Pakartotos Juliaus Kaupo pasakos ir dar daugiau

Lietuvių urbanistinės pasakos pradininko, literatūros kritiko, gydytojo, dailininko, visuomenininko dr. Juliaus Viktoro Kaupo (1920–1964) kūryba nėra sulaukusi daug leidimų. Ši knyga Daktaras Kripštukas pragare. Pasakos iš „Žiburėlio“ yra penktas, bet skirtingas leidimas¹. 1984 m. sovietmečio Lietuvoje pasirodė Broniaus Raguočio sudaryta kūrybos rinktinė Daktaras Kripštukas pragare: pasakos, apsakymai, esė su sutrumpintomis, kupiūruotomis pasakomis, literatūros kritikos tekstais, su įžanginiu Vytauto Kazakevičiaus žodžiu. 2006 m. leidykla „Versus aureus“, vadovaujama dr. Arturo Mickevičiaus, Lietuvoje buvo pakartojusi garsiąsias Kaupo pasakas be iliustracijų. Vienas solidžiausių leidinių iki šiol išlieka Kaupo Raštai, publikuoti 1997 m. Čikagoje. Knygoje sudėta visa, ką prozininkas, literatūros kritikas yra sukūręs: publikuota ir nepublikuota proza (pasakos, novelės), literatūros kritika, laiškai, kita, įtraukta į „Varia“. Tarp prozos tekstų – pasakų rinkinys Daktaras Kripštukas pragare, pirmosios žurnale Žiburėlis paskelbtos pasakos.

Nepaisant to, kad Kaupas įsitvirtino lietuvių literatūroje, tarp jų – ir vaikų, retas yra skaitęs 1948 m. Vokietijoje išleistą debiutinę Kaupo pasakų knygą Daktaras Kripštukas pragare ir kitos ne mažiau įdomios pasakos, surašytos slaptose Kauno miesto kronikose. 2021 m. Lietuvoje perleistos Kaupo pasakos su grakščiomis Adolfo Vaičaičio iliustracijomis – reikšmingas kaupiados įvykis. 2020 m. Kaupo gimimo šimtmečio proga knygos Daktaras Kripštukas pragare iliustracijų paroda garbingai buvo eksponuojama Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekoje-muziejuje Kaune. Knyga Daktaras Kripštukas pragare. Pasakos iš „Žiburėlio“ pasirodė žmonos Dalios Galaunytės-Kaupienės-Augūnienės, sūnaus Algio Kaupo ir dukros Jūratės Kaupas bei Maironio lietuvių literatūros muziejaus dėka. Šeima finansiškai parėmė knygos leidimą.

Knygą sudaro sudarytojos muziejininkės dr. Virginijos Babonaitės-Paplauskienės „Pratarmė“, pakartotinis knygos Daktaras Kripštukas pragare leidimas, „Pasakos iš „Žiburėlio“, „Šeima apie Julių Kaupą“, apžvalginis tekstas „Pasaka yra tiesa ir joje nėra nei krislo melo“. Leidinyje Daktaras Kripštukas pragare. Pasakos iš „Žiburėlio“ pakartotas pirminis pasakų leidimas su Vaičaičio iliustracijomis; pirmąkart viename leidinyje Lietuvoje publikuotos devynios Kaupo pasakos iš žurnalo Žiburėlis. Iš tiesų tekstai pasklidę po įvairius vaikų literatūrai skirto žurnalo, redaguoto Antano Giedraičio, numerius. Žurnalas saugomas Martyno Mažvydo nacionalinėje bibliotekoje, jį galima rasti internete (www.epaveldas.lt.). Naujoje knygoje pasigendama tikslios šių kūrinių bibliografijos: nurodomi tik metai, bet neaišku, kuriame numeryje buvo paskelbta viena ar kita pasaka.

Kodėl Kaupo pasakos Daktaras Kripštukas pragare nesensta? Jose užkoduotos universalios žmogiškosios vertybės: draugystė, ilgesys, svajonės, meilė, jautrumas, empatija, pagalba. Traukia išskirtinis – žaismingas, su lengva ironija ir humoru – stilius. Jei šią knygą skaitys vaikas, jį užburs pasakų magija, kai bet kada ir bet kur kasdienybėje gali ištikti stebuklas. Tuomet įprastos miesto gatvės, daiktai taps kitokie, nes fantazija leis nusileisti į pragarą ar užkopti į dangų. Daktaras Kripštukas – visada pasiruošęs padėti geraširdis (netgi velniui!) – taps įkvepiančiu herojumi. Šis personažas nesivadovauja išankstinėmis nuostatomis, kad velniai visi blogi ir jiems reikia atsukti nugarą (pasaka „Daktaras Kripštukas pragare“). Panašiai kaip ir velnias Juoduodegis iš pasakos „Kaip velnias Juoduodegis blogais keliais nuėjo“, nebijantis iššūkių ir negyvenantis pagal išankstinius standartus, tarsi tęsiantis amžiną tėvo ir sūnaus palaidūno temą. Pasakoje „Šokoladinio kareiviuko širdis“ išskirtine narsa pasižymi kareiviukas, nebijantis susidurti su baisesniu priešu – pelėmis. Ukrainos karo akivaizdoje aktualiai nuskamba personažo heroizmas ir žūtbūtinė kova dėl idealų. Įsimylėjęs studentas Karolis iš pasakos „Studentas iš rudosios vaistinės“ patenka į užkeiktą nugrimzdusią pilį, kur nėra ilgesio. Veikėjas pajunta tuštumą širdyje ir sugrįžta į namus.

