Išgelbėti gyvenimui

 

Kai žmogus miršta, jo ar timiesiems ir draugams sakoma: užjaučiu dėl netekties. Neabejoju, kad ši netektis yra didžiulė patiems artimiausiems – mamai, artimiausioms bičiulėms. Joms Neringos niekas neatstos ir nepakeis. Tačiau, man atrodo, didžiausia netektis yra ta, kad Neringa neteko pati savęs, neteko galimybės gyventi, o ji šitaip troško gyventi.

Neringa yra minėjusi, kad ankstyvoje vaikystėje ji kartais galvodavo apie mirtį, norėjo numirti. Tačiau didysis paradoksas yra tas, kad kuo labiau ji artėjo prie mirties, tuo mažiau apie ją galvojo ir tuo labiau laikėsi įsikibusi į gyvenimą. Kai sirgo, visus tuos ketverius metus ji gyveno labai intensyvų, aktyvų gyvenimą: daug keliavo, dalyvavo įvairiausiuose renginiuose, protesto mitinguose, akcijose, knygų vertinimo komisijose, vertė, redagavo, rašė apysakas vaikams ir paaugliams, eilėraščius. Su pažįstamais, tolimesniais draugais nemėgo kalbėtis apie savo ligą, todėl kai kurie žmonės net nežinojo, kad ji serga. Šitaip intensyviai ji gyveno net tada, kai jau jai buvo sunku vaikščioti, ir net tada, kai vaikščioti nebegalėjo, kai gulėjo ligoninėje. Gulėdama baigė rengti paskutinę poezijos knygą, rašytą kartu su senu bičiuliu Karoliu Baubliu, rašė eilėraščius, recenzijas. Jai atrodė, kad gyvenimui pakanka valios, pastangų: jei labai pasistengsi, nepasiduosi, tai galėsi toliau gyventi. O valios ir ryžto, užsispyrimo gyventi ji turėjo tiesiog pavydėtinai daug. Per tuos dešimt metų, kuriuos gyvenau šalia, nė karto nemačiau jos pasidavusios nevilčiai, rezignacijai, liūdesiui, depresijai. Net prieš pat mirtį iki paskutinio atodūsio ji netikėjo, kad mirs, ir tikėjosi būti išgelbėta gyvenimui.

Neringa netikėjo jokia transcendencija, jokiu anapusiniu gyvenimu, ji buvo vien šio, šiapusinio, pasaulio būtybė. Tačiau, sakyčiau, ji buvo vertikalės žmogus: jai svarbiausios buvo dvi stichijos – dangus ir vanduo. Ir jas jungianti skaisčiai mėlyna spalva – Neringos mėgstamiausia. Vaikystėje ji svajojo būti kosmonaute, norėjo mokytis skraidyti. Kai suprato, kad negalės to daryti, nusprendė skraidyti vaizduotėje – susidomėjo kosmine fantastika, daugelį metų priklausė fantastų klubui. Neringai labai patiko aukštis, vietos, kurios leidžia atsidurti aukštai virš žemės.

Kita vertus, ji labai mėgo vandenį – plaukioti jūroje, ežeruose. Tas vertikalės jungiamas dvi erdves – viršų ir apačią – galima suprasti ir metaforiškai: dangaus viršus – tai viešuma, kurios Neringa nevengė, kurioje elgėsi labai drąsiai, yra išdrįsusi padaryti tokių viešų deklaracijų, kokių tais laikais niekas nedrįso viešai skelbti; o vandens gelmės – tai jos vienuma: ji nebijojo būti viena ir mėgo būti viena su savo paslaptimis, svajonėmis, fantazijomis. Dabar ji galutinai pasitraukė į tą savo vienumą, į tą neatšaukiamą mirties vienatvę.

Niekas nebegalėjo išgelbėti Neringos gyvenimui, nes ne šio pasaulio būtybių galioje nugalėti mirtį. Kaip sakė Algimantas Mackus, „ir mirtis nebus nugalėta“. Bet išgelbėti Neringą gyvenimui mes galime per atmintį, per atminimo ištikimybę.

Nijolė Keršytė

Žurnalas „Rubinaitis“, 2020 Nr. 2 (94)

 

Balandžio 2-oji – tarptautinė vaikų knygos diena

TIKIU, KAD PASAULIS NEGYVENS BE SNIEGO ŽMOGELIŲ IR EŽIUKO SAPNŲ (2019 m. Prano Mašioto premijos laureato mintys)

Apžvalgos

KNYGA KAIP MOKYTOJA:  STEBINANTI, ĮTRAUKIANTI AR?.. (2019 m. negrožinės vaikų ir paauglių knygos)
POPIERINIŲ KNYGŲ GALIA (2019 m. iliustruotos vaikų knygos)
APIE NIEKALUS IR RIMTAS PROBLEMAS (2019 m. verstinės vaikų ir paauglių knygos)

Vytauto Petkevičiaus 90-osioms gimimo metinėms

NUO JUOKINGŲ NUTIKIMŲ IKI  RIMTŲ KLAUSIMŲ
VYTAUTO PETKEVIČIAUS KNYGŲ VAIKAMS EKOLOGINĖS IDĖJOS

Mano vaikystės skaitymai

„NEPAŽĮSTAMI MIESTAI ĮKVEPIA  KURTI PASAKAS“

Sukaktys

ROMANO „BE ŠEIMOS“ AUTORIUS (Hectoro Malot 190-osioms gimimo metinėms)

Bibliografija

Apie vaikų literatūrą, skaitymą 2019 m.

Kronika. Informacija. Skelbimai

KRONIKA. INFORMACIJA. SKELBIMAI

Summary

SUMMARY

Mūsų partneriai ir rėmėjai