KRONIKA. INFORMACIJA. SKELBIMAI

2021 m. gegužės 29 d. Pauosupės kaime, prie vaikų poeto Anzelmo Matučio drevės, nuaidėjo 21-oji moksleivių poetinės kūrybos šventė „Poezijos pavasarėlis“, kurią nuo 2009 m. organizuoja Varėnos r. sav. viešoji biblioteka. Konkurso dalyviai 2–12 klasių mokiniai kūrė eilėraščius apie tėvynę, žemę, gamtą, Anzelmą Matutį, drevę. Skambėjo vaikų juokas, poezija, muzika, dainos.

Šventės metu paskelbtas literatūrinės Anzelmo Matučio premijos, įsteigtos Varėnos r. sav. tarybos, laureatas. Juo tapo Vainius Bakas už eilėraštį „Ką manė kamanė“, paskelbtą to paties pavadinimo rinkinyje. Ši premija konkurso būdu skiriama už geriausią eilėraštį vaikams apie tėvynę, žemę, gamtą. Eilėraštis turi būti sukurtas per dvejus praėjusius metus ir išspausdintas.

Šiemet į Anzelmo Matučio premiją pretendavo aštuoni kandidatai: Jonas Ambrukaitis, V. Bakas, Daiva Čepauskaitė, Evelina Daciūtė, Dainius Gintalas, Valdas Kubilius, Marius Marcinkevičius ir Tomas Taškauskas. Komisijos sprendimu premija skirta V. Bakui.

Premija įsteigta siekiant įamžinti žymaus vaikų rašytojo A. Matučio atminimą, propaguoti jo kūrybos tradicijas, skatinti poetus kurti prasmingus ir aktualius eilėraščius vaikams. Kitoje „Poezijos pavasarėlio“ šventėje, vyksiančioje 2023 m., bus minimos A. Matučio 100-osios gimimo metinės.

Birželio 1–spalio 1 d. Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje veikė interaktyvi paroda „Šiaurės šalių vaikų knygų potvynis“. Ją organizavo Panevėžio apskrities biblioteka ir Šiaurės ministrų tarybos biuras Lietuvoje.

Paroda „Šiaurės šalių vaikų knygų potvynis“ pirmą kartą buvo surengta 2018 m. Islandijoje, minint Šiaurės šalių namų 50-metį. Po metų interaktyvi ekspozicija iškeliavo į Latviją. Šiemet paroda, Šiaurės Ministrų Tarybos biuro ir Panevėžio apskrities bibliotekos iniciatyva bei kūrybiško islandų ir lietuvių menininkų, skaitymo skatintojų, architektų, dailės mokyklos moksleivių bei bibliotekos specialistų bendradarbiavimo dėka įgijusi naują savitą veidą, pristatyta Lietuvoje.

Renginį kuravo islandų rašytoja ir iliustruotoja Kristín Ragna Gunnarsdóttir, interaktyvią ekspoziciją kūrė dailininkė Kotryna Zylė, architektai Justinas Dūdėnas ir Marius Lukošiūnas bei literatūros pažinimo programos „Vaikų žemė“ vadovas Justinas Vancevičius. Visų jų darbo rezultatas – bibliotekoje atsiradęs milžiniškas vikingų laivas, į kurį įžengus jaunųjų lankytojų laukė begalė įtraukiančių žaidimų ir užduočių. Vaikai galėjo klausytis pasakų, sužinoti įdomių faktų ir net patys kurti eiles. Parodą galima buvo apžiūrėti ir nuotoliniu būdu, prisijungus prie virtualaus ekspozicijos turo.

Šia iniciatyva siekiama ne tik pristatyti Šiaurės šalių vaikų literatūrą, bet ir, pasitelkiant inovatyvias priemones, ugdyti vaikų skaitymo įpročius.

Birželio 21 d. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Konferencijų salėje įvyko Jono Linkevičiaus knygos Selemonas (2021) sutiktuvės. Tai monografija, skirta žymaus lietuvių rašytojo Selemono Paltanavičiaus gyvenimui ir kūrybai. Knygą išleido leidykla „Agora“, pokalbį moderavo IBBY Lietuvos skyriaus pirmininkė Inga Mitunevičiūtė.

