KRONIKA. INFORMACIJA. SKELBIMAI

 

2001 m. buvo įkurtas tarptautinis tinklas „Norchilnet“ (Nordic Network for Children’s Literature Research; koordinatorė – Maria Nikolajeva), vienijantis Šiaurės šalių vaikų literatūros tyrėjus. Jo tikslas – stiprinti šio regiono doktorantų ir jaunųjų mokslininkų studijas, kurti glaudesnę literatūrologų bendruomenę. 2002 m. gegužės 24–27 d. Švedijoje vyko pirmasis šio tinklo surengtas seminaras doktorantams, skirtas vaikų literatūros tyrimų teorijai ir metodologijai. Norėta suteikti galimybę studentams pristatyti savo darbus tarptautinei kitų doktorantų ir patyrusių mokslininkų ekspertizei, kad sulauktų konstruktyvios kritikos ir patarimų. Be Šiaurės šalių (Švedijos, Danijos, Norvegijos, Suomijos, Islandijos), šiemet organizatoriai maloniai pakvietė dalyvauti Estijos ir Lietuvos atstovus. (Lietuvai atstovavo doktorantė, IBBY Lietuvos skyriaus narė Loreta Jakonytė, kuri ir parengė šią informaciją. – Redakcijos pastaba.) Ekspertų vaidmenį atliko mokslininkai iš Australijos (Rosemary Johnston), JAV (Carole Scott ir Roberta Trites), Didžiosios Britanijos (Jean Webb), Norvegijos (Harald Bache-Wiig) ir Švedijos (Maria Nikolajeva).

Kad darbas seminare būtų kuo veiksmingesnis, septyniolika jaunų tyrėjų iš minėtų šalių turėjo prieš mėnesį pateikti straipsnius teorinėmis ar metodologinėmis temomis, kuriuos įsipareigojo atidžiai perskaityti vyresnieji mokslininkai bei oponuoti vienas iš studentų. Seminaro metu kiekvienam straipsniui svarstyti buvo skirta po valandą, tad visi studentai gavo tikrai daug dalykiškos kritikos ir naudingų pasiūlymų ateičiai.

Septyniolikoje pateiktų projektų atsiskleidė didelė vaikų literatūros studijų įvairovė, ypač stebinanti žiūrint iš Lietuvos perspektyvos. Pavyzdžiui, kaip ir kada vaikas literatūroje „įgauna“ lytį; kaip vaikų tekstai reprezentuoja tautinį identitetą; kas yra „mergaičių“ lektūra arba religinė vaikų literatūra; kaip skirtingos kultūros, savaip versdamos ir iliustruodamos, interpretuoja garsiąją Lewiso Carrollio Alisą stebuklų šalyje ir t. t. Šiuolaikiniuose tyrimuose vyrauja požiūris į vaikų literatūrą pirmiausia kaip į estetinį reiškinį, nors buvo pateikta ir keletas projektų apie skaitymą bei literatūros mokymąsi mokykloje.

Ne mažiau stebino itin plati bei moderni pasitelkiamos teorijos skalė: kultūros studijos, dekonstrukcija, kultūrinis materializmas, intertekstualumas, Gérard’o Genette’o žanro teorija ir kt. Aptarta ir lietuvių vaikų literatūros kritikams aktuali problema – kaip elgtis su anglosaksiškąja fantasy sąvoka, kuri svetima ne tik lietuvių kalbai, bet ir literatūrologinei tradicijai. Kitos tautos, atsižvelgdamos į vietos kontekstą, mėgina ieškoti termino vertimų: pavyzdžiui, doktorantė iš Danijos rado daug argumentų vietoj fantasy sakyti „fantastinis pasakojimas“ (fantastic tale), o italų literatūros tyrėja – tiesiog „fantastika“ (fantastic). Seminare surengtas atskiras pokalbis apie terminų vertimo sunkumus; praktiniais sumetimais nutarta pradėti kurti elektroninį kelių kalbų terminų žodyną.

