KNYGŲ PENKETUKAS, 2004-ieji

Kaip ir ankstesniais metais, prašėme vaikų parašyti apie labiausiai patikusias 2004 m. skaitytas knygas. Šįmet gavome net 1156 anketas, kuriose vaikai paminėjo 623 knygų pavadinimus (495 – užsienio, 128 – lietuvių rašytojų), nurodydami 394 autorius (227 – užsienio, 67 – lietuvių).

Štai penkios populiariausios 2004 m. skaitytos knygos:

1. J. K. Rowling. Haris Poteris ir Fenikso brolija.

2. M. Burgess. Heroinas.

3. M. Cabot. Princesės dienoraštis.

4. P. Freund. Laura ir Aventeros paslaptis.

5. J. K. Rowling. Haris Poteris ir Išminties akmuo.

Daugiausia anketų sulaukėme iš vyresnių – 7–9 klasių – moksleivių, taigi ir populiariausių knygų penketuke vyrauja vyresniems vaikams skirtos knygos.

Tarp populiariausiųjų, kaip matyti, nebėra A. Lindgren knygų, ne tokie populiarūs T. Deary, T. B. Stone’o kūriniai, po truputį blėsta susižavėjimas Hariu Poteriu, nedaug vaikų minėjo M. Gripe’s, T. Jansson knygas, iš lietuvių autorių nebepirmauja V. Račickas, kaip kad būdavo daugelį metų iš eilės. Tradiciškai populiarios liko R. Dahlo, O. Preusslerio, J. Verne’o knygos. Šįmet daug vaikų minėjo T. M. Reido Raitelį be galvos, H. E. Beecher-Stowe Dėdės Tomo trobelę, L. Velskopf-Henrich knygas. Įdomu, kad tarp populiariausiųjų vaikai įterpė net tokius seniai išleistus kūrinius kaip A. Volkovo Septyni požemio karaliai (1972), Urfinas Džiusas ir jo mediniai kareiviai (1967), J. Tomino Burtininkas eina per miestą (1966), I. Kesegio Širdis tiktai viena (1965), N. Nosovo Nežiniukas Saulės mieste (1959).

Širdingai dėkojame Vilniaus, Kauno ir Šiaulių apskričių viešųjų bibliotekų, Ukmergės, Širvintų, Raseinių, Radviliškio, Anykščių, Kupiškio viešųjų bibliotekų Vaikų literatūros skyrių, Kupiškio rajono Skapiškio bibliotekos, Palangos ir Birštono miestų bibliotekų, taip pat Vilniaus Gabijos, Šilalės Simono Gaudėšiaus gimnazijų, Mažeikių rajono Tirkšlių, Jurbarko Naujamiesčio, Kėdainių „Atžalyno“, Vilniaus Abraomo Kulviečio, Utenos rajono Užpalių vidurinių mokyklų, Šilutės Martyno Jankaus ir Prienų rajono Išlaužo pagrindinių mokyklų mokytojams, bibliotekininkams ir skaitytojams, visiems, atsiliepusiems į kvietimą ir mums parašiusiems.

Vaikai ne tik siuntė mums anketas, bet ir dalyvavo jau tradiciniu tampančiame rašinių apie knygas konkurse. Šįmet rašinius atsiuntė 70 įvairaus amžiaus vaikų. Daugiausia jų sulaukta iš Vilniaus Abraomo Kulviečio vidurinės, Gabijos gimnazijos ir „Vyturio“ pradinės, Šilutės Martyno Jankaus pagrindinės, Panevėžio „Šaltinio“ vidurinės mokyklų. Po keletą rašinių gavome iš Anykščių Jono Biliūno ir Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijų, Troškūnų Kazio Inčiūros, Jurbarko Naujamiesčio, Biržų „Atžalyno“, Ukmergės Jono Basanavičiaus ir „Šilo“, Kaišiadorių rajono Rumšiškių vidurinių mokyklų. Dėkojame šių mokyklų literatūros mokytojams ir bibliotekininkams.

Į Tarptautinės vaikų knygos dienos minėjimą buvo pakviesti konkurse dalyvavę Panevėžio „Šaltinio“ vidurinės ir Vilniaus miesto mokyklų moksleiviai bei jų literatūros mokytojai. Rašinius vertinusi žiuri atrinko geriausius darbus, o jų autorius apdovanojo knygomis.

Ona Kaladienė

Atradimo džiaugsmai

Šiame amžiuje kiekvienas yra mokomas skaityti. Kada tik norime, galime nulėkti į biblioteką ir pasiimti knygą. O knygų yra įvairių, pasirinkimas gana platus. Bet kiekvienas atranda knygą, kuri jį geba sužavėti, pralinksminti, nustebinti, šokiruoti ar tiesiog pavergti.