S. Paltanavičius – kūrybingas darbštuolis, jau daugiau kaip keturis dešimtmečius kalbantis, pasakojantis ir rašantis apie gamtos gyvenimą. Profesionalus aplinkosaugininkas sukūrė bemaž 70 grožinių, publicistinių, pažintinių ir mokslinių leidinių.

Knygos autorius J. Linkevičius (g. 1927) – ne ką mažesnis darbštuolis. Literatūrologas, kritikas, daktaras, docentas, 14 knygų – apybraižų apie žymius lietuvių vaikų literatūros kūrėjus, monografijų apie rašytojus Anzelmą Matutį, Martyną Vainilaitį, Vytautą Račicką, Vytautą Tamulaitį, mokymo priemonių moksleiviams ir studentams, kraštotyros leidinių – autorius. Monografijoje S. Paltanavičiaus gyvenimas ir kūryba sistemingai ir nuosekliai perteikiami ne tik analizuojant konkrečius kūrinius ir pateikiant gyvenimo faktus, bet ir viską įvelkant į plačius krašto ir giminės, kartu ir tautos, istorijos, kraštovaizdžio ir kultūros kontekstus.

Rugsėjo 10–12 d. Maskvoje įvyko 37-asis IBBY kongresas. Praėjusių metų rugsėjį turėjęs vykti pasaulio vaikų literatūros kūrėjų ir specialistų forumas „Didžiulis pasaulis per vaikų knygų prizmę: nacionalinė ir verstinė literatūra – vaidmuo, reikšmė, įtaka įvairių šalių jauniesiems skaitytojams“ dėl pasaulį užklupusios COVID-19 pandemijos buvo nukeltas į šiuos metus. Deja, ir šiemet dėl besitęsiančios pandemijos ir saugumo reikalavimų keitėsi renginio data ir vieta, kilo sunkumų į jį atvykti. Nors pranešimus registravo 270 specialistų iš 54 pasaulio šalių, daugelis pranešėjų, moderatorių ar diskutantų į sesijas jungėsi nuotoliniu būdu.

Lietuvos atstovai, pasaulio IBBY kongresuose dalyvaujantys nuo 1992-ųjų, trečią kartą istorijoje šiame kongrese nedalyvavo.

Kaip ir kiekvieną vasarą, šiemet LATGA, remdamasi bibliotekų informacinės sistemos duomenimis, sudarė pernai bibliotekose populiariausių autorių ir knygų dešimtukus. 2018 ir 2019 m. lietuviškos vaikų ir paauglių literatūros lyderė Lina Žutautė nepralenkiama buvo ir 2020 m. Antras šiame sąraše – Tomas Dirgėla, toliau rikiavosi Vytautas Račickas, Selemonas Paltanavičius, Kęstutis Kasparavičius.

Į populiariausių knygų dešimtuką pateko net keturios knygos apie Kakę Makę, bet pačioje jo viršūnėje – Ignės Zarambaitės apysaka-pasaka Stebuklingi senelio batai. Antroje populiariausių kūrinių sąrašo vietoje atsidūrė Pauliaus Norvilos ir Jurgos Šulskytės paveikslėlių knyga Strykt pastrykt, trečioje – Jurgos Vilės ir Linos Itagaki Sibiro haiku. Populiariausių iliustruotojų sąrašo viršuje – ir vėl L. Žutautė.

Tokie populiarumo sąrašai sudaryti remiantis 66 viešųjų bibliotekų, kuriose įdiegta Lietuvos integrali bibliotekų informacinė sistema (LIBIS), pateiktais duomenimis.

Dešimties Europos Sąjungos šalių pradėtos bendros kultūrinės iniciatyvos tikslas – savo šalyse sukurtomis knygomis pasidalyti su Laoso vaikais, kuriems jų labai trūksta.

