Ką ir kaip pernai skaitė paaugėliai?
Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Vaikų literatūros centras kasmet tradiciškai renka skaitomiausių knygų penketukus dviejose kategorijose – vaikų ir paauglių. Vaikai prašomi nurodyti penkias mėgstamiausias knygas ir atsakyti į anketos klausimus, kodėl patinka skaityti, iš kur gauna knygų, kas skatina skaityti, ką siūlo, pataria leidėjams, bibliotekininkams, mokytojams. Atsakyti į šiuos klausimus neprivaloma; vaikai atsako tada, kai patys nori atskleisti ryšį su skaitymu ar ko nors palinkėti. Mažųjų – pirmų– šeštų klasių mokinių – atsakymai dažnai priverčia nusišypsoti, o vyresniųjų – septintų–dvyliktų klasių mokinių – leidžia daryti svaresnius apibendrinimus, kartais stebina giliomis įžvalgomis ir pastebėjimais. Kaip tik šios kategorijos vaikų anketų duomenis ir panagrinėsiu.
Iš viso gauta 590 anketų, iš jų 37 proc. mergaičių, 20 proc. berniukų ir 43 proc. nepasirašiusių. Paminėta 850 pavadinimų knygų, iš jų 115 – lietuvių autorių.
Vyresniųjų skaitytojų grupėje ypač ryškūs kontrastai. Dalis paauglių skaito labai rimtas universitetinių literatūros studijų programų knygas: Michailo Bulgakovo Meistrą ir Margaritą, Marcelio Prousto Svano pusėje. Prarasto laiko beieškant, Albert’o Camus Šleikštulį ir Svetimą, Harper Lee Nežudyk strazdo giesmininko, Francio Scotto Fitzgeraldo Didįjį Getsbį, Hermanno Hesse’s Stepių vilką ir t. t. Ypač nustebino gana retai ne tik vaikų ar paauglių, bet ir suaugusiųjų lektūroje pasirodantys Rainerio Marios Rilke’s Maltės Lauridso Brigės užrašai. Kitas jaunųjų skaitytojų polius tarsi dar neišaugęs iš daug jaunesniems skaitytojams skirtos literatūros – jų pasirinktuose knygų penketukuose rasime Du gaidelius, Tris paršiukus, Tris ožiukus, Nevykėlio dienoraštį, Drakonų kovas ir t. t. Šių metų naujiena – į paauglių skaitybą įsiveržusi E. L. Jameso knyga Penkiasdešimt pilkų atspalvių.
Skaitomiausių knygų penketukas šių kraštutinumų neatspindi, veikiau tai vidurys tarp gero ir prasto skonio, rodantis daugumos pasirinkimą. Štai koks jis apibendrinus anketų duomenis:
- Melvin Burgess. Heroinas.
- John Green. Dėl mūsų likimo ir žvaigždės kaltos.
- Suzanne Collins. Bado žaidynės.
- Ana Frank. Dienoraštis.
- Kazys Boruta. Baltaragio malūnas.
Merginų penketukas beveik sutaptų su bendruoju, tik J. Greeno Dėl mūsų likimo ir žvaigždės kaltos įsiveržtų į pirmą vietą, o vietoj K. Borutos Baltaragio malūno reikėtų įrašyti Veronicos Roth Divergentę. O štai vaikinų penketuką paįvairintų tokios klasikinės nuotykių knygos kaip Danielio Defoe Robinzonas Kruzas, Charleso Dickenso Oliveris Tvistas, Louiso Stevensono Lobių sala. Lietuvių autorių penketuke, be minėtojo K. Borutos Baltaragio malūno, pozicijos vis dar niekam neužleidžia V. Račickas, kurio net dvi knygas – Nebaigtą dienoraštį ir 2014 m. Metų knygos rinkimuose dalyvavusią Aš, dviratis, pirmoji meilė ir sumuštiniai su sliekais – paaugliai renkasi kaip mėgstamiausias. Kiti lietuvių autorių penketuko kūriniai: Balio Sruogos Dievų miškas, Rūtos Šepetys Tarp pilkų debesų, Vinco Mykolaičio-Putino Altorių šešėly ir Icchoko Mero Lygiosios trunka akimirką. Nepralenkiama skaitomiausios serijos lyderė – J. K. Rowling ir jos Haris Poteris, toliau rikiuojasi Suzanne’s Collins Bado žaidynės, Jeffo Kinney Nevykėlio dienoraštis ir 2014 m. naujienos – V. Roth trilogija Divergentė, Insurgentė ir Lojalioji bei Kieros Cass Atranka ir Elitas.
