3–4 metų vaikų susidomėjimo knygomis ir skaitymu ugdymas panaudojant paveikslėlių knygas

Raktažodžiai:

paveikslėlių knyga, ikimokyklinis ugdymas, skaitytojo ugdymas, ankstyvasis raštingumas.

ANOTACIJA

Nors paveikslėlių knygos nauda ankstyvojo raštingumo kontekstuose neabejojama, tyrimų apie šio žanro kūrinių taikymo galimybes ikimokyklinio ugdymo įstaigose labai trūksta. Straipsnyje pristatomi tyrimo, atlikto su 3–4 metų vaikais, rezultatai. Siekta ištirti, kokį poveikį 3–4 metų vaikų susidomėjimui knygomis ir skaitymu daro paveikslėlių knygų skaitymu pagrįstos veiklos. Tyrimo metodai – veiklos tyrimas, stebėjimas, lyginamoji duomenų analizė. Tyrime dalyvavo 10 vaikų (5 berniukai ir 5 mergaitės), lankančių vieną ikimokyklinio ugdymo įstaigos Vilniuje grupę. Vaikų amžius tyrimo pradžioje buvo 33–47 mėnesiai, t. y. 3–4 metai. Aprašomas veiklos tyrimas, kuriame buvo įgyvendintos 5 ugdymo veiklos: vaikai drauge su pedagogu kūrė skaitymo kampelį grupėje, tyrinėjo paveikslėlių knygas, mokėsi jas atpažinti tarp kitų knygų, pasirinkti, susipažino su paveikslėlių knygų įvairove, mokėsi dalytis skaitymo įspūdžiais, skaityti paveikslėlių knygas drauge su bendraamžiais. Ugdomosios veiklos vyko vieną savaitę, t. y. 5 dienas po 30 minučių. Tyrimo duomenys renkami naudojant stebėjimo protokolus. Vaikų elgesys buvo stebimas vieną savaitę prieš ugdymo veiklas ir vieną savaitę po ugdymo veiklų. Duomenys apie vaikų elgesį fiksuoti stebėjimo protokole kasdien, o savaitės pabaigoje kiekvieno vaiko elgesys apibendrintai įvertintas nuo 0 iki 5 taškų penkiais aspektais: (1) elgesio su knygomis (knygos skaitymas plačiąja prasme, t. y. vartymas, žodžių skaitymas, paveikslėlių tyrinėjimas ir kt.), (2) gebėjimo pasirinkti knygą, (3) įsitraukimo į mokytojo organizuojamas veiklas su knygomis, (4) skaitymo poromis, grupėmis su kitais vaikais, (5) komunikavimo su kitais vaikais apie knygas ir su jomis susijusias veiklas. Tyrimas parodė, jog paveikslėlių knygų skaitymu grįstos ugdymo veiklos padarė teigiamą poveikį 3–4 metų vaikų susidomėjimui knygomis ir skaitymu: teigiamas poveikis pastebėtas visais penkiais analizuotais aspektais. Didžiausias teigiamas pokytis įvyko komunikavimo su kitais vaikais apie knygas ir su jomis susijusias veiklas, o mažiausias – gebėjimo pasirinkti knygą vertinimuose. Pastebėta, jog ugdymo veiklos sumažino atotrūkį tarp vaikų vertinimų, labiausiai pakeitė silpniausius įvertinimus diagnostiniame tyrime gavusių vaikų elgesį.

Įvadas

Paveikslėlių knyga. Paveikslėlių knyga paprastai apibūdinama kaip vaikams skirtas leidinys, kuriame iliustracijos yra ne mažiau svarbios nei tekstas: tekstas ir iliustracijos vaidina lygiavertį vaidmenį, iliustracijos vyrauja arba būna be jokio teksto (Korsakaitė 2002, 235). Paveikslėlių knygoje prasmė sukuriama mažiausiai dviem lygmenimis. Be to, prasmė yra ne vien žodinio teksto ir piešinių suma – tai jų sąveika. Skaitant nuo žodžių pereinama prie paveikslų ir nuolat prie jų grįžtama, kaskart geriau suvokiant kūrinį (Nikolajeva 2010, Sipe 2012). Geros paveikslėlių knygos elementai užkerta kelią pasyviam skaitymui, skatina interaktyvumą, todėl tokia knyga naudinga dirbant su pačiais jauniausiais skaitytojais (Nikolajeva, Scott 2000).