Kaupo pasakos Daktaras Kripštukas pragare iliustruotos savotišku gidu – pasivaikščioti kviečiančiu Kauno žemėlapiu su rašytojo pasakose minimais objektais ir konkrečių pasakų nuorodomis. Šis žemėlapis knygos priešlapiuose padės Kaupo pasakų mėgėjams paklaidžioti po pasakose minimas Kauno vietas.

Kaupo egodokumentiką papildo šeimos narių atsiminimai, kurių nėra gausu, bet kai kuriais faktais atnaujinama Kaupo biografija, ypač tai pasakytina apie dukros Jūratės Kaupas mintis. Jūratė prisiminė savo Tėvelį, kuriantį prie stalo, kartu praleistas šeimos atostogas įsimintinose Amerikos vietovėse: „Džiaugiausi skrybėle „Life is Just a Bowl of Cherries“ („Gyvenimas – tai tik dubuo vyšnių“), kuria dalijausi su Tėveliu. Tačiau, kaip ir daugeliui, Kaupų šeimai gyvenimas ne visad buvo tik dubuo vyšnių. 1964 m. Tėvelis, visai dar jaunas, mirė, ir man jo labai trūko“ (p. 242).

Sūnus Algis Kaupas, prisimindamas Tėtį, taikliai konstatuoja, kad jo pasakos „perteikia pozityvią, humanistinę viziją“ (p. 241). Žmonos Dalios Galaunytės-Kaupienės-Augūnienės manymu, Kaupo knyga Daktaras Kripštukas pragare yra pasakininko dovana gimtajam Kaunui ir visiems, kurie jį myli (p. 242).

Be daugybės Kaupo gyvenimo ir veiklos, kūrybos faktų, daugiau ar mažiau žinomų, labiausiai Babonaitės-Paplauskienės straipsnyje „Pasaka yra tiesa ir joje nėra nei krislo melo“ imponuoja kita egodokumentikos dalis – būsimosios žmonos Dalios Galaunytės ir Juliaus Kaupo laiškai vienas kitam, rašyti 1941–1944 m. Juose atsiveria asmeniniai jausmai (draugystė, meilė), pomėgiai karo metų kontekste. Skaitytojai sužinos, kad Kaupas itin mėgęs keliauti po Lietuvą ir piešti:

„Mielas Daliūkšti! Šiandien sukoriau penki šimtąjį kilometrą. Buvau pasirodęs Dotnuvoj ir Baisogaloj, pravažiavau Kražius, Kelmę, pasiekiau Naumiestį. Dvi dienas maudžiaus Palangoj, nakvojau Šventojoje ir Skuode. Gyvenau puikiai, škicų pridariau jau 16, tik tabakas baigiasi. Į Kauną neskubu, jei tik būtini reikalai neprivers… (…) mano motto: L‘aventurier – honneur homme“ (iš J. Kaupo laiško D. Galaunytei, 1941 m. rugsėjo 2 d., p. 248).

Galaunytė 1944 m. gruodžio 27 d. rašė Kaupui: „(…) Man džiugu, Juliuk, kad mūsų mintys panašios. Aš tau vienam laiške taipogi rašiau, jog grožis man dabar svarbiausias gyvenimo faktorius, jog jo reikia ieškoti (…)“ (p. 250).

Sudarytojos straipsnyje labai daug cituojama, tačiau dažnai be jokių tikslių nuorodų arba nurodant tik žurnalo pavadinimą. Sudarytojos „Pratarmėje“ viena Kaupo citata („Daktaras Kripštukas pragare nėra jokia vaikiška literatūra. (…) Aš savo pasakas pirmoj eilėj skyriau suaugusiems žmonėms, savo draugams. Tai nėra vaikiška knyga, ir tik dėl to turbūt smalsūs vaikai ją skaito, kad joje pilna keisčiausių nuotykių, nors jauniesiems skaitytojams simbolinė knygos prasmė paaiškės tik suaugus“) pateikiama be jokios nuorodos. Nors pats prozininkas yra pabrėžęs, kad pasakas skiria labiau suaugusiesiems, bet suvokia, kad jas skaitys ir vaikai. Tad ginčytinas sudarytojos teiginys, kad Kaupo pirmosios pasakos, t. y. Daktaras Kripštukas pragare, „priskirtinos vaikų literatūrai, antrosios – suaugusiesiems“ (p. 255). Tiksliau būtų galima teigti, kad antrosios pasakos skirtos ir vaikams, ne tik suaugusiesiems – visai šeimai. Suaugusieji atras simbolinę pasakų reikšmę, kurios nepastebės jaunesni skaitytojai.