Šis projektas yra Europos ir Laoso kultūrinių mainų dalis, jį įgyvendina Airijos, Austrijos, Ispanijos, Italijos, Kipro, Lenkijos, Lietuvos, Portugalijos, Vengrijos ir Vokietijos diplomatai ir kultūrininkai. Po 1500 egzempliorių kiekvienos šalies knygų, skirtų 7–12 metų vaikams, bus išsiųsta į Laoso nacionalinę biblioteką, paskirstyta kitoms šalies bibliotekoms. Iš dešimties ES šalių atrinktos knygos, kuriose daugiausia aktualizuojamos gamtos, ekologijos, aplinkosaugos temos, Laoso bibliotekas pasieks iki 2021 m. pabaigos. Lietuvai atstovaus į anglų kalbą išversta Monikos Vaicenavičienės knyga Kas yra upė? (angl. What is a river?).

Įgyvendinant šį projektą siekiama ne tik aprūpinti Laoso vaikus knygomis, bet ir populiarinti Europos šalių rašytojų kūrybą, stiprinti kultūrinę Europos Sąjungos veiklą Laose. Kartu su valstybėmis narėmis ES planuoja ir toliau plėtoti kultūrinius Europos ir Laoso Liaudies Demokratinės Respublikos mainus ir skatinti Europos kultūros sklaidą Pietryčių Azijoje.

2021 m. birželio 20 d. mirė bibliotekininkė, vaikų literatūros ir skaitybos specialistė Onutė Kaladienė (g. 1953-04-09). Baigusi bibliotekininkystės studijas Vilniaus universitete, daugiau kaip keturis dešimtmečius ji praleido tarp vaikų knygų ir su vaikų knygomis. 42 metus dirbo Nacionalinės bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros departamente. Vaikų ir paauglių informacinis aprūpinimas, skaitybos tyrimai, informacinių leidinių ir bibliografijų rengimas, šalies ir tarptautiniai kultūros renginiai, parodos, aktorystė „Berniuko Žirniuko“ teatre  – tai barai, kuriuose Onutė darbavosi. Būdama ilgametė kultūrininkė, menanti daugybę reikšmingų vaikų literatūros įvykių, faktų, pažinojusi šimtus knygų kūrėjų, menininkų, teatralų ir kritikų, parengė departamento penkių dešimtmečių istorijos leidinį Nuotykis, kuris niekada nesibaigs (2013). Ji daug skaitė ir buvo labai atidi kitiems skaitytojams, visuomet profesionaliai pagelbėdavo situacijose, kai neturint tikslių duomenų reikėdavo surasti knygą, nustatyti autorystę, suieškoti reikiamą kūrinį. Ne vienas kolega specialistas ar kūrėjas prisimena, kaip net po keleto dienų juos pasiekdavo džiugi Onutės žinia, kad į painią užklausą atsakyta.

Onutė Kaladienė buvo viena iš tų, kurie stovėjo prie IBBY Lietuvos skyriaus kūrimo ištakų. Prašymą stoti į IBBY organizaciją ji pateikė kartu su pirmaisiais – 1992 m. pabaigoje – ir beveik du dešimtmečius buvo IBBY Lietuvos skyriaus narė. Ryškus jos indėlis organizuojant antrąjį Baltijos šalių vaikų literatūros forumą Nidoje (1993), pirmuosius Tarptautinės vaikų knygos dienos minėjimus, tarptautines parodas. Penkiolika metų (1994–2009) Onutė buvo žurnalo „Rubinaitis“ atsakomoji sekretorė, redakcinės kolegijos narė. Jos kruopšti ir žvitri akis palydėjo 50 pirmųjų „Rubinaičio“ numerių.

Didžiąją gyvenimo dalį praleidusi Vilniuje, amžino poilsio Onutė Kaladienė sugrįžo į gimtuosius kraštus – prie Šventosios, į Užpalius.

Rašė R. K.

2021 metų RUBINAIČIO leidybą remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas

Žurnalo partnerė – Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka

Gerbiamieji!

Tikimės, kad ir šiame „Rubinaičio“ numeryje rasite įdomių, reikšmingų minčių. Linkime malonaus skaitymo.

Primename, kad Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas parėmė mūsų projektą „Skaityti – tai augti ir tobulėti“ ir skyrė 5500 eurų.

Žurnalas „Rubinaitis“, 2021 Nr. 3 (99)