Paveikslėlių knygos nauda. Paveikslėlių knygos gali būti naudingos mokant ne tik skaitymo ar rašymo, bet ir ugdant kritinį mąstymą (Martens et al. 2012), mokantis į reiškinį žvelgti skirtingais požiūriais, aiškinantis tiesiai nepasakytą arba net prieštaringą informaciją (Sipe 2012). Norėdamas suprasti skaitomą paveikslėlių knygą, vaikas pasitelkia savo patirtį, sieja ją su tekste ir vaizduose pastebėta informacija, remiasi ja interpretuodamas kūrinį (Baird et al. 2016). Paveikslėlių knygos padeda sukurti bendravimą ir diskusijas skatinančias situacijas, vaikai gali ne tik turtinti savo patirtį, bet ir mokytis iš pajėgesnių bendraamžių, įsitraukti atlikdami įvairius transformacinius, ne tik reprodukcinius, darbus (Lambert 2015). Skaitydami paveikslėlių knygas vaikai mokosi aktyviai veikdami turtingoje sakytinės ir rašytinės kalbos aplinkoje (Van der Pol 2012). Kita vertus, paveikslėlių knyga, peržengdama teksto ribas, gali skatinti vaikus gilintis į tokius dalykus, kurių žodinė kalba nepasiekia: pavyzdžiui, gilindamasis į veikėjų emocijas iliustracijose ir jų raišką, vaikas ugdosi empatiją (Nikolajeva 2014).

Paveikslėlių knygos – skaitytojo iki 7 metų ugdymo priemonė. Paveikslėlių knygos ypač dažnai pasitelkiamos ugdant ankstyvojo raštingumo gebėjimus. Pedagogai vertina šiuose kūriniuose esančias aktyvaus veikimo, pedagogo ir ugdytinio socialinės sąveikos galimybes. Svarbu, jog ikimokyklinio, priešmokyklinio amžiaus vaikai skaitydami paveikslėlių knygas galėtų derinti skirtingą raišką ir veikti jiems priimtinu būdu (t. y. integruodami vaizdus, sakytinę ir rašytinę kalbą), o socialinė sąveika būtų kaip mokymosi kontekstas ir mokymosi būdas – taip vaikai motyvuojami plėtoti raštingumą (Taylor, Leung 2020). Tokioje veikloje vaikai, aktyviai veikdami drauge su pedagogu, kuria, išbando ir tobulina kūrinio supratimo strategijas (Pantaleo 2017). Mokytojo vaidmuo čia esminis: keldamas klausimus, „mąstydamas“ balsu, derindamas savo vadovavimą su vaikų galimybėmis vadovauti, jis parodo, kaip „veikia“ knyga, kaip kalba ar vaizdu sukuriama prasmė (Wiseman 2011, Pantaleo 2017).

Nors paveikslėlių knygos nauda ankstyvojo raštingumo kontekstuose neabejojama, tyrimų apie šio žanro kūrinių taikymo galimybes ikimokyklinio ugdymo įstaigose trūksta. Šiame straipsnyje supažindinsime su tyrimo, atlikto Lietuvos ikimokyklinio ugdymo įstaigoje, rezultatais.

Tyrimo tikslas – ištirti, kokį poveikį 3–4 metų vaikų susidomėjimui knygomis ir skaitymu daro paveikslėlių knygų skaitymu pagrįstos ugdymo veiklos.

Tyrimo metodai: veiklos tyrimas, stebėjimas, lyginamoji duomenų analizė.

Tyrimo duomenims rinkti buvo naudojami stebėjimo protokolai. Vaikų elgesys stebėtas vieną savaitę prieš ugdymo veiklas ir vieną savaitę po ugdymo veiklų. Loginė tyrimo schema pateikiama 1 paveiksle. Duomenys apie vaikų elgesį stebėjimo protokole buvo fiksuojami kasdien, o savaitės pabaigoje kiekvieno vaiko elgesys apibendrintai įvertintas penkiais aspektais nuo 0 iki 5 balų. Išsamus vertinimo aprašas pateikiamas 1 lentelėje.

Tyrimo imtis: tyrime dalyvavo 10 vaikų (5 berniukai ir 5 mergaitės), lankančių vieną ikimokyklinio ugdymo įstaigos Vilniuje grupę. Vaikų amžius 3–4 metai (tyrimo pradžioje vaikų amžius buvo 33–47 mėnesiai). Tarp tyrimo dalyvių buvo 3 mergaitės iš daugiakalbių šeimų ir vienas berniukas, turintis įvairiapusį raidos sutrikimą.

