Širdį atidavęs vaikams

Taip pasakyta apie vaikų poetą Anzelmą Matutį. Jo 80-ąsias gimimo metines minėjome ir mes, Panevėžio rajono Ėriškių Juozo Balčikonio pagrindinės mokyklos pradinukai. Tai lietuvių kalbos pamoka – šventė, kurioje dalyvavo visų klasių mokiniai. Šiai pamokai vaikai ruošėsi nuo gruodžio pradžios: klausėsi mokytojų raiškiai skaitomų poeto eilėraštukų, bandė kurti patys, savo kūrinėlius lygino su A. Matučio sukurtais, skaitė knygas, piešė iliustracijas, rašė rašinėlius, mokėsi eilėraščius atmintinai.

Šventė įvyko gruodžio pabaigoje, prieš atostogas. Kad sporto salėje būtų šventiškiau, poeto portretą įterpėme tarp mokinių piešinių ir darbelių gamtos tema. Šventė prasidėjo paukščių balsų klausymu. Po to mokiniai turėjo įminti mįslę apie zylutę. Ir sužinojo, kad mįslė sukurta žmogaus, kuris labai mylėjo Lietuvą, jos gamtą, mokėjo joje išgirsti ir pamatyti tai, ko mes nematome ir negirdime. Tas žmogus labai mylėjo vaikus, parašė jiems daug knygų. Tai Anzelmas Matutis. Su visomis (kokias tik radome) poeto knygomis šventės dalyvius supažindino pirmokai ir antrokai. O antrokų mokytoja atkreipė dėmesį į vieną labai garbingą poeto knygą – rinktinę Margaspalvė genio kalvė. Ši knyga apdovanota tarptautiniu H. K. Anderseno diplomu. Vaikai sužinojo, kad poetas turėjo didelį norą – ilgai gyventi ir parašyti vaikams labai daug knygų. Tačiau sunki liga neleido to padaryti.

Pradinukai daug sužinojo apie poeto vaikystę prie Jiesios upelės klausantis lakštingalos, apie pradžios mokyklos mokslus, į kuriuos jis kasdien traukė po kelis kilometrus dviem mediniais motorais – klumpėmis, apie nuotykį su kumelaite, kuri pabaidyta jojančius į mokyklą brolius numetė į rudens purvyną, apie mokslus Marijampolėje, kur jis pradėjo rašyti eilėraščius. Mokiniai išgirdo ir pirmąjį eilėraštį apie kiškį. O tų eilėraščių per 50 metų poetas parašė tiek daug ir tokių gražių! Antrokė Karolina guodėsi, kad jai pačiai išsirinkti vieną eilėraštį sunku, nes visi labai gražūs.

Antroji šventės dalis – A. Matučio eilėraščių deklamavimo konkursas. Jame dalyvavo net 23 mokiniai. Išsiskaičiavome, kokia eile vaikai deklamuos. Pertraukėlių metu pirmokų ir ketvirtokų bei antrokų ir trečiokų komandos minė mįsles, sakė greitakalbutes, varžėsi, kas daugiau paukščių žino, kas daugiau dainelių apie gamtą moka padainuoti. Kol komisija tarėsi, kas gražiausiai deklamavo, visi šventės dalyviai padainavo poeto eilėraštį „Gintariniai riešutai“. Konkurso nugalėtoja trečiokė I. Navagruckaitė dovanų gavo knygą, o visi deklamuotojai buvo pavaišinti obuoliais.

Pamoka mokiniams patiko. Jie stebėjosi, kad poetas ne tik eilėraščius kūrė, bet ir skaičiuotes, mįsles, greitakalbutes eiliavo, kad daug jo eilėraščių dainuojama.

Poetas rašė: „(…) būčiau nepaprastai laimingas, kad bent vienas mano eilėraštis taip žavėtų, taip į save trauktų skaitytojus, kaip kadaise mane žavėjo Jiesios pakrančių lakštingala…“ Po šių pabaigos žodžių pasigirdo lakštingalos giesmė. Vaikai atidžiai klausėsi įrašo. O aš žiūrėjau į vaikus ir padariau išvadą, kad poeto svajonė tikrai išsipildė.

 Birutė Grabauskienė,

Panevėžio r. Ėriškių Juozo Balčikonio pagr. m-klos mokytoja

Žurnalas „Rubinaitis“, 2003 Nr. 1 (25)