Viešnagė Mažosiose Klampynėse
Dažnai girdime, kad šiuolaikiniai paaugliai nemėgsta skaityti knygų, todėl mokytojai ir bibliotekininkai vis ieško būdų, kaip sudominti mokinius literatūra, paskatinti juos skaityti, kūrybiškai analizuoti ir interpretuoti perskaitytą kūrinį. Kelių, kaip į knygos pasaulį atvesti paauglį, ieškome ir mes – Panevėžio „Vyturio“ progimnazijos mokytojai ir mokiniai. Norisi pasidalyti gerąja patirtimi, kaip mūsų mokyklos šeštos klasės mokiniai, bendradarbiaudami su lietuvių kalbos mokytoja ir bibliotekininke, analizavo Neringos Vaitkutės knygą Klampynių kronikos 2. Neramios dienos (2020).
Šį kelią pradėjome nuo atsakomybės pasirinkti knygą ir jos analizavimo būdų perdavimo patiems mokiniams. Šeštokai klasės draugams turėjo pristatyti labiausiai patikusias perskaitytas knygas. Sutarėme, kad, pristatydami knygas, mokiniai nusakys knygos temą, keliamas problemas, pakomentuos, kokiam skaitytojui knyga galėtų būti įdomi, kodėl šią knygą vertėtų perskaityti visiems. Balsavimo būdu mokiniai pasirinko vieną knygą iš draugų rekomenduojamo sąrašo – Neringos Vaitkutės kūrinį Klampynių kronikos 2. Neramios dienos. Pirmąją Vaitkutės Klampynių kronikų knygą kai kurie mokiniai jau buvo skaitę. Mitologinio pasaulio paslaptys ir siaubo istorijas primenantys pažįstamų knygos veikėjų – Agatos, Aringo, Smiltės – patirti nuotykiai buvo vienas iš svarbiausių argumentų pasirenkant antrąją knygos dalį. Lietuvių kalbos mokytojai šeštokų pasirinkimas buvo ypač naudingas – 6 klasėje per literatūros pamokas nagrinėjama lietuvių mitologija, tad pasirinkta knyga mokiniams suprantamai ir patraukliai padės įgyti daugiau žinių apie mitinį pasaulį. Svarbu ir tai, kad už šią knygą autorei paskirta Martyno Vainilaičio premija – už subtilų ir išmoningą tikrovės perteikimą vaizdžia ir turtinga kalba, už kūrybingai panaudojamą tautosaką.
Su mokiniais sutarėme, kad knygą skaitysime mėnesį, o tada prasidės knygos analizės ciklas. Ruošdamiesi šiam mokymosi ciklui mokiniai susiskirstė į grupes ir generavo idėjas, kokiais būdais norėtų analizuoti kūrinį. Parengėme mokinių pasiūlytų būdų sąrašą: „Knygos skyrių burtai“, „Nebaigti sakiniai iš knygos“, „Atspėk veikėją“, „Mizanscena“, „Kahoot“ užduotis, „Ratu pagal abėcėlę“, žodžių išbraukymas „Surask mitinę būtybę“. Kai kurie iš šių būdų yra sugalvoti pačių mokinių („Knygos skyrių burtai“, „Nebaigti sakiniai iš knygos“, „Atspėk veikėją“). Mokiniai sugalvojo šiems būdams pavadinimus ir suformulavo užduoties atlikimo taisykles. Kiekviena grupė pasirinko, kokią užduotį iš šio sąrašo sukurs kitoms grupėms. Kartu su mokiniais buvo aptarti ir sukurti kiekvienos užduoties vertinimo kriterijai. Susitarėme, kad, kurdamos užduotis, grupės atsižvelgs į tai, kad užduotis atspindėtų kūrinio esmines temas ir problemas, būtų kūrybiškai ir kruopščiai paruošta, sudomintų, į užduoties kūrimą įsitrauktų kiekvienas grupės narys. Lietuvių kalbos mokytojai ir bibliotekininkei taip pat teko kurti užduočių.
