Kaip tolima paversti artima

 

„Kiškis Smaližis“. Ievos Babilaitės iliustr.
„Kiškis Smaližis“. Ievos Babilaitės iliustr.

Seminare su studentais lyginome tris svarbius kūrinius vaikams: Kazio Binkio Kiškių sukilimą, Balio Sruogos Giesmę apie Gediminą ir Vytės Nemunėlio Meškiuką Rudnosiuką. Pabandėme įsivaizduoti, kaip šiais laikais galėtų būti išleistas Sruogos kūrinys. (Jau beveik dvidešimt metų jo ištraukas septintokai skaito vadovėlyje.) „Tik ne taip, kaip Kiškių sukilimas!“ Šis emocingas šūksnis reiškė ir pasipiktinimą naujausiomis Binkio kūrinio iliustracijomis, ir suvokimą, kad Sruogos teksto adresatas kitoks.

O iš tikrųjų – kaip? Sujudusiose mintyse išsiraitė labai didelis klaustukas dėl lietuvių vaikų literatūros palikimo, perspektyvų. Tie patys studentai sakė, kad lietuvių vaikų literatūros, ypač ankstesnių laikų, kūriniai jiems nežinomi, absoliuti dauguma rašytojų vardų negirdėti. Galime samprotauti, kad tie vardai jiems pateikiami pradinėse klasėse, mat klasikinė mūsų literatūra tikrai buvo vaikų, ne paauglių, o pradinukams autoriai mažai rūpi. Bet juk su literatūra susiduriama ne tik vadovėliuose… Tad gal yra ir kitų priežasčių? Pasvarstykime, kaip mes lietuvių vaikų literatūros palikimą pateikiame šiuolaikiniams vaikams.

Nepasakysi, kad tas palikimas neprieinamas. Atkūrus Nepriklausomybę tuometinė „Vyturio“ leidykla buvo pradėjusi leisti „Sakalėlio“ seriją, joje išspausdinta Bronės Buivydaitės, Ksavero Sakalausko-Vanagėlio, Sruogos, Simono Daukanto, Motiejaus Valančiaus kūryba. Bet tie leidiniai – specialistams, studentams. O vaikams? Ar prisimenate, pavyzdžiui, kada paskutinį kartą pasirodė gražus Valančiaus apsakymų rinkinys vaikams? Ne vienas pasakys – nebereikia, tas pasaulis jau per toli nuo šiuolaikinių vaikų, nebesudominsime. Taip, toli. Sudominsime ne kiekvieną, bet visiškai nuo jo atriboti negalime. Juk vaikų yra visokių.

Be jokios abejonės, tuos tolimus tekstus ir juose vaizduojamą tolimą pasaulį prie šiuolaikinių vaikų gali priartinti tik moderni leidyba, įspūdingos, šiuolaikiškos iliustracijos. Kažkada retoriškai savęs klausdamas, ar įmanoma būtų kada nors jauniesiems skaitytojams pateikti Daukanto Rubinaičio Peliūzės gyvenimą, prisiminiau dvi prieš penkiolika metų „Almos litteros“ išleistas verstines knygas – Kalėdų giesmė ir Juodasis gražuolis, kurios priklausė serijai „Žvilgsnis į klasiką“. Charleso Dickenso knygą susiradau ir pasidomėjau ja iš naujo. Gausiai, spalvingai ir nuotraukomis, ir piešiniais iliustruota knyga ne tik pateikia kūrinio tekstą, bet ir supažindina su laiku, epocha, kada jis buvo parašytas, su autoriaus gyvenimu ir paties kūrinio likimu. O juk ir lietuviškas Rubinaitis Peliūzė arba Vaikų knygelė taip pat turėjo savo epochą, kontekstą, kultūrinį foną. Štai estai, remdamiesi Oskaro Lutso Pavasariu, vaizdžiai atskleidė ano meto mokyklos vaizdus. O mes ar negalėtume parodyti XX a. pradžios buities arba dvarų kultūros, kaip nors ypatingai išleisdami Šatrijos Raganos Vincą Stonį? O kodėl sodriai neįvaizdinus Lazdynų Pelėdos apsakymo „Motulė paviliojo“?

Svajodamas toliau, lengvai įsivaizduoju itin moderniai perleistą Petro Babicko eilėraščių rinkinį Tra-ta-ta-ta-ta (1930). Kai paskaitau iš jo keletą eilėraščių studentams, jie nenori tikėti, kad prieš aštuoniasdešimt metų rašyta vaikų poezija galėjo būti tokia…

Jausdamos pirkėjų poreikius, leidyklos pastaruoju metu dažnai kartoja lietuvių rašytojų kūrybą, ypač sovietmečio. (Tuos poreikius iliustruoja knygyne nugirstas pokalbis. „Pirk šitą gražią savo vaikui“, – siūlo viena jauna mama. „Bet juk ji ne lietuvių autoriaus!“ – piktokai atšauna kita.) Tik kad kartoja mechaniškai, labai tradiciškai.

Kad dailininkas gali priartinti tolimą pasaulį, parodė Prano Mašioto jubiliejui skirtas paveikslėlių knygų konkursas. Šiuolaikiškų iliustracijų aprėptas Mašioto tekstas mažiausiems skaitytojams pasirodo ir brandus, ir aktualus, ir skamba tarsi vakar parašytas. Ir kaip įvairiai, pasirodo, galima Mašiotą iliustruoti!

Ne tik Mašiotą.

 Kęstutis Urba

Žurnalas „Rubinaitis“, 2013 Nr. 4 (68)

 

 

Prano Mašioto 150-osioms gimimo metinėms

PRANO MAŠIOTO „MOKSLO PASAKOS“
KAIP VERTĖ PRANAS MAŠIOTAS (Dviejų klasikos vertimų analizė)
APIE MAŠIOTIŠKAS IR NEMAŠIOTIŠKAS ILIUSTRACIJAS

Sukaktys

RŪPESČIAI DĖL MAŠIOTO (Vinco Aurylos* gimimo 90-mečiui)
TAKAIS TAKELIAIS Į VAIKŲ LITERATŪROS KELIĄ (Vinco Aurylos 90-osioms gimimo metinėms)
HANSO FALLADOS VAIKYSTĖS SODUOSE (Hanso Fallados 120-osioms gimimo metinėms)

Mano vaikystės skaitymai

ŠIRDIES VIRPĖJIMAS DĖL LITERATŪROS

Atidžiu žvilgsniu

Penkiolika klausimų sielai

Bibliografija

2014 m. VAIKŲ LITERATŪROS DATOS

Kronika. Informacija. Skelbimai

KRONIKA. INFORMACIJA. SKELBIMAI

Summary

SUMMARY

Mūsų partneriai ir rėmėjai