Seminaro programa buvo labai intensyvi: darbas vyko be didesnių pertraukų nuo ryto iki vakaro; greta pagrindinio darbo su doktorantų projektais keturi mokslininkai ekspertai paskaitė po paskaitą. Beveik visi dalyviai pripažino, kad tokia forma yra sunkoka, tačiau kur kas produktyvesnė nei pusiau darbo, pusiau poilsio atmosfera, būdinga daugeliui tradicinių konferencijų. (Tiesa, vieną vakarą surengta tikrai smagi literatūrinė pramoga – savo kūrybos paskaityti buvo atėjęs garsus švedų vaikų rašytojas Ulfas Starkas, beje, jau ne kartą viešėjęs ir Lietuvoje.) Naujos idėjos rutuliojosi ne tik oficialių sesijų metu, bet ir neformaliuose pokalbiuose prie pusryčių ar pietų stalo. Užsimezgusios pažintys kūrė būsimų bendrų projektų vizijas, o Estijos ir Lietuvos atstovės grįžo su viltingais pažadais ir kitąmet savo šaliai gauti teisę dalyvauti panašiame seminare.

 

2002 m. gegužės 15 d. Vilniuje, A. Tamošaičio name-muziejuje, vyko konferencija „Vaizdas ir pasakojimas“, kurią surengė VDA Dailėtyros institutas ir Lietuvos dailės istorikų draugija. Konferencijoje pranešimą „Paveikslėlių knyga: žanro samprata ir ypatumai“ skaitė ir IBBY Lietuvos skyriaus narė dr. Ingrida Korsakaitė.

 

Gegužės 31 d. Seimo rūmuose atidaryta dailininkės Jūratės Račinskaitės paroda. Ekspozicijoje buvo rodomos Ramutės Skučaitės eilėraščių knygų Laiškas sekmadieniui ir Takelis iš naujo iliustracijos. Atidarant parodą kalbėjo Seimo pirmininkas Česlovas Juršėnas, prof. Kazimiera Prunskienė, Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininkas Valentinas Sventickas, parodos autorė. Renginyje skambėjo eilės, kurias skaitė poetė Ramutė Skučaitė, muzika ir dainos, kurias atliko Judita Leitaitė su dukra Paulina.

 

Parodos kūrybinė grupė. Pirmoje eilėje iš kairės: V. Dabrukas, K. Urba, V. Narščiuvienė, J. Zovė. Antroje eilėje: L. Skukauskaitė, R. Driežis, A. Augustaitienė
Parodos kūrybinė grupė. Pirmoje eilėje iš kairės: V. Dabrukas, K. Urba, V. Narščiuvienė, J. Zovė. Antroje eilėje: L. Skukauskaitė, R. Driežis, A. Augustaitienė

Birželio 7 d. Druskininkuose, A. Lindgren bibliotekoje, įvyko parodos „A. Lindgren personažai ir vaiko teisės“ atidarymas. Parodos ekspozicijoje daug informacinės ir vaizdinės medžiagos, sudėtos Viloje Vilaitėje – Pepės Ilgakojinės namuose. Čia galima rasti tikslių faktų apie garsiosios rašytojos gyvenimą ir kūrybą, jos knygų iliustracijų ir anotacijų (informaciją parengė Kęstutis Urba), žinių apie vaikų teises (sueiliavo Alma Karosaitė) ir lėlių – A. Lindgren knygų personažų. Efektingiausia lėlė – namelio viduryje stovintis Pepės arklys, toks didelis, kad ant jo užsilipti galima tik su kopėčiomis. Vila Vilaitė atsirado Vaikų literatūros centro ir organizacijos „Gelbėkit vaikus“ iniciatyva (pastaroji ir finansavo projektą). Vilos Vilaitės maketo autorius – Rimas Driežis, namelį pagamino Druskininkų amatų mokykla, lėles – dail. Ligita Skukauskaitė, o parodą apipavidalino dail. Jokūbas Zovė. Mėnesį pabuvusi Druskininkuose, Vila Vilaitė iškeliavo į kitus Lietuvos miestus. Lapkritį ji svečiuosis Rokiškyje, mieste, kur vyks 95-osioms A. Lindgren gimimo metinėms skirti renginiai.