Kai visi klasės mokiniai perskaitė knygą ir, pagal poreikį konsultuodamiesi su lietuvių kalbos mokytoja ir bibliotekininke, sukūrė užduotis, perėjome į kitą mokymosi ciklą – knygos analizę. Tą pačią dieną vyko keturios pamokos, per kurias mokinių parinktais būdais buvo analizuojamas kūrinys. Šiose bibliotekoje vykusiose pamokose kartu su mokiniais dirbo lietuvių kalbos mokytoja ir bibliotekininkė.
Ciklą pradėjome nuo bibliotekininkės pasakojimo apie knygos autorę, knygos sukūrimo istoriją. Mokiniai sužinojo, kad rašytoja Neringa Vaitkutė gyvena Trakų rajone, Lentvaryje, dirba biologijos mokytoja1 ir kuria knygas vaikams ir paaugliams. Rašytojos knygos – tai ir maginė fantastika, ir realistinė literatūra, ir literatūrinės pasakos. Neringa Vaitkutė yra kūrybinis pseudonimas, tikroji rašytojos pavardė – Borovikė. Rašytoja mėgsta skaityti knygas, pasak jos pačios, skaito daug ir godžiai, kai tik suranda laisvo laiko. Dar rašytoja mėgsta piešti, restauruoti senus baldus, fotografuoti, žiūrėti dokumentiką apie gamtą, istoriją, geografiją, astronomiją, amatus. Knygas rašo pasimėgaudama, kai tik randa tam laiko: naktimis, savaitgaliais, grįžusi iš darbo, kai diena pasitaiko ypač sunki ir būtinai reikia „išsikalbėti“2.
Knyga Klampynių kronikos 2. Neramios dienos kviečia mus į Klampynių miestelį, kuris, atrodytų, niekuo nesiskiria nuo daugelio nedidelių Lietuvos miestelių, bet vis dėlto jis ypatingas. Netyčia į šį miestelį neužklysi – jį randa tik tie, kurie žino kelią. Čia tarp žmonių gyvena įvairios mitinės būtybės: vienos jų jaukios, gyvena kartu su žmonėmis, pavyzdžiui, baubai, bet daug yra ir tokių, su kuriomis reikia elgtis atsargiai – tai laumės, žaltvykslės, aitvarai. Gyvenant tokioje keistoje vietoje nuotykių netrūksta. Pagrindinė veikėja Agata, jos brolis dvynys Aringas ir mažoji sesutė Smiltė yra nuotykių ieškotojai, jie tyčia ar netyčia vis įsivelia į keistas istorijas3. Antrojoje knygoje, kurią įtaigiai iliustravo pati autorė, supažindinama su naujais miestelio gyventojais – būtybėmis, kurios veikėjus pamoko laikytis pagarbaus atstumo, o kartais atvirkščiai – parodo, jog ir joms reikalinga žmonių pagalba, kad galėtų rasti savo vietą pasikeitusiame pasaulyje4.
Knygos analizę pradėjome pokalbiu „Mintys perskaičius knygą“, kuris sugrąžino visus į kūrinyje vaizduojamą pasaulį, sukūrė tinkamą nuotaiką. Pirmoji užduotis, kurią reikėjo atlikti šeštokams, – įvardyti labiausiai patikusį veikėją, paaiškinti, kuo jis įsiminė, nustebino. Mokiniai minėjo Agatą (drąsi, prisigalvoja nuotykių, nebijo tamsos ir mitinių būtybių, moka išsaugoti paslaptis, gelbėja į bėdą pakliuvusį brolį ir jaunesnę sesutę), Aringą (romantiškas, įsimylėjo undinę, mėgsta konstruoti, drąsus), Smiltę (smalsi, geraširdė, nes padėjo maumui), močiutę (moka kalbėtis su fėjomis ir kitomis paslaptingomis būtybėmis), kartografą (energingas, džiaugsmingas). Antroji užduotis – įvardyti įdomiausią, labiausiai suintrigavusią knygos sceną. Mokiniai paminėjo Agatos ir Aringo naktį bibliotekoje laukiant vaiduoklio, naktį per audrą prie griūvančio bibliotekininkės namo, undinės atėjimą į klasę, undinės suradimą šulinyje, susitikimą su fėjomis, naktinį maumo žygį, kai jis norėjo pagrobti Smiltę, Joninių naktį papartyne ir kt.