Tyrimo etika. Tiriamų vaikų tėvai ar globėjai buvo informuoti apie planuojamą tyrimą, gautas jų sutikimas dėl vaikų dalyvavimo tyrime. Tėvai buvo supažindinti su tyrimo tikslu, eiga, procesu ir vaikų vertinimu, užtikrintas duomenų anonimiškumas ir konfidencialumas. Dėl duomenų apsaugos vaikų vardai tyrime pakeisti, neatskleidžiama konkreti ugdymo įstaiga, kurioje buvo atliekamas tyrimas. Tyrimas vyko vaikams natūralioje ir pažįstamoje aplinkoje. Tyrimo duomenis rinko ir ugdymo veiklas organizavo nuolat su jais dirbanti pedagogė.

Šiame straipsnyje apžvelgsime:

1. Ugdomųjų veiklų tikslus, eigą, ypatumus.

2. 3–4 metų vaikų susidomėjimo knygomis ir skaitymu pokyčius (lyginamoji stebėjimo duomenų analizė).

Tyrimo rezultatai

1. Ugdomųjų veiklų tikslai, eiga, ypatumai.

Bendras ugdomųjų veiklų tikslas – supažindinti 3–4 metų vaikus su paveikslėlių knygomis ir ugdyti jų gebėjimus skaityti šias knygas. Ugdomosios veiklos vyko vieną savaitę, t. y. 5 dienas po 30 minučių. Vaikams buvo paskelbta savaitės tema – „Skrendame į kosmosą“. Kiekviena ugdymo veikla turėjo uždavinį, veiklų metu vaikai buvo skatinami vartyti, tyrinėti paveikslėlių knygas. Po veiklų šios knygos būdavo paliekamos vaikams pasiekiamoje vietoje, kad jie galėtų jomis naudotis savarankiškai. 2 lentelėje pateikiamas visų ugdymo veiklų aprašas.

2. 3–4 metų vaikų susidomėjimo knygomis ir skaitymu pokyčiai (lyginamoji stebėjimo duomenų analizė). Surinkti stebėjimo duomenys buvo analizuojami siekiant įvertinti ugdymo veiklų poveikį vaikų elgesiui. Kiekvieno vaiko bendro vertinimo (taškų sumos) pokyčiai vaizduojami 2 paveiksle ir 3 lentelėje.

Duomenų analizė rodo, jog ugdymo veiklos turėjo teigiamą poveikį: 7 iš 10 tyrime dalyvavusių vaikų po ugdymo veiklų surinko daugiau taškų, o kai kurių vaikų įvertinimas pasikeitė labai stipriai. Ypač pagerėjo mažiausiai taškų pirmajame tyrime surinkusių vaikų įvertinimai. Tik 3 vaikų įvertinimai po ugdymo veiklų nesikeitė.

Siekiant geriau suprasti ugdymo veiklų poveikį, vaikų elgesio pokyčiai buvo analizuojami pagal penkis vertintus aspektus. Išsamūs abiejų stebėjimų duomenys (žymimi I ir II) pateikiami 3 lentelėje.

2.1. Elgesys su knygomis. Elgesys su knygomis – sritis, kurioje tyrimo dalyviai demonstravo geriausius gebėjimus, t. y. surinko didžiausią bendrą taškų skaičių tiek iki, tiek po ugdymo veiklų. Vis dėlto iki ugdymo veiklų vaikų elgesio su knygomis vertinimai buvo gana kontrastingi: 3 vaikai iš 10 domėjosi ne tik knygų iliustracijomis, bet ir tekstu, bandė skaityti, o 4 vaikai knygomis naudojosi tik žaisdami. Po ugdymo veiklų vaikų elgesys su knygomis pasikeitė: bendras taškų skaičius padidėjo (nuo 27 iki 37), sumažėjo silpniausiai įvertintų vaikų skaičius, t. y. beveik visi vaikai ėmė tyrinėti paveikslėlių knygų iliustracijas, gilintis į siužetą, domėtis užrašais, tekstu. Taigi ugdymo veiklos teigiamai paveikė daugelio vaikų elgesį su knygomis; dalis vaikų padarė gana didelę pažangą (jų elgesio su knygomis vertinimai padidėjo daugiau nei vienu tašku):

1 pavyzdys. Mantas (3 m.) prieš ugdymo veiklas knygų nevartė, naudojo jas tik kaip žaislus: pastatė knygų kalną ir tiltą, kad galėtų važinėti su mašinėlėmis. Sėdėdamas prie stalo stumdė knygą, kol ji nukrito ant žemės, kartojo šį veiksmą keletą kartų. Po ugdymo veiklų jis pasiėmė knygą ir vartė puslapius nuosekliai, susitelkė į paveikslus ir atrodė labai susidomėjęs. Viena jo pasirinkta knyga buvo apie pojūčius. Atrodė, kad jį sudomino skirtingi puslapių paviršiai, juos tyrinėjo apie 6 minutes.