Antroji tyrimo dalis – atsakymai į anketos klausimus – atskleidė jaunųjų skaitytojų požiūrį į skaitymą, literatūrą, jos funkcijas kasdieniame gyvenime, skaitytojų poreikius ir norus. Pati netikėčiausia tyrimo įžvalga ta, kad atsakydami į klausimą, kodėl patinka skaityti, vaikai nesąmoningai nurodė daugelį mokslininkų literatūrai priskiriamų funkcijų (pažintinę, komunikacinę, eskapistinę, mimetinę, vertybių formavimo, asmenybės ir kalbos ugdymo, relaksacinę, laisvalaikio leidimo ir kt.).
Paaugliai – reiklūs ir pastabūs skaitytojai, jie greitai pastebi nevykusį viršelį ar netikslią anotaciją, atkreipia dėmesį į prastą vertimą, nes daugeliui prieinamos knygos ir originalo kalba, tad kyla natūralus noras palyginti. Pasiūlymuose mokytojams, bibliotekininkams ir leidėjams taip pat atsispindi noras ir poreikis skaityti visais atžvilgiais – turinio, formos, iliustracijų meniškumo, kalbos taisyklingumo, aktualumo – kokybiškas knygas. Leidėjams skaitytojai siūlo leisti tik gerai išverstas („Patariu leisti tik puikiai išverstas knygas“, Agnė, 10 kl.), jaunų autorių („Siūlyčiau iš kitų kalbų versti jaunų autorių kūrinius, nes neretai jie labai taikliai apibūdina jauno žmogaus gyvenimą“, Ignė, 10 kl.), brandaus turinio („Siūlau leisti knygas su gilia mintimi, filosofines, psichologines, o ne banalias meilės istorijas“, Gabija, 10 kl.), tiksliai anotuotas (!) knygas („Siūlau rašyti tikslesnes anotacijas, o ne prikurti, kas patinka skaitytojams“, Dovilė, 11 kl.). Mokytojai ir bibliotekininkai prašomi kuo geriau išmanyti literatūrą, ypač naujausią, mokėti ją rekomenduoti („Mokytojams ir bibliotekininkams – kuo daugiau žinių apie įvairius kūrinius“, Guostė, 9 kl.; „<…> skatinti visus skaityti ir visada patarti, kokia knyga geriausia!!!“, Agnė, 8 kl.), privalomuosius literatūros sąrašus keisti rekomenduojamaisiais („<…> siūlau privalomųjų knygų sąrašą pakeisti rekomenduojamų knygų katalogu“, Dovilė, 11 kl.) ir nepamiršti, kad literatūra, literatūros pamokos turi būti ir įdomios, ir naudingos („Pasiūlymą turiu tik mokytojams – kad siūlytų paaugliams įdomias knygas, kurios praverstų ir mums besimokinant, turtinant žodyną“, Kotryna, 9 kl.).
Skaityti skatina draugų išsakytos nuomonės, internete skaityti atsiliepimai. Svarbus ir suaugusiųjų pavyzdys. Smagu, kai skaitymas tampa draugiškomis tėvų ir vaikų varžybomis („Skaitymas – iš mamos paveldėtas laisvalaikio leidimo būdas“, Dovilė, 11 kl.; „Skaityti skatina tėtis, nes jis labai daug perskaitęs knygų, noriu jį pralenkti“, Ieva, 9 kl.), bet svarbiausias dalykas – skaitymo džiaugsmas („Juk knygos teikia tiek daug džiaugsmo. Visada prisiminkit, kad knygos – tai džiaugsmas“, Nomeda, 7 kl.).
Apibendrindama šį tyrimą pasitelksiu jaunosios skaitytojos pastebėjimą, niekais verčiantį suaugusiųjų pabambėjimus, kad paaugliai skaito literatūriškai menkavertes, madingas, išliekamosios vertės neturinčias knygas:
Svarbu ne, ar knyga rimta,
O tai, kiek šiandien ji sava.
Šian’ ant drakono gal skraidai,
Ryt Aristotelį skaitai.
Ir viskas čia gerai. (Agnė, 11 kl.)
Tad skaitykime ir rodykime pavyzdį kitiems.
Inga Mitunevičiūtė,
Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos
Vaikų literatūros centro Vaikų literatūros tyrimų ir sklaidos skyriaus vedėja
Žurnalas „Rubinaitis“, 2015 Nr. 2 (74)