Pirmoji mokinių grupė sukūrė užduotį „Knygų skyrių burtai“. Kiekvienas grupės narys iš pasirinkto knygos skyriaus išrinko dešimt žodžių, labiausiai atspindinčių to skyriaus epizodą. Skyriaus pavadinimą ir žodžius užrašė lapelyje. Tokių lapelių buvo penki, nes grupę sudarė penki mokiniai. Kiekvienos grupės nariai, išsitraukę lapelį, pasitarė ir turėjo atpasakoti užkoduotą epizodą pavartodami visus dešimt žodžių. Pvz.: „Vasaris. Bibliotekos vaiduoklis: naktis, raktas, žibintuvėlis, biblioteka, skaitykla, enciklopedija, lempos, užuolaidos, vaiduoklis, dėmė“; „Kovas. Naujokė: paupys, Agata, melodija, šiurpuliukai, kepurė, berniūkščiai, šulinys, akmuo, saldainis, cukrainė“; „Balandis. Svetimšalės: rytas, plaukai, veidrodis, riteris, šarvai, močiutė, kasos, žirklės, šukos, mama“; „Gegužė. Pagrobimas: naktis, langas, Smiltė, Agata, šešėlis, tvora, letena, pabaisa, tėvai, pėdos“; „Birželis. Lietaus pabaiga: Joninės, papartynas, šermukšnio lazda, staltiesė, šmėkla, makaulė, vorai, būtybės, paslaptys, lėlė“.
Antroji grupė parengė užduotį „Nebaigti sakiniai iš knygos“. Grupės nariai iš skirtingų knygos skyrių išrašė dešimt sakinių, kurie, jų manymu, tekste yra svarbūs. Kiekviename sakinyje mokiniai praleido po žodį, o užduotį atliekančios grupės mokiniai turėjo tą praleistą žodį įrašyti. Kai visi sakiniai buvo perskaityti, buvo pasitikrinta užduotis, aptarti sakiniai: iš kurio skyriaus, epizodo yra sakinys, kas padėjo atpažinti? Mokiniai parinko tokius sakinius: „Mama sėdėjo prie molberto tiesi lyg įtempta styga ir neapsakomai greitai mojuodama teptuku tapė dar vieną apleistą (…)“ (p. 31)5 (namą); „Tik pagalvok, kas dar galėtų vaidentis miesto bibliotekoje, jei ne senos (…) dvasia“ (p. 44) (bibliotekininkės); „Man iš kairės kėpsojo ryški raštuota (…), tikriausiai palikta kurio nors miestelio berniūkščio“ (p. 54) (kepurė); „Mes numaknojome Raganų kampo link, o (…) šoko į vandenį ir nuplaukė prieš srovę, kartais iškildama apsidairyti“ (p. 80) (undinė); „Išsirinkę iš krūvos pačias tiesiausias ir ilgiausias (…) sulipome ant kelmo ir surėmę nugaras iškėlėme jas į viršų (p. 88) (šakas); „Kasmet pavasarį, virtusios spalvotais paukščiais, (…) atskrenda pašėlti velnių veselėje“ (p. 103) (fėjos); „Smiltė įsirioglino pirmoji, patiesė ant sėdynės mano megztuką, o purviną kiaurai permirkusią (…) pastatė po kojomis“ (p. 120) (kuprinę); „(…) keičia odą, gleivėjasi kaip pasiutęs“ (p. 150) (maumas); „Po Joninių (…) stebuklingai baigiasi, debesys išsiskirsto lyg nebuvę, danguje visu gražumu plieskia išsišiepusi saulė, nokindama žemuoges ir strazdanomis nutaškydama vaikų veidelius“ (p. 174) (lietus); „Prieš daugybę metų, kai visi Klampynių gyventojai paupyje linksmai kūreno Joninių laužus, miško trobelėje kilo (…)“ (p. 177) (gaisras).
Trečioji mokinių grupė pasirinko kurti mizansceną. Mokiniai inscenizavo nakties įvykio epizodą iš skyriaus „Vasaris. Bibliotekos vaiduoklis“, norėdami perteikti, kaip, potvynio metu nuslydus senosios bibliotekininkės namo daliai į vandenį, Aringas ir Agata bando pasiekti kyšančią iš už suskilinėjusių lentų dėžę, kurioje yra brangakmeniais papuošta senovinė knyga. Kiti klasės mokiniai turėjo atpažinti aktorių „sustabdytą“ epizodą.