2 pavyzdys. Domanto (3 m.) elgesys su knygomis iki ir po ugdymo veiklų buvo labai panašus. Jis knygomis domėjosi mažai, jas išmėtė iš lentynos ir pyko, kai reikėjo sutvarkyti. Knygas paėmė, kad gautų norimą daiktą – siūlė mainyti knygą į žaidimą, kurį turėjo draugas. Žaisdamas virtuvėlėje knygą naudojo kaip padėklą puodeliams sudėti.

2.2. Gebėjimas pasirinkti knygą. Diagnostinis stebėjimas parodė, jog tyrime dalyvavusiems vaikams nelengva pasirinkti knygą: dažnai jie prieidavo prie knygų lentynos ir išsitraukdavo pirmą po ranka pakliuvusią knygą, imdavo ją vartyti. Bendra visos grupės vaikų surinktų taškų suma panaši į elgesio su knyga vertinimą (plg. 26 ir 27 taškai), bet individualūs vaikų gebėjimo pasirinkti knygą įvertinimai dar kontrastingesni: 4 vaikai knygų visai neimdavo, o 6 knygą rinkosi ją apžiūrėdami, pasvarstydami ar net bandydami argumentuoti pasirinkimą. Po ugdymo veiklų situacija pagerėjo, bet pokytis ne toks ryškus kaip elgesio su knygomis srityje: liko tik 1 vaikas, knygas ėmęs siekdamas ne skaitymo tikslų. Ugdymo veiklos pagerino vaikų gebėjimą pasirinkti knygą skaityti ir sumažino kontrastą tarp tyrime dalyvavusių vaikų įvertinimų: labiausiai pagerėjo įvertinimai vaikų, diagnostiniame tyrime pademonstravusių silpniausius gebėjimus. Tiesa, kelių vaikų, diagnostiniame tyrime pademonstravusių aukščiausius gebėjimus, įvertinimai sumažėjo: šio amžiaus vaikams sunku paaiškinti savo sprendimus. Taigi, nors tyrime dalyvavę vaikai ir po ugdymo veiklų vis dar dažnai skaityti rinkosi atsitiktinę knygą, ugdymo veiklos paskatino anksčiau išvis knygų neimdavusius vaikus jas imti, o dalį vaikų rinktis knygas atidžiau, pagalvojant:

3 pavyzdys. Paulina (3 m.) iki ugdymo veiklų savo veikloms knygas rinkdavosi, bet jas iš knygų lentynos ėmė atsitiktinai. Dažnai knygos neimdavo pati, o tiesiog prisijungdavo prie draugės, kuri jau turėjo knygą. Po ugdymo veiklų mergaitės elgesys keitėsi: priėjusi prie knygų lentynos, neskubėdama, kraipydama galvą apžiūrinėjo knygų nugarėles iš visų pusių ir pamažu išsirinko norimą knygą.

4 pavyzdys. Benas (3 m.) iki ugdymo veiklų visai neimdavo knygų. Po ugdymo veiklų rinkosi knygas retai ir atsitiktines, bet taip pat paimdavo skaityti ir draugų siūlomas knygas.

2.3. Įsitraukimas į pedagogo organizuojamas veiklas. Diagnostinis tyrimas parodė, jog ne visi tiriamieji įsitraukia į pedagogų organizuojamas veiklas: bendra visų tyrimo dalyvių taškų suma gana stipriai nusileidžia veiklų su knygomis ar gebėjimų pasirinkti knygą vertinimų sumai (plg. 26–27 taškai ir 18 taškų). Geriausiai įvertinti vaikai įsitraukė į 60 proc. pedagogo organizuojamų veiklų su knygomis, 3 vaikai į tokias veiklas visai neįsitraukė, jomis nesidomėjo. Po ugdymo veiklų rezultatai pagerėjo (taškų suma išaugo 11). Analizuojant individualius vaikų vertinimus matyti, jog nebeliko neįsitraukiančių vaikų, 4 vaikai įvertinti kaip dažnai ar visada įsitraukiantys. Galima teigti, jog ugdymo veiklų poveikis buvo teigiamas, kai kurių vaikų įvertinimai pagerėjo net keliais taškais:

