių nukrypimų, kai vienas kitas numeris buvo išleistas po 1,1–1,2 tūkst. egz. Pamažu daugėjo ir prenumeratorių, kurių dabar yra apie 850.

„Rubinaičio“ struktūra

„Rubinaitį“ sudaro keli tipiniai skyriai. Pirmieji numeriai šiuo požiūriu šiek tiek skyrėsi nuo vėlesnių. Juose buvusios rubrikos „Užsienio vaikų literatūra“, „Lietuvių išeivijos literatūra vaikams“ taip ir liko vienkartinės. Iš pradžių buvusi rubrika „Apžvalgos, anotacijos, recenzijos“ netrukus skilo į kelias siauresnes, dabar jau gerai žinomas: „Straipsniai“, „Apžvalgos“, „Atidžiu žvilgsniu“, „Bibliografija“.

1997 m. pradžioje „Rubinaičio“ struktūra susiformavo galutinai, ir tie patys skyriai išliko iki šiol, nors greta jų atsirado ir keletas naujų: 2001 m. buvo pasirodžiusi rubrika „Užklasinis skaitymas“, nuo 31-ojo numerio skaitytojų tėčių pageidavimu ligtolinė rubrika „Paskaitykim, mama“, pervadinta į „Paskaitykim, mama, tėti!“, o 2007 m. atsirado „Diskusijos“, kuriose mokytojai ir bibliotekininkai dalijasi mintimis apie knygas ir mokinių skaitymą.

Nors žurnalas turi keliolika tipinių skyrių, kiekviename numeryje jų visų paprastai nebūna. Dažniausiai publikacijos dedamos į 6–9 rubri kas. Visuose žurnalo numeriuose publikuojami įžanginiai straipsniai ir pokalbių rubrika „Mano vaikystės skaitymai“, nuo 10-ojo numerio kiekviename skelbiama ir „Kronika“.

„Rubinaičio“ publikacijos

Iš viso „Rubinaityje“ išspausdinta apie 640 straipsnių, apžvalgų, recenzijų, pokalbių, pasisakymų, grožinių kūrinių, informacinių, bibliografinių ir kitokių tekstų, taip pat skaitytojų laiškų, kurie pasirodė 25-iuose žurnalo numeriuose (į apskaitą įtraukti tik didesnės apimties laiškai).

Atsivertę pirmąjį „Rubinaičio“ puslapį, visada pamatome įžanginį straipsnį. Tokius straipsnius rasime visuose žurnalo numeriuose, o poroje jų – net du. Įžanginiai straipsniai – tai žymių pasaulio rašytojų kreipimaisi Tarptautinės vaikų knygos dienos proga, Geriausios metų vaikų knygos premiją pelniusių Lietuvos rašytojų padėkos kalbos ir, žinoma, redakcijos vedamieji, kurių daugiausia (23) parašė vyriausiasis redaktorius. Po vieną įžanginį straipsnį yra parašiusios redakcinės kolegijos narės doc. G. Raguotienė, poetė Ramutė Skučaitė ir Aldona Šiaulienė, taip pat doc. Vita Mozūraitė ir Giedrė Kazlauskaitė.

„Rubinaityje“ publikuota apie 90 bendro pobūdžio straipsnių literatūros teorijos, istorijos, skaitybos, knygų leidybos, iliustravimo ir dizaino klausimais, straipsnių, nagrinėjančių įvairias literatūros temas ir problemas, bei 265 straipsniai, kuriuose pristatoma konkrečių rašytojų ar dailininkų kūryba, analizuojamos ir vertinamos jų sukurtos knygos ar iliustracijos. Be jau minėtos „Straipsnių“ rubrikos, rašytojų gyvenimas ir kūryba aptariami dar dviejose rubrikose – „Rašytojų metinėms“ ir „Sukaktys“, kuriose buvo paminėti 24 lietuvių ir 31 užsienio rašytojo jubiliejai.

Rubrikoje „Atidžiu žvilgsniu“ skaitytojai randa kvalifikuotą vaikų knygų įvertinimą – knygų recenzijas. Žurnale buvo recenzuotos 32 lietuvių ir 74 užsienio rašytojų knygos, iš viso paskelbtos 123 recenzijos.