Užduotį „Atspėk veikėją“ kūrusi grupė išskyrė dešimt veikėjų, parinko žodžius, apibūdinančius kiekvieno veikėjo išvaizdą, charakterį, elgesį, įpročius. Grupės nariai skaitė veikėjo apibūdinimą, o klasės draugai turėjo atspėti, apie kurį veikėją kalbama: „Glitus, šlapias, kuprotas, neturi kaklo, galva pailga, turi letenas, vaikšto naktimis, grobia vaikus“ (maumas); „Mėgsta knygas, piešti, turi dirbtuvę, myli vaikus, geria daug kavos“ (Agatos, Aringo ir Smiltės mama); „Myli vaikus, rūpinasi šeima, žino daug užkalbėjimų, kartais mezga, gamina valgį, visada žino, ką reikia daryti“ (Agatos, Aringo ir Smiltės močiutė); „Graži, labai aukšta, žalios akys, plonos lūpos, drabužis išsiuvinėtas aukso spalva, ant galvos sidabro vainikas ir gėlės, kvepia gėlėmis, daro stebuklus“ (fėja); „Rusvais plaukais, mėgsta sekioti kitiems iš paskos, skundikė, įkyri, nori viską žinoti, žaidžia su poniais“ (Smiltė); „Graži, pikta, pamaiva, kabinėjasi, šaiposi iš kitų, gyvena moderniame name, nemyli gamtos ir paukščių“ (Viltė); „Šviesūs trumpi plaukai, liesa, turi žiurkėną, lanko baseiną, robotikos būrelį, žaidžia stalo tenisą, mėgsta skaityti, fotografuoti, turi brolį dvynį, gyvena mieste“ (Miglė); „Mėgsta krapštytis prie visokių mechanizmų, drąsus, ilgai nepyksta, nusirašinėja namų darbus, nesusitvarko savo kambario, buvo įsimylėjęs, šviesūs plaukai“ (Aringas); „Juodi plaukai, mėgsta saldumynus, drąsi, visus gelbėja, prisigalvoja nuotykių, buvo pavogusi lėlę“ (Agata); „Su akiniais, dirba ligoninėje, kepa firminius blynelius, žiūri televizorių“ (Agatos, Aringo ir Smiltės tėtis); „Liesa, tamsiais plaukais, didelės akys, keistai stato kojas, švelnus balsas, keistai dainuoja, apsivilkusi juoda suknele, uosto berniukus“ (undinė).
Tris užduotis – žaidimą naudojantis „Kahoot“ mokymosi platforma, žodžių išbraukymą „Surask mitinę būtybę“, „Ratu pagal abėcėlę“ – sukūrė lietuvių kalbos mokytoja ir bibliotekininkė.
Pasinaudojus „Kahoot“ mokymosi platforma buvo sukurta turinio suvokimo patikros užduotis. Kiekvienas mokinys turėjo atsakyti į dvidešimt klausimų (atsakymus buvo galima pasirinkti). Didžiausias „Kahoot“ platformos privalumas yra tai, kad ji veikia visose interneto naršyklėse su įvairiais mobiliaisiais įrenginiais – kompiuteriais, išmaniaisiais telefonais ir kt. Mokiniams dirbti su šia mokymosi platforma smagu, nes dalyviai yra skatinami varžytis, po kiekvieno klausimo pateikiamas teisingas atsakymas, asmeninis įvertinimas ir užimama vieta.
Mokiniams, atliekantiems užduotį „Surask mitinę būtybę“, reikėjo raidžių užpildytame keturkampyje surasti dešimt žodžių – knygoje minimų mitinių būtybių pavadinimų. Prieš atlikdami užduotį mokiniai prisiminė, kas yra mitinės būtybės, kokias pažįsta ir ką apie jas žino.