5 pavyzdys. Lukas (3 m.) pirmojo tyrimo metu veikloje visiškai nedalyvavo. Po ugdymo veiklų pastebėta, jog jis visos veiklos metu išliko labai įsitraukęs, klausėsi mokytojos ir stebėjo paveikslėlių knygą. Po veiklos jis pasakė: „Bet lapė gera buvo, ji graži.“ Matėsi, kad jam patiko knyga.

6 pavyzdys. Austėja (3 m.) pirmojo stebėjimo metu įsitraukė į veiklą ir išlaikė dėmesį, šypsojosi. Po ugdymo veiklų irgi buvo įsitraukusi į veiklą ir netgi pertraukinėjo mokytoją: kėlė klausimus, pasakojo apie savo patirtį, ją siejo su knygos istorija: „Lapė gi oranžinė, sakė – kaip apelsinas, apelsinas skanus, bet rūgštus. O tai paskui gal lapė eis pažaisti, žiūrėk, ką ji ten padarė, kodėl ji čia?“

7 pavyzdys. Benas (3 m.) pirmojo stebėjimo metu atliekant veiklas su knygomis gulėjo ant stalo ir pirštu braukė per knygos viršelį (nevartė ir neskaitė knygos). Po ugdymo veiklų jo elgesys nesikeitė: veiklos metu žaidė su savo batais ir visiškai nekreipė dėmesio į mokytojos organizuojamą veiklą.

2.4. Skaitymas poromis, grupėmis su kitais vaikais. Diagnostinio stebėjimo duomenys parodė, jog skaitymo su bendraamžiais sritis buvo viena iš silpniausių. Individualių vertinimų analizė atskleidė ypač didelius kontrastus: net 6 vaikai įvertinti kaip neskaitantys poromis ar grupėmis su kitais vaikais, 3 – kaip skaitantys ar net tokį skaitymą inicijuojantys. Po ugdymo veiklų rezultatai gerėjo: bendras taškų skaičius išaugo dvigubai (nuo 18 iki 36). Pastebėta, jog visiems vaikams pavyko pagerinti savo įvertinimus, kai kuriems net keliais taškais. Atrodo, jog šioje srityje po ugdymo veiklų įvyko ypač didelis pokytis, didžiausi teigiami pokyčiai pastebėti analizuojant silpniausiai įvertintų vaikų vertinimus. Galima teigti, jog ugdymo veiklos paskatino silpniausiai įvertintų vaikų skaitymo veiklas su bendraamžiais:

8 pavyzdys. Benas (3 m.) iki ugdymo veiklų neįsitraukdavo į knygų skaitymo veiklas su draugais. Po ugdymo veiklų jo elgesys stipriai pasikeitė, jis pradėjo kartais dalyvauti veikloje su kitu vaiku: prisijungė prie Austėjos veiklos su knyga, kalbino draugę, pasakojo jai. Jie abu žaidė žaidimą su abėcėlės kortelėmis ir jomis bandė iliustruoti kuriamą pasakojimą.

9 pavyzdys. Emilija (3 m.) yra ramaus, tylaus būdo, labai nedrąsi. Pirmojo stebėjimo metu buvo išsigandusi, nedalyvavo bendrose skaitymo su draugais veiklose. Po ugdymo veiklų jos elgesys pasikeitė labai stipriai: ji tapo drąsesnė, vis dažniau ir vis lengviau įsitraukdavo į skaitymo su kitais vaikais veiklas, lengviau priimdavo kitus vaikus skaityti drauge, nedrąsiai, tačiau komunikavo su draugėmis ir priimdavo kvietimus skaityti kartu. Skaitymo veiklos metu prie Emilijos prisėdo Lukas (3 m.). Ji leido jam būti kartu, dalijosi knyga, tarp vaikų užsimezgė pokalbis. Abu dalyvavo bendroje veikloje, dalijosi viena knyga.

