SKAITANTYS VAIKAI IŠGELBĖS GRENLANDIJOS LEDYNUS (Pasisakymas gavus 2007 m. Geriausios vaikų ir paauglių knygos premiją)

Kada nors archeologai suras pačią seniausią pasaulyje knygą.

Ir ta knyga bus vaikiška!

O kodėl gi ne? Senovės miestų griuvėsiuose randama tūkstančių metų senumo žaislų, senesnių net už ginklus, nuo senumo apsamanojusių rūmų plytose liko vaikiškų pėdelių įspaudai, o priešistorinių urvų koridoriais iki šiol klajoja kažkada čia žaidusių vaikų balsų aidas.

Už tai, kad esame stiprūs, gražūs ir kilnūs, turime dėkoti vaikams. Žmonės šiandien tokie todėl, kad nuo neatmenamų laikų gamino vaikiškus žaislus, siuvo vaikiškus drabužius, vaikus mokė, gydė ir mylėjo.

Žmonės tokie dar ir todėl, kad rašė vaikams knygas, o vaikai jas skaitė. Tūkstančius metų, siaučiant maro epidemijoms ir dundant kariniams paradams, žydint gėlėms ir kapstantis vištoms, tekant saulei ir neršiant žuvims.

Girdėjote, kad dabar žmonės skaito vis mažiau? Ir kad vaikai knygas myli vis neteisingiau. Matyt, todėl, kad tirpsta Grenlandijos ledynai ir kad spanguolės miškuose nebe tokios raudonos.

Įsivaizduokime dieną, kai pasaulyje nebeliks nė vieno skaitančio žmogaus. Tą dieną nustosime tikėti, kad mes stiprūs, gražūs ir kilnūs.

Baisu, ar ne?

Tada verčiau įsivaizduokime tos dienos išvakares. Ir paskutinį vaiką, skaitantį paskutinę knygą. Palaukėje, autobuso stotelėje ar prekybos centre po morkų lentyna.

Prie skaitančio vaiko prieis kitas vaikas ir tylutėliai paklaus:

– Ką tu čia darai?

– Skaitau, – atsakys pirmasis ir šiek tiek pasislinks į šoną, kad antrasis galėtų atsisėsti šalia. Vaikas atsisės ir skaityti ims abu. Netrukus prie jų prisidės dar du vaikai, po keleto minučių – keturi, dar vėliau – aštuoni. Praeis visai nedaug laiko, ir lauke, stotelėje ar prekybos centro morkų skyriuje bus vieni vaikai.

Ir visi jie skaitys.

Po kokių trijų savaičių skaitantys vaikai užplūs ne tik visus pasaulio žemynus, bet ir vandenynus. Savo pavyzdžiu jie užkrės suaugusiuosius, ir neilgai trukus be knygos žmogui bus nejauku net savo namų balkone.

Nustos tirpti Grenlandijos ledynai, nuo spanguolių raudonumo šarkoms vėl suksis galvos, o mes vėl pamatysime, kad esame stiprūs, gražūs ir kilnūs.

Vaikai. Mergaitės ir berniukai, berniukai ir mergaitės, būkite žmonės. Skaitykite.

Žurnalas „Rubinaitis“, 2008 Nr. 2 (46)