Apžvalginis tekstas „Pasaka yra tiesa ir joje nėra nei krislo melo“ suskirstytas į keturis skyrelius. Pirmame „Kiekvienas žmogus pasieks visa tai, ko tik išdrįs ilgėtis“ apžvelgiamas būsimojo prozininko kelias į literatūrą Jėzuitų gimnazijoje, Karo mokykloje, Vytauto Didžiojo universitete. Nors Kaupas 1943 m. debiutavo Žiburėlyje, Babonaitei-Paplauskienei prasprūsta klaida net du kartus, kad tai įvyko 1942 m. (p. 249; 255). Antrame skyrelyje „Mes esame jauni ir turime parodyti, kad turime stuburą“ pateikiami svarbiausi gyvenimo Rytprūsiuose, Vienoje faktai, persikėlimas į Freiburgą. Nenurodoma, iš kur cituojama: „per gyvenimą lengvai, žaismingai, su šypsena galima daugiau laimėti ir pasiekti nei nuolat kovojant ar kaunantis dėl ko nors“ (p. 252). Skyrelyje „Tik čia, žemėje, galime tapti savimi ir ieškoti amžinų dalykų“ pristatomi reikšmingiausi Kaupo gyvenimo JAV įvykiai. Cituojama rašytojo mintis apie individualizmą be jokios nuorodos (p. 254–255). Netiksliai teigiama, kad rašytojas „išvertė į anglų kalbą savo pasakų knygą Daktaras Kripštukas pragare, rašė noveles ir svajojo išleisti rinkinį Saulėgrąžos mėnulio šviesoje“ (p. 255). Kaupas vertė pasakų knygą, padedamas vertėjo – poeto Roberto Pageʼo. Į anglų kalbą šio vertėjo ir kitų buvo išverstos ne tik pasakos, bet ir kai kurios novelės. Kai kurie kūriniai anglų kalba buvo publikuoti (The Literary Review (Baltic Number, 1965,8/ 3 Spring), Lituanus (20/2, Summer). Kūrybai skirtame paskutiniame teksto straipsnelyje „Pasaka yra šventa tiesa, ir joje nėra nė krislo melo“ (apžvalginio teksto pavadinime įvelta klaida „nei“) painiojami pirmųjų pasakų pavadinimai: „Senų laikų padavimas apie Stirniuką“, nors turėtų būti „Stirniukas. Senųjų laikų padavimas“; ne „Vytautas ir musė“, o „Vytukas ir musė“ (p. 255). Sudarytojos labai taikliai pastebėta, kad „kai kurie ankstyvieji tekstai buvo išplėtoti ir tapo Vokietijoje sukurtų pasakų pagrindu“ (p. 256). Vėl cituojama be nuorodų: „Kiekviename žmoguje slypi karališka, vienkartinė ir nepakartojama dieviška prigimtis. Ją reikia atidengti“; „tie žmonės, besinešioją savy kitą pasaulį (…)“; „Pasaka yra šventa tiesa (…)“; „Kai žmogus imi ir įtiki, kad pasakos yra tikrovė (…)“ (visos citatos p. 258).

Knygoje galima rasti archyvinių Kaupo, jo rankraščių fragmentų, šeimos nuotraukų, net ekspresyvųjį piešinį iš laiško, rašyto Henrikui Nagiui (taip pat nenurodomas šaltinis).

Tokiais netikslumais smalsesniam adresatui užkertamas tolesnių paieškų kelias arba jis yra klaidinamas. Tenka konstatuoti, kad tekstuose palikta skyrybos ir gramatikos klaidų, pavyzdžiui, bažnyčių pavadinimai rašomi be privalomų didžiųjų raidžių, kaip to reikalauja lietuvių kalbos normos. Iš daugybės netikslumų, klaidų susidaro įspūdis, kad knyga parengta labai skubotai.

Dizainerė maketuotoja Inga Zamulskienė senajam rašytojo pasakų rinkiniui subtiliai parinko retro įvaizdį: akį traukia pageltę lapai, pusiau gelsvas ir raudonas viršelis. Leidinyje išlaikoma originali knygos struktūra ir forma: numeracija (tik 26-as puslapis nukąstas), iliustracijos, kelių atspalvių popierius.

Nepaisant trūkumų, knygą Daktaras Kripštukas pragare. Pasakos iš „Žiburėlio“ verta perskaityti ir atrasti Juliaus Kaupo pasakas.

____________________________________

¹ Julius Viktoras Kaupas, Daktaras Kripštukas pragare. Pasakos iš „Žiburėlio“, sudarytoja Virginija Babonaitė-Paplauskienė, iliustracijos Adolfo Vaičaičio, Kaunas: Maironio lietuvių literatūros muziejus, 2021, 258, [3] p. IBBN 978-9955-711-41-4.

Žurnalas „Rubinaitis“, 2022 Nr. 4 (104)