2.5. Komunikavimas su kitais vaikais apie knygas ir su jomis susijusias veiklas. Iki ugdymo veiklų komunikavimas su kitais vaikais apie knygas buvo pati silpniausia sritis: taškų suma (12) gana stipriai atsiliko nuo kitų vertintų sričių. Net 7 vaikai įvertinti kaip nekomunikuojantys, tik 2 vaikai komunikavo aktyviai, patys inicijuodavo pokalbius. Po ugdymo veiklų situacija pasikeitė: taškų suma išaugo (iki 30) ir beveik susilygino su kitais vertintais aspektais. Dideli pokyčiai pastebėti ir atliekant individualius vaikų vertinimus: tik 1 vaikas įvertintas kaip silpnai komunikuojantis, 4 – kaip komunikuojantys aktyviai. Tyrimas atskleidė, jog po ugdymo veiklų būtent komunikavimo apie knygas ir skaitymą srityje įvyko didžiausias pokytis. Kaip ir kitais atvejais, didžiausi pokyčiai pastebėti analizuojant silpniausiai iki ugdymo veiklų įvertintų vaikų elgesį:

10 pavyzdys. Emilija (3 m.) iki ugdymo veiklų buvo labai nedrąsi, nedrįsdavo kalbėti su draugais apie knygas. Po ugdymo veiklų ji ne tik veikė su kitais vaikais, bet ir drąsiau su jais kalbėjo. Vienos bendros skaitymo veiklos metu vyko toks pokalbis:

Emilija: „Va, gyvatė gera.“

Lukas (3 m.): „Ne, negera, kaip vabalai. O kas čia tokie?“

Emilija: „Čia gi žuvys.“

Lukas: „Žiūrėk, čia peliukas.“

Emilija: „Ir čia peliukas.“

Veikloje su kita mergaite Emilija kūrė pasakojimą:„Jis eina takeliu, kad surastų draugą, bet jis ten suras, aš mačiau, jis nuėjo į parką, ten buvo jie abu.“

11 pavyzdys. Lukas (3 m.) iki ugdymo veiklų nekomunikavo bendrų veiklų metu, o po jų ne tik įsitraukė, bet ir leido draugams įsitraukti į bendrą knygų skaitymą. Komunikavo su draugais laisvai, drąsiai. Skaitydamas su grupės draugu Mantu (3 m.) labai emocingai, nustebęs garsiai sušuko: „Tu žiūrėk! Gi čia taip galima nueiti, ir žiūrėk, kodėl čia tas šuo taip…, ką jis čia daro?“

Išvados

Paveikslėlių knygų skaitymu pagrįstos ugdymo veiklos padarė teigiamą poveikį 3–4 metų vaikų susidomėjimui knygomis ir skaitymu. Teigiamas poveikis pastebėtas visais penkiais analizuotais aspektais: (1) elgesio su knygomis, (2) gebėjimo pasirinkti knygą, (3) įsitraukimo į mokytojo organizuojamas veiklas, (4) skaitymo poromis, grupėmis su kitais vaikais ir (5) komunikavimo su kitais vaikais apie knygas ir su jomis susijusias veiklas. Didžiausias teigiamas pokytis įvyko vertinant komunikavimą su kitais vaikais apie knygas ir su jomis susijusias veiklas, mažiausias – vertinant gebėjimą pasirinkti knygą. Pastebėta, jog labiausiai ugdymo veiklos pakeitė silpniausius įvertinimus diagnostiniame tyrime gavusių vaikų elgesį, sumažino atotrūkį tarp vaikų vertinimų.

LITERATŪRA

Adela Baird, Janet Laugharne, Eva Maagerø, Elise Seip Tønnessen, „Child Readers and the Worlds of the Picture Book“, Children’s Literature in Education, 2016, Nr. 47(1), p. 1–17.

Ingrida Korsakaitė, „Paveikslėlių knyga: žanro samprata ir ypatybės“, Acta Academia Artium Vilnensis, 2002, Nr. 27, p. 233–250.

Megan Dowd Lambert, „Children, Children, What Do You See?“, The Horn Book Magazine, 2015, Nr. 27, p. 27– 32.

Prisca Martens, Ray Martens, Michelle Hassay Doyle, Jenna Loomis, Stacy Aghalarov, „Learning from Picturebooks: Reading and Writing Multimodally in First Grade“, The Reading Teacher, 2012, Nr. 66(4), p. 285–294.

Maria Nikolajeva, „Paveikslėlių knygų interpretavimo kodai ir implikuotas skaitytojas“, interneto prieiga: https://www.ibbylietuva. lt/rubinaitis/2010-nr