Dirbdami individualiai mokiniai atliko užduotį „Ratu pagal abėcėlę“. Kiekvienai abėcėlės raidei reikėjo parinkti žodį (daiktavardį), susijusį su knygos siužetu: tai galėjo būti daiktas, veikėjo vardas, procesas, gamtos reiškinys ir pan. Štai kokius žodžius paminėjo mokiniai: A: Aringas, Agata; B: biblioteka, bibliotekininkė, baubai, burtininkas; C: cirkas, cukrainė; Č: čerauninkas; D: dvyniai, Dešrigalis; E: ežiukas, ežeras; F: fėja; G: gaisras, glitėsiai, giria; I: Ignas; Į: įsimylėjimas; J: Joninės, juodvarnis, jūržolė; K: kaukas, Klampynės, knyga, kelmas; L: laumė, lietus, laikrodis, laužai, lėlė; M: maumas, Miglė, Mindaugas, Mužikų miestelis; N: naujokė; O: ožka; P: papartynas, papartis, plaukai, pelkynė, paukščiai, papuošalas, Pinčiukas; R: Rusnė, ragana; S: Smiltė, sėkla, senelė; Š: šarvai, šermukšnio lazda, šmėkla, šulinys, šakos, šuo; T: tunelis, telefonas, turistai; U: undinė, uosis; V: vaiduoklis, vasaris, Vilhelmina, Viltė; Z: Zvimbukas; Ž: žaltvykslė.
Paskutinė veikla buvo viso mokymosi ciklo įsivertinimas, kurio metu dalijomės mintimis, kaip sekėsi bendradarbiauti grupėse kuriant, pristatant ir atliekant užduotis, įsitraukti į veiklas. Aptarėme ir užduotis: kurios buvo įdomiausios, prasmingiausios. Refleksijos metu mokiniai sakė, kad tokia kūrinio analizė skirtingais pačių sugalvotais būdais buvo ir įdomi, ir naudinga.
kėlusios tokius tikslus: sudominti paauglius skaitymu ir kitokiu knygos analizės būdu – kūrybišku ir aktyviu; ugdyti mokinių savivaldų mokymąsi: gebėjimą patiems pasirinkti knygą, susiburti į grupes, nuspręsti, kokią užduotį norėtų sukurti draugams, patiems apsispręsti dėl konsultacijų laiko ir būdo su mokytoja ar bibliotekininke; ugdyti bendradarbiavimo gebėjimus kuriant užduotis, jas pristatant, atliekant ir įvertinant kitų mokinių sukurtas užduotis; ugdyti kūrybiškumą – į visų užduočių atlikimo kriterijus buvo įtrauktas kūrybiškumo aspektas. Pasibaigus veikloms buvo akivaizdu, kad toks knygos skaitymo ir analizavimo būdas paaugliams yra priimtinas, jis skatina skaityti, ugdo savivaldų mokymąsi, bendradarbiavimo, tyrinėjimo ir kūrybiškumo gebėjimus.
–––––––––––––––––––––––––––––––
1 „Rašytoja N. Vaitkutė: grįždama iš Knygų mugės parsinešu ir plačią laimingo žmogaus šypseną“, interneto prieiga: https:// www.15min.lt/kultura/naujiena/literatura/rasytoja-n-vaitkutegrizdama-is-knygu-muges-parsinesu-ir-placia-laimingo-zmogaussypsena-286-1091922 (žiūrėta 2022-06-30).
2 Jolanta Zakarevičiūtė, „Neringa Vaitkutė – geriausia knygų vaikams ir paaugliams rašytoja“, interneto prieiga: http://www. klevualeja.lt/2019/04/12/neringa-vaitkute-geriausia-knyguvaikams-ir-paaugliams-rasytoja/ (žiūrėta 2022-06-30).
3 Eglė Baliutavičiūtė, „Malonumas skaityti“, interneto prieiga: https://www.15min.lt/kultura/naujiena/literatura/e-baliutaviciutemalonumas-skaityti-knygu-apzvalga-286-1051600 (žiūrėta 2022-06-30).
4 Neringa Vaitkutė, Neramios dienos, interneto prieiga: https:// skaitymometai.lnb.lt/index.php?1700231624 (žiūrėta 2022-06-30).
5 Neringa Vaitkutė. Klampynių kronikos 2. Neramios dienos, Vilnius: Nieko rimto, 2020. Čia ir toliau cituojama iš šios knygos.
Žurnalas „Rubinaitis“, 2022 Nr. 4 (104)
