Pirmieji žingsniai universitetinių mokslų link

Kai tau septyneri ar aštuoneri metai, kyla daugybė klausimų. Kreipiesi į tėvus dėl keisto pasaulio sutvarkymo ir galimybės jį pakeisti, o jie sako: „Na, čia jau tau tik koks profesorius galėtų atsakyti.“

Tiubingeno (Vokietija) profesoriai taip ir padarė. 2002 m. vasaros semestrą šis universitetas skyrė vaikams. Kiekvieną antradienį devyni šimtai 7–12 metų vaikų rinkosi į universiteto auditorijas ir klausė garsių profesorių paskaitų, parengtų pagal vaikų iš anksto pateiktus klausimus. Žurnalistai Ulrichas Janßenas ir Ulla Steuernagel tų paskaitų pagrindu parengė knygą Vaikų universitetas, kurią išleido „Vagos“ leidykla^*.

Šis leidinys gali tapti puikiu pagalbininku mokytojams, norintiems šiek tiek paįvairinti vadovėlių medžiagą, nes Vaikų universitete galima rasti atsakymų į gan įvairius klausimus. Gamtos mokslų mokytojai ras įdomių faktų skyriuose „Kodėl išmirė dinozaurai?“, „Kodėl žmonės miršta?“, „Kodėl žmonės kilo iš beždžionės?“, „Kodėl ugnikalniai spjaudosi ugnimi?“, socialinių mokslų ir ekonomikos pagrindus pateikiantys pedagogai gali kartu su vaikais paanalizuoti skyriaus „Kodėl vieni vargšai, o kiti turtingi?“ medžiagą. Literatūros ir istorijos pamokas galima paįvairinti atsakymais į klausimą „Kodėl juokiamės iš anekdotų?“ Turint omenyje nuolat per radiją ir televiziją pateikiamą informaciją apie islamo pasaulį ir Lietuvai, kaip ir kitoms šalims, gresiantį imigrantų antplūdį bei tolerancijos kitataučiams stoką, vaikams pravartu perskaityti skyrių „Kodėl musulmonai meldžiasi ant kilimėlių?“ O puiki tema klasės valandėlei – skyriaus „Kodėl mokykla yra nuobodi?“ medžiaga.

Ši knyga nėra skirta skaityti ištisai, vienu prisėdimu. Tarp jos skyrių nėra jokio ryšio ir, tiesą sakant, visai neaišku, kodėl pasirinktos šios, o ne kitos temos. Net ir teksto dėstymo stilius labiau primena paskaitą, o ne vaikams skirtą mokslo populiarinimo literatūrą, nors knygoje gausu ir linksmų intarpų, ir konkrečių pavyzdžių. Kartais atrodo, kad būtų neblogai, jei netoliese atsirastų koks nors suaugusysis, kuris laiku galėtų paaiškinti vaikams kai kuriuos tarptautinius žodžius, mokslinius terminus ar padėtų išsiaiškinti kai kurių tekste minimų asmenų tapatybę.

Knygoje nėra vienos ašies, aplink kurią suktųsi veiksmas, ar kokio nors patrauklaus veikėjo, kuris vestų vaikus į neištirtus pasaulius. Tiesa, medžiaga apie ugnikalnius dėstoma tarsi pasakojimas apie kelionę į žemės gelmes, tačiau jokiomis detalėmis nepagyvintas veiksmas yra tik metodas pateikti informacijai apie Žemės rutulio geologinę struktūrą. Vietomis knygos autoriai bando tekste prikaišioti paaugliškų juokelių ar vaikams suprantamų palyginimų, bet dažniausiai tai skamba kiek dirbtinokai, tarsi būtų bandoma bet kokiu būdu įtikti skaitytojams ir atkreipti jų dėmesį į kartais tikrai ne pačius svarbiausius dalykus. Dėl to ne itin lengva ir tiksliau nusakyti knygos adresatą. Manyčiau, kad gan nesunkiai tekstą įveiktų jaunesnieji ir vidutinio amžiaus paaugliai, bet pradinukams, net ir vyresniesiems, jau reikėtų pagalbos, nors Vaikų universitetą lankė ir mažesnieji.

Kai kurie skyriai parengti remiantis Vokietijos realybe – pateikiami pavyzdžiai dažniausiai susiję su šios šalies istorija, ekonomika, politine santvarka, žymiais žmonėmis, švietimo sistema. Lietuvos vaikams gali būti sunkoka suprasti skyrių apie tai, kodėl vieni žmonės yra turtingi, o kiti – vargšai, o poskyris „Kodėl Lena neturtinga net ir turėdama žaidimų kompiuterį“ gali būti nelabai aiškus ir ne vienam suaugusiajam, smulkiau nesusipažinusiam su Vokietijos socialinių pašalpų sistema. Vargu ar ir mokytojams bus labai lengva paaiškinti mokiniams šio skyriaus teiginį, kad turtingumą pirmiausia lemia paveldimumas, o tik po to darbas, kuris labai turtingiems žmonėms net ir neaktualus.