Tarp 38 recenzuotų lietuviškų knygų – 6 literatūrologinio pobūdžio leidiniai (Jono Linkevičiaus apybraižos ir Gintarės Adomaitytės pasakojimai apie rašytojus, Loretos Žvironaitės Žaidimas lietuvių vaikų poezijoje), o kitos – grožinės literatūros vertinimai, iš kurių didžioji dauguma – prozos kūriniai (poezijos knygoms skirtos tik 4 recenzijos).

Iš 85 recenzuotų užsienio autorių knygų 3 (Sergejaus Boiko Didieji pasaulio pasakininkai, Danielo Pennaco Kaip romanas ir Gianni’o Rodari’o Fantazijos gramatika) skirtos suaugusiesiems – pedagogams ir bibliotekininkams. Tarp vaikų ir paauglių lektūros – 4 pažintinės ir 1 poezijos knyga (Alano Alexanderio Milne’o eilėraščiai), visa kita – prozos kūriniai, iš kurių maždaug pusė – realistinės apysakos, novelės, kita pusė – literatūrinės pasakos, fantastinė ar fantasy žanro kūryba.

Išnagrinėjus „Straipsnių“, „Rašytojų metinių“, „Sukakčių“ ir „Atidžiu žvilgsniu“ rubrikų straipsnius, paaiškėjo, apie kuriuos rašytojus „Rubinaitis“ paskelbė daugiausia publikacijų. Daugiausia dėmesio žurnale sulaukė Vytautė Žilinskaitė ir Vytautas Račickas – po 5, Vytautas V. Landsbergis – 4. Po 3 straipsnius buvo skirta J. Linkevičiaus ir Vytauto Tamulaičio, po 2 – G. Adomaitytės, Vlado Dautarto, Jurgio Jankaus, Violetos Palčinskaitės, Kazio Sajos, R. Skučaitės, Martyno Vainilaičio, Algimanto Zurbos ir Leonardo Žitkevičiaus kūrybai. Iš viso „Rubinaityje“ paskelbti 96 straipsniai ir recenzijos, kuriuose rašyta apie 56 lietuvių autorių kūrybą.

„Rubinaityje“ buvo pristatyta 110 užsienio autorių. Nestebina, kad tarp lyderių atsidūrė Tove Jansson ir Astrida Lindgren. Apie jų kūrybą publikuota po 4 straipsnius. Vis dėlto A. Lindgren buvo populiaresnė, nes rašytojos šimtmečio proga žurnale dar buvo skelbiama jai skirtų rašinių ir laiškų. „Rubinaityje“ rasime po 3 publikacijas, nušviečiančias Hanso Christiano Anderseno, Melvino Burgesso, Frances Hodgson Burnett, Lucy Maude Montgomery ir Antoine’o de Saint-Exupéry kūrybą, po 2 – apie Michaelį Bondą, Achimą Brögerį, Ronaldą Dahlą, Janoschą, Lene Kaaberbøl, Hectorą Malot, A. A. Milne’ą, Christine Nöstlinger, Charles’į Perrault, Otfriedą Preusslerį, Louisą Sacharą, Jacqueline Wilson, Elwyną Brooksą White’ą.

Beje, apie paminėtus lietuvių ir užsienio autorius dar buvo rašoma ir apžvalgose, kituose bendro pobūdžio straipsniuose.

Rubrikoje „Mano vaikystės skaitymai“ paskelbta 50 pokalbių su Lietuvoje gerai žinomais kultūros ir meno žmonėmis – rašytojais, vertėjais, literatūrologais, knygotyrininkais, dailininkais. Pokalbių temos – vaikystės prisiminimai, tėvai, pirmosios knygos, mokyklos ir studijų aplinka, sutikti žmonės, skaitymas dabar ir pan. Pokalbiuose atsiskleidžia įdomios asmenybės, pateikiama unikalios, išliekamąją vertę turinčios faktinės, memuarinės medžiagos. Kaip svarbu pakalbinti žymų menininką laiku! Mat kai kurių „Mano vaikystės skaitymų“ pašnekovų (M. Vainilaičio, Birutės Pūkelevičiūtės, Onės Baliukonės, Sigito Gedos, Eugenijos Stravinskienės, Jono Balkevičiaus, V. Aurylos) jau nebėra tarp mūsų. Daugiausia pokalbių parengė Elona Varnauskienė (28) ir G. Adomaitytė (6), o pastaraisiais metais aktyviausi šios rubrikos rengėjai yra žurnalistė Alma Valantinienė ir K. Urba (po 4), be to, dar 3 pokalbius jie parengė kartu. Du rašytojus kalbino Rymantas Černiauskas, po vieną – Ingrida Korsakaitė, Loreta Jakonytė ir Džiuljeta Maskuliūnienė.