Gyvenimas eina į priekį, dienos sukasi ratu. Ir mes einame į priekį, tačiau grįžtame ir atgal. Grįžta mados, architektūros stiliai, netgi metų laikai… O ar knygos grįžta? Taip. Sena, visiškai nutrinta knyga, kurios viršelyje jau net nebematyti pavadinimo, sugrįš. Ji atgims nauju pavidalu. Jos viršelis bus spalvingas ir naujas, puslapiai neįplyšę, ją puoš naujos iliustracijos. Tačiau pasikeitęs bus tik jos apdaras, o turinys išliks toks pat. Mat knyga – tai nesenstantis išminties lobynas.

Gyvenimo meilę, tyrą žmogaus širdį, nesavanaudišką draugystę atradau Lucy Maud Montgomery knygoje „Anė iš Žaliastogių“.

Tai knyga, kalbanti apie grožį, apie gerumą, apie tai, kas yra laimė ir kokia jos kaina. Knygoje pateiktas nepaprastas pasakojimas apie našlaitę mergaitę. Aš perskaičiau daug knygų apie vienišus vaikus. Pirmiausia susipažinau su Pepe. Beje, Anė išoriškai panaši į Pepę: ji troško būti graži, buvo strazdanota, o morkų spalvos plaukai jai kėlė daug rūpesčių. Jos lieknumas taip pat daugeliui nepatiko. Bet Anė buvo žavi, ir mane iš karto pakerėjo mergaitės gebėjimas įsivaizduoti nepaprastai gražų pasaulį, kuris yra ne kažkur toli, o čia pat. Tereikia turėti gerą vaizduotę ir norėti pamatyti pasaulį žvaigždėtu žvilgsniu. Jeigu ji būtų buvusi gražuolė, nebūtų galėjusi svajoti, kad yra graži, putli, su duobutėmis ant alkūnių, turi juodus plaukus ir vilki ne labai trumpą, ankštą, negražią suknelę iš gelsvai pilkos pusvilnonės flanelės, o baltą ilgą suknelę pūstomis rankovėmis. „Tai mano žemiškos laimės aukščiausias idealas“, – pasakojo Anė savo būsimam globėjui.

Anei nutikdavo tokių dalykų, kurie retai ištinka paprastus žmones. Bet svarbiausia, kad žalios mergaitės akys visur gebėdavo įžvelgti grožį ir gėrį. Visuomet smagu skaityti knygą apie laimingą vaikų gyvenimą, džiugu, kad našlaitei mergaitei Žaliastogiai padovanojo nuostabų, nuoširdų pasaulį, kad globėjai pamilo Anę kaip dukrą. Knygoje kreipiamas dėmesys į tarpusavio santykius, jauno žmogaus supratimą ir atsakomybę.

Simona Andrijauskaitė, 8a kl.

Šilutės Martyno Jankaus pagr. mokykla

***

Būdama maža, su pavydu žiūrėjau į vyresnes pusseseres, kurios mokėjo skaityti. Labai norėjau išmokti ir aš, kad nereikėtų mamos prašyti. Mamos skaitomų pasakų galiu klausytis dieną naktį. Būdama septynerių, skaičiau plonas knygeles. Vieną kartą mama man davė L. Čepienės knygą „Pas motulę augau“. Mamai ją padovanojo jos mokytoja ir palinkėjo, kad knyga praverstų auginant vaikus. Skaitant viskas atrodė taip girdėta, o kartu ir nauja. Girdėta, nes man mažai mama skaitė, nauja, nes skaitydama pati suprantu kitaip. Ypatinga patarėja ši knyga man tampa prieš kiekvieną gimtadienį. Joje yra žaidimų, kuriuos žaidžiu su draugais. Knygą labai saugau, manau, ji man pravers, kai auginsiu savo vaikus.

Gabrielė Šimkutė, 3b kl.

Jurbarko Naujamiesčio vid. mokykla

***

Skaitymas man reiškia labai daug. Mano manymu, nėra neįdomių grožinės literatūros knygų. Tereikia suprasti po fantastikos, siaubo ar kito žanro apvalkalu paslėptą mintį. Didžiausią įspūdį man praėjusiais metais padarė šios knygos:

1. Melvin Burgess „Heroinas“;

2. Peter Freund „Laura ir Aventeros paslaptis“;

3. Philip Pullman „Šiaurės pašvaistė“;

4. Philip Pullman „Aštrusis peilis“;

5. Otfried Preußler „Krabatas, arba Treji metai užburtame malūne“.

Nežinau kodėl, bet šios knygos man patiko labiausiai. Gal herojai labiausiai atitiko mano būdą, o gal tiesiog autorius geriausiai perteikia savo mintis, jausmus, išgyvenimus.

Knyga „Heroinas“ mane sudomino savo tikroviškumu. Joje išryškinamos ir realiame pasaulyje egzistuojančios problemos. Pagrindinė jų – narkotikai. Šios knygos herojai tarsi egzistuoja tikrovėje, nors knygoje aprašomi baisūs ir keliantys gailestį dalykai. Būtent dėl šių išskirtinių bruožų knyga ir išsiskiria iš kitų, taip sulaukdama didelio pasisekimo tarp skaitytojų.