Tiek vaikams, tiek ir suaugusiesiems painus gali pasirodyti ir skyrius apie mokyklas, nes daugiausia vietos jame skiriama Vokietijos švietimo sistemos kritikai. Tačiau Lietuvos mokytojai, dejuojantys dėl visokiausio popierizmo ir krūvių, iš jo sužinos, kad tai – ne Lietuvos švietimo biurokratų išradimas. Vokiškų akcentų gausa apskritai verčia abejoti, ar kai kurie šios knygos skyriai tinka Lietuvos skaitytojams.

Knygos tekstas sumaketuotas „madingai“. Dabar matome nemažai knygų, kur šalia pagrindinio teksto paraštėse atskirose „kapsulėse“ (taip jas pavadino Normanas Daviesas savo Europos istorijoje) pateikiama papildoma informacija. Taip sudarytas ir Vaikų universitetas. Vargu ar tai labai patogu vaikams, kurie pirmiausia turi gerai įvaldyti linijinį skaitymo būdą, nes kartais kai kurios „kapsulės“ atitrūksta nuo tos pagrindinio teksto dalies, kurią turėtų papildyti, o kitos apskritai atitraukia dėmesį nuo puslapyje išdėstytos informacijos.

Knygos pabaigoje pristatomi mokslininkai, konsultavę ją rašiusius žurnalistus. Žaismingai nupasakojamas jų kelias į mokslą, apibūdinamos mokslo šakos – ekonomika, istorija, kultūrologija, mineralogija, patologija, pedagogika, religijotyra, paleontologija, – kurioms tie mokslininkai atstovauja. Šis pristatymas – puiki galimybė vaikams susipažinti su mokslu ir suprasti, kad jis – ne išrinktųjų, bet tiesiog besidominčių tam tikrais reiškiniais asmenų veiklos sritis, o mokslininkai taip pat kažkada buvo vaikai…

Pristatoma ir „universitetinė kalba“, t. y. paaiškinami tokie terminai kaip „asistentas“, „daktaras“, „emeritas“, „fakultetas“ ir pan. Tačiau kai kurie iš jų („pašaukimas arba apeliacija“, „hivi – pagalbinis mokslinis asistentas“, „komiltonas“) priskirtini prie tų pačių vokiškų realijų ir Lietuvai visai neaktualūs. Ne vieno net ir mums visiems pažįstamo termino aiškinimas nevisiškai atitinka Lietuvoje esamą padėtį.

Vaikų universiteto tekstą pagyvina dailininko Klauso Ensikato iliustracijos. Šis dailininkas knygoje pristatomas kaip vienas geriausių vaikų knygų iliustruotojų. (K. Ensikatas 1996 m. apdovanotas H. Ch. Anderseno medaliu. – Red. past.) Ir tai tiesa – jo grafinės iliustracijos aiškios, spalvingos, gyvos, jose daug detalių, humoro. Tačiau kai kur prasilenkiama su šių iliustracijų paskirtimi. Jos ne visur papildo ar paaiškina tekstą (kas yra būtina mokslo populiarinimo leidinyje), kartais atlieka tik dekoratyvinę funkciją. Kai kurias teksto (ypač gamtamokslinių temų) vietas trūks plyš būtina paaiškinti ir vaizdu, bet knygos sudarytojai, matyt, tikėjosi, kad skaitytojo vaizduotė tai padarys pati.

Vaikams skirtos mokslo populiarinimo literatūros gausoje Vaikų universitetas gali ir pasimesti, ne jis neprimena tų spalvingų enciklopedinio ar žinyno pobūdžio leidinių, albumų, kurių nemažai galima matyti knygų lentynose. Savo išvaizda ši knyga labiau panėšėja į grožinės literatūros knygą. Tai bus Vaikų universiteto pranašumas, jei knyga pateks į intelektualesnio skaitytojo rankas. Tačiau tam, kuris nori atraktyviai, greitai ir vizualiai susipažinti su kai kuriomis gyvenimo ir mokslo sritimis, knyga gali pasirodyti per sunki, reikalinga susikaupimo ir papildomų žinių.

Būtent todėl ši knyga vaikus pirmiausia turėtų pasiekti per mokytojus, kurie, pasiūlę Vaikų universitetą mokiniams šalia vadovėlio, gali tikėtis tikrai daugiau susidomėjimo ne tik atskiromis temomis, bet ir mokslu apskritai.

___________________________________

* JANßEN, Ulrich; ir STEUERNAGEL, Ulla. Vaikų universitetas: Mokslininkai išaiškina pasaulio mįsles / iš vokiečių k. vertė Sondra Šulijienė, iliustr. Klaus Ensikat. Vilnius: Vaga, 2007. 224 p.

Rubriką remia:

Žurnalas „Rubinaitis“, 2008 Nr. 2 (46)