27 žurnalo numeriuose rubrikoje „Paskaitykim, mama, tėti!“ buvo spausdinami grožiniai tekstai: 6 poezijos ir 23 prozos kūriniai. Tai 9 lietuvių autorių tekstai, o vertimai pasiskirsto taip: 7 – anglų, 3 – švedų, po 2 – suomių, danų, po 1 – austrų, estų, latvių, lenkų, prancūzų ir šveicarų autorių kūryba.

Rubrikoje „Supažindiname“ pasirodė 20 publikacijų, informuojančių apie vaikų literatūros centrus užsienio šalyse. Buvo pristatyti Švedijos ir Suomijos vaikų literatūros institutai, Tarptautinis jaunimo literatūros ir skaitybos tyrimų institutas, įsikūręs Vienoje, Miuncheno tarptautinė jaunimo biblioteka, Estijos ir Latvijos vaikų literatūros centrai, buvo supažindinama su rašytojų fondais, muziejais, draugijomis (H. Ch. Anderseno centras ir muziejus Odensėje, C. Collodi’o nacionalinis fondas, Tarptautinis Ch. Perrault institutas, B. Potter draugija) ir svarbiausiais tarptautiniais vaikų literatūros apdovanojimais.

„Rubinaičio“ autoriai

Žurnalo pripažinimas ir skaitytojų vertinimas daug priklauso nuo jo bendradarbių. „Rubinaičio“ vyriausiasis redaktorius bendradarbiauti leidinyje yra pakvietęs daug šalies aukštųjų mokyklų dėstytojų, literatūrologų, mokytojų ir bibliotekininkų, IBBY narių, buvusių ir esamų Vilniaus universiteto studentų. Per penkiolika metų „Rubinaityje“ rašė apie 250 autorių. Tiesa, beveik pusė iš jų – pokalbių, pasisakymų ir grožinių tekstų autoriai. O kaip apibūdintini tie, kurie į „Rubinaitį“ rašo straipsnius, recenzijas, apžvalgas, teikia kitas publikacijas?

Publikacijų skaičiumi pirmauja Roma Kišūnaitė (93), parašiusi keletą straipsnių, tačiau dauguma jos darbų – bibliografijos ir informaciniai tekstai. Labai produktyvus „Rubinaičio“ autorius – jo vyriausiasis redaktorius K. Urba (74), rašantis straipsnius, recenzijas, skelbiantis informacinę medžiagą. 26 straipsnius, apžvalgas ir recenzijas išspausdino literatūrologė Neringa Mikalauskienė, 20 – Vytauto Didžiojo universiteto docentė Gražina Skabeikytė-Kazlauskienė, 17 – daktarė L. Jakonytė, 16 – daktarė L. Žvironaitė iš Vilniaus pedagoginio universiteto. Septintoje vietoje – docentė G. Raguotienė, paskelbusi 14 tyrimų ir recenzijų. Pateikę po 13 publikacijų toliau rikiuojasi Šiaulių universiteto docentė Dž. Maskuliūnienė ir Vilniaus universiteto absolventė Asta Plechavičiūtė. Onutė Kaladienė (12) „Rubinaityje“ daugiausia skelbė skaitymo tyrimų analizę, Vilniaus universiteto docentė V. Mozūraitė (11) – straipsnius ir recenzijas; 8 straipsnius vaikų knygų iliustravimo ir dizaino klausimais išspausdino menotyrininkė I. Korsakaitė. G. Adomaitytė parašė 7 publikacijas, po 6 – Šiaulių universiteto docentė Irena Baliulė ir literatūrologas J. Linkevičius ir t. t.

„Rubinaičio“ vertimai

„Rubinaityje“ buvo publikuoti 86 verstiniai tekstai, iš jų 48 – literatūrologijos darbai. Daugiausia „Rubinaityje“ buvo spausdinama profesorės iš Švedijos Marijos Nikolajevos straipsnių (8). Po 2 tekstus publikavo lenkų mokslininkė Jolanta Lugowska ir Silvija Tretjakova iš Rygos. Kiti užsieniečiai „turėjo garbės“ publikuotis „Rubinaityje“ tik kartą.

Kalbant apie užsienio autorių publikacijas, negalima pamiršti vertėjų. „Rubinaičio“ tekstus vertė 40 žmonių. Vertinant pagal tekstų skaičių, čia vėl daugiausia pasidarbavo K. Urba, išvertęs 14 publikacijų: 9 iš anglų ir 5 iš rusų kalbos. 7 publikacijas (3 iš estų ir 4 iš suomių k.) išvertė Viltarė Urbaitė, po 5 straipsnius – Rūta Jonynaitė (iš vokiečių k.) ir Julija Kostiukaitė (iš lenkų k.), 4 (iš švedų k.) – Aistė Urbonienė, 3 (iš latvių k.) – Laura Laurušaitė, po 2 – Eglė Bučienė (iš švedų k.), Tomas Einoris (iš anglų k.), Stasys Gimbutis (iš rusų k.), L. Jakonytė (iš anglų ir rusų k.), Aušrinė Mockevičiūtė (iš latvių k.), Liudas Remeika (iš danų k.), R. Skučaitė (iš prancūzų k.) ir A. Šiaulienė (iš anglų k.). Kiti išvertė po vieną tekstą.

„Rubinaičio“ apipavidalinimas

„Rubinaičio“ apimtis ir formatas nuo pat pirmojo numerio išliko nepakitę – 3 spaudos lankai ir 70 × 100 1/16 formatas. Tiesa, būta poros atvejų (10-asis ir 37-asis numeriai), kai leidėjai, norėdami sudėti visą reikiamą informaciją, apimtį šiek tiek padidino. Nors išėjo 50 žurnalo numerių, tačiau tiek originalių viršelių nesuskaičiuotume. Tik viršelio spalva kito sulig metų laikais, o pagrindiniai jo piešiniai taip dažnai nesikeitė. Pirmojo „Rubinaičio“ viršelio (1–10 numeriai) autorius nežinomas. 11–16 numerių viršelį, gyvavusį dvejus metus, ir rubrikų ženklelius sukūrė dailininkė Jūratė Račinskaitė. Nuo 17-ojo numerio su „Rubinaičiu“ draugavo dailininkė Irena Geniušienė. Ji sukūrė šešis originalius viršelius, pasižyminčius kruopščiu piešiniu, daugybe detalių. Žurnalas, pasipuošęs I. Geniušienės viršeliais, ėjo 2001–2006 m. (18–39 numeriai). Ši dailininkė sukūrė ir rubrikų ženklelius, kurie naudojami iki šiol. Nuo 2007 m. viršelio idėją įgyvendina dabartinė žurnalo maketuotoja Rima Ramonienė, kuri jau sukūrė 10 viršelių su įvairiomis raidėmis. Raidės puošiamos, spalvinamos konkrečiame numeryje aptariamų ir pristatomų knygų viršelių ir iliustracijų fragmentais. Šiuo metu „Rubinaičio“ viršeliai rašo vyriausiojo redaktoriaus įsitikinimus (ar iliuzijas) perteikiantį sakinį.

­­_______________________________________

¹ Vincas Auryla, Kęstutis Urba ir Jolanta Zabarauskienė, „Kodėl – „Rubinaitis“?“, Rubinaitis, 1994, Nr. 1, p. 4.

² Paulina Žemgulytė, „‘Rubinaičio’ turtai, Literatūra ir menas, 1996, kovo 30, p. 2.

Žurnalas „Rubinaitis“, 2009 Nr. 3 (51)