Vieni mėgstamiausių žanrų man yra fantastika ir veiksmo literatūra. Taip tikriausiai yra dėl to, kad pats visada esu judrus, nenustygstantis ir mėgstantis svajoti. Tokių knygų esu skaitęs daugybę, bet tikriausiai 2004 metais mane labiausiai sudomino knyga „Laura ir Aventeros paslaptis“. Šios knygos herojė – Laura. Tai jautri ir linksma mergaitė. Ji yra ypatinga. Tai perteikiama netiesiogiai, bet labai aiškiai.

Turiu pripažinti, kad ši knyga primena garsųjį „Harį Poterį“. Esu skaitęs visas penkias „Hario Poterio“ knygas. Jos man labai patiko. Tačiau „Lauroje…“ vyksta panašūs veiksmai, randu vienodų posakių ar panašių sakinių. Tai tikriausiai yra vienintelis knygos minusas, kuris kitiems gal atrodo kaip pliusas. Kaip bebūtų, ši knyga – puiki.

„Šiaurės pašvaistė“ ir „Aštrusis peilis“ yra viena, dar nebaigta knyga. Šios dvi knygos dalys nėra vienintelės. Su nekantrumu laukiu, kada galėsiu skaityti trečiąją knygos dalį. Šios knygos išskirtinis bruožas – kiekvieno žmogaus turimas demonas. To dar nebuvau radęs nei vienoje knygoje. Ši detalė yra labai svarbus ir įdomus knygos pranašumas. Šioje knygoje egzistuoja daugybė pasaulių. Šis bruožas originalumu nepasižymi, bet skaitytojams jis yra įdomus.

„Krabatas, arba Treji metai užburtame malūne“ labiausiai domina skaitytojus ten vaizduojama magija, burtais. Dauguma paauglių mėgsta knygas, kuriose veiksmas vyksta dabartyje arba ateityje. Šioje knygoje veiksmas vyksta viduramžiais, bet visgi autorius sugebėjo pritraukti daugybę skaitytojų. Tai tikras talentas.

Kai kurie žmonės lygina knygą su kompiuteriu, bet, mano manymu, knyga daug geresnė. Juk net materialistai įvertintų knygą už tai, kad jai nereikia elektros ir ji yra daug mažesnė. Knyga daug pranašesnė už kompiuterį, nes neskleidžia kenksmingų spindulių.

Iš kompiuterių taip pat galima šio to išmokti, bet knygos jie vis tiek nepakeis. Juk be knygų pasaulis būtų visai ne toks, kokį matome dabar. Jei nebūtų atsiradęs raštas ir knygos, dabar tikriausiai gyventume viduramžiuose ir būtume neraštingi valstiečiai. Viskas, ką mes turime, atsirado knygų dėka. Net ir kompiuteriai.

Iš knygų sužinome apie istoriją, nes knygos – svarbiausias istorinis šaltinis. Jos gali daug pasakyti apie tai, ko mes net nenutuokiame.

Net mokslininkai, daktarai ir kiti protingi žmonės tokie negimė. Patirties jie sėmėsi iš knygų. Tad jei norime tapti protinga ir išsilavinusia visuomenės dalimi, nepamirškime geriausios mokytojos – knygos.

 Ignas Gutauskas

Panevėžys

***

Aš esu Martynas, mokausi Vysk. A. Baranausko mokykloje, 6 klasėje. Man labai patinka skaityti knygas. Jas pradėjau skaityti dar darželyje. Dabar nesuskaičiuočiau, kiek jų perskaičiau! Jums norėčiau pasiūlyti šį knygų penketuką:

1. J. K. Rowling „Haris Poteris ir Fenikso draugija“,

2. Astrid Lindgren „Padaužų kaimo vaikai“,

3. Mark Twain „Tomo Sojerio ir Heklberio Fino nuotykiai“,

4. Cornelia Funke „Vagių karalius“,

5. Peter Freund „Laura ir Aventeros paslaptis“.

„Harį Poterį“ geriausia knyga išrinkau, nes ji man labai patiko. Haris yra mano metų ir jis gimė tą patį mėnesį kaip aš. Jis mėgsta svajoti, dažnai nori būti vienas. Man „Haris Poteris ir Fenikso brolija“ patiko tuo, kad Haris patiria daugiau nuotykių negu kitose knygose. Šioje knygoje Haris praranda mylimų žmonių, bet randa daugiau draugų.

Norėčiau, kad viena knyga iš mano knygų penketuko būtų išrinkta pačia geriausia Lietuvoje!

Martynas Gudeliauskas, 6 kl.

Rumšiškių vyskupo Antano Baranausko vid. mokykla

Žurnalas „Rubinaitis“, 2005 Nr. 2 (34)