 

Liepos 11 d. vyko eilinis IBBY Lietuvos skyriaus valdybos posėdis, kuriame, be kita ko, priimtas sprendimas siūlyti kandidatus Lietuvos nacionalinei premijai gauti. Nacionalinių kultūros ir meno premijų komitetui pristatytos rašytojų Ramutės Skučaitės ir Vytautės Žilinskaitės kandidatūros.

 

Liepos 24–26 d. vyko renginiai, skirti prancūzų rašytojo Aleksandro Diuma 200-osioms gimimo metinėms, kuriuos organizavo Prancūzų kultūros centras. Centre buvo atidaryta respublikinė vaikų piešinių paroda „Po 200 metų“ ir apdovanoti jos laureatai, Vilniaus universiteto dėstytojai Gvidonas Bartkus ir L. Baranauskaitė skaitė pranešimus „Diuma gyvenimas ir kūryba“ ir „Muškietininkų epochos moralė“, skvere buvo galima pamatyti fechtuotojų pasirodymus. Kitomis dienomis buvo rodomi pagal A. Diuma kūrinius pastatyti kino filmai.

 

Rugpjūčio 15–20 d. Anglijoje, Embelsaido miestelyje, vyko Beatričės Poter draugijos 10-oji konferencija, skirta Pasakos apie triušį Petriuką komercinio leidimo 100-osioms metinėms. Kęstutis Urba skaitė pranešimą apie B. Poter knygų pasirodymą Lietuvoje, kai kuriuos vertimo niuansus bei sparčiai didėjantį tų knygų populiarumą.

 

Rugpjūčio 30 d. Vilniuje, aikštėje prie Nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos, vyko ketvirtosios J. K. Rowling knygos apie Harį Poterį Haris Poteris ir Ugnies taurė pristatymas. Aikštėje susirinko ne tik knygos gerbėjai, bet ir daugybė jos herojų – Hagridas, profesorė Makgonagal, burtininkai, pelėdos, ugnies rijikai. Vaikai sprendė kryžiažodžius, klaidžiojo labirintais, į ketvirtojoje knygoje minimą ugnies taurę metė raštelius su slapčiausiais norais, taip pat, apsirengę Hario Poterio ir Hermionos drabužiais, galėjo nusifotografuoti ir tuoj pat gauti nuotraukas.

 

Neseniai išleistas pirmasis antologijos Lietuvių egzodo vaikų ir jaunimo literatūra („Šviesa“, 2002) tomas, kurį parengė prof. Vincas Auryla. Knygoje pristatoma išeivijos vaikų ir jaunimo prozininkų kūryba. Į antologiją įtraukti 57 autoriai. Kiekvieno rašytojo kūryba pradedama trumpomis žiniomis apie autorių ir jo kūrinius. Antrame tome bus pristatyta vaikų ir jaunimo poetų bei dramaturgų kūryba.

 

IBBY Indijos skyriaus iniciatyva, talkinant atstovams iš Kanados, JAV, Austrijos, Prancūzijos ir Japonijos skyrių, išleistas vaikų literatūros rinkinys Stories from Across the Globe (Scholastic, 2002). Jame – labai įvairūs devyniolikos šalių autorių kūriniai, pristatantys skirtingas kultūras ir gyvenimo būdą. Autorius ir kūrinius buvo pasiūlyta rekomenduoti nacionaliniams IBBY skyriams, tačiau šia galimybe pasinaudojo tik mažiau kaip trečdalis jų. IBBY Lietuvos skyriaus pastangomis į rinkinį pateko Vytautės Žilinskaitės apsakymas Seneliūkštis, iliustruotas Eglės Gelažiūtės piešiniu. Tekstą į anglų kalbą išvertė Rimas Šaulys.

 

Gruodžio 19 d. Vaikų literatūros centre vyks tradiciniai „Prano Mašioto skaitymai“, kurių tema „Drakula ir kitos baimės“ – apie „gąsdinančius“ vaikų literatūros žanrus, tekstus, jų populiarumą ir suvokimą. Seminare žada dalyvauti keletas pranešėjų, kvalifikuotų šios srities žinovų iš užsienio. Iki spalio 15 d. laukiame pranešimų temų iš Lietuvos mokytojų, bibliotekininkų, literatūrologų etc

 


2002 m. sausio 13 d. mirė H. K. Anderseno premijos laureatas (1968) ispanas José Maria Sanchez-Silva (g. 1911 11 11).

 

Birželio 12 d. mirė lietuvių prozininkas, dramaturgas Jurgis Jankus (g. 1906 08 09). Vaikams išleista jo pasakų rinkinys Auksinis vabaliukas (1997), apysakos-pasakos Po raganos kirviu (1953), Senas kareivis Matatutis (1955) ir apysaka paaugliams Severiukas(2000).

 

Liepos 11 d. mirė įžymus poetas, lietuvių literatūros klasikas, vertėjas, literatūrologas, Lietuvos RK (1936), Valstybinės literatūros (1939) ir daugelio kitų premijų laureatas Bernardas Brazdžionis.

B. Brazdžionis gimė 1907 m. vasario 14 d. Stebeikėliuose (Pasvalio raj). VDU baigęs humanitarinių mokslų studijas, dėstė lietuvių kalbą įvairiuose kursuose ir mokyklose, dirbo leidyklose, vadovavo Maironio literatūros muziejui, redagavo vaikų ir jaunimo leidinius. 1944 m. pasitraukė į Vakarus ir nuo 1949 gyveno JAV. Dirbo Lietuvių enciklopedijos redakcijoje, redagavo žurnalą „Lietuvių dienos“, buvo vaikų laikraštėlio „Eglutė“ steigėjas ir redaktorius (1950). Atkūrus nepriklausomybę, kelis kartus lankėsi Lietuvoje, dalyvavo literatūros šventėse, tapo „Poezijos pavasario“ laureatu.

B. Brazdžionis išleido apie 40 poezijos knygų, pusė kurių skirta vaikams, išvertė pasaulinės poezijos, J. Brazaičio, Jaunojo Vaidevučio, J. Stebeikio ir kitais slapyvardžiais parašė per 100 straipsnių ir recenzijų, daugiausia vaikų ir jaunimo literatūros klausimais. 1942–1943 m. „Žiburėlio“ žurnale paskelbė apybraižą Lietuvių vaikų literatūra – įvairiuose kursuose mokytojams skaitytą paskaitų konspektą (1995 m. perspausdinta leidinyje Vaikų literatūros patirtis).

Rašyti pradėjo dar mokydamasis gimnazijoje, o pirmoji eilėraščių knygelė vaikams Mažųjų pasaulis pasirodė 1931 m. Paskui vos ne kasmet išeidavo vis nauji rinkiniai: Drugeliai (1934), Algirdukas Pupuliukas ir Kazytė jo sesytė (1937), Vyrai ir pipirai (1938), Purienos (1939), Dėdė rudenėlis (1941), Gintaro kregždutė (1943). Didelio populiarumo sulaukė jo poemėlė Meškiukas Rudnosiukas (1939), kuri vėliau buvo keturiskart pakartota, o eilėraščių rinkinys Kiškio kopūstai (1936) apdovanotas Lietuvos RK premija – aukščiausiu to meto apdovanojimu už vaikų kūrybą. B. Brazdžionis rašė vaikams būdamas ir išeivijoje: čia pasirodė Mažoji abėcėlė (1946), Tėvų nameliai (1947), Pietų vėjelis (1951), Po Tėvynės dangum (1952). Paskelbus Lietuvos nepriklausomybę, jo knygos vėl buvo leidžiamos ir gimtinėje. Didžiausios jo kūrybos rinktinės vaikams – Mažųjų dienos (1984, Los Andželas) ir Tėvų nameliai brangūs (1995, Vilnius). B. Brazdžionio poezija vaikams daiktiškai konkreti, žaisminga, joje nestinga humoro, eilėraščiams būdingi klasikiniai ketureiliai posmai, nesudėtingas ryškus ritmas. Visos vaikams skirtos poezijos knygos buvo pasirašinėjamos Vytės Nemunėlio slapyvardžiu.


Parengė R. K. ir Co

 

Gerbiamieji mūsų skaitytojai!

„Rubinaičio“ redkolegija jau pradeda rengti paraiškas tolesniems, 2003 metų numeriams, remti. Tačiau jokie rėmimo fondai žurnalo neišgelbės, jeigu mes neteksime savo prenumeratorių. Kadangi paskutinis šių metų numeris greičiausiai pasirodys jau pasibaigus prenumeratos terminams, iš anksto kreipiamės į Jus, prašydami nepamiršti užsisakyti mūsų žurnalo kitiems metams bei paraginti pažįstamus, gimines ir artimuosius taip pat tapti „Rubinaičio“ skaitytojais. Esame iš anksto jums dėkingi.

Informuojame, jog redakcijoje dar galima įsigyti kai  kuriuos ankstesniuosius žurnalo numerius: Nr. 1, 2, 4, 5 bei 8–11 – po 2 Lt, Nr. 12–16 – po 3 Lt. Jeigu Jūsų komplekte trūksta šių numerių, skambinkite mums (8-5 249 64 54) arba rašykite (Gedimino per. 51, 2600 Vilnius) – atsiųsime.

Taip pat siūlome įsigyti bibliografinį leidinį „Rašytojai – H. K. Anderseno premijos laureatai“.

 

D Ė M E S I O !

„R u b i n a i t į“ galima įsigyti Nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos Vaikų literatūros centre, Vilniaus universiteto knygyne „Littera“, Šiaulių P. Višinskio viešojoje bibliotekoje, Panevėžio G. Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje, Klaipėdos bei Šiaulių universitetų Literatūros katedrose. Naujausi numeriai parduodami „Vagos“ knygynuose.

„R u b i n a i t i s“ laukia Jūsų laiškų, klausimų, siūlymų. Bibliotekininkų, mokytojų, kultūros darbuotojų, žurnalistų prašytume informuoti apie reikšmingesnius literatūros, kultūros renginius vaikams, su vaikais. Informaciją skelbsime „Kronikoje“ – įdomios idėjos gali įkvėpti kitus!

Žurnalas „Rubinaitis“, 2002 Nr. 3 (23)

 

Įžanginis

KAS APGINS ANDERSENO TEISES?

Straipsniai

ŠIUOLAIKINIS ANTIHEROJUS (B. Reuterio „Busterio pasaulis“)
V. RAČICKO „ŠLEPETĖS“
V. ŽILINSKAITĖS APSAKYMO „VISO PASAULIO TETOS“ KOMIZMAS

95-osioms A. Lindgren gimimo metinėms

KODĖL MUMS REIKIA ASTRIDOS?

Mano vaikystės skaitymai

PRIE LANGO Į PASAULĮ

Supažindiname

BEATRIČĖS POTER DRAUGIJA

Atidžiu žvilgsniu

Gėlių dvaro šviesa ir šešėliai
Šokoladas su raugintais agurkais – tikrai paaugliškas derinys
Sveiki atvykę į smurto pasaulį!

Summary

Summary

Mūsų partneriai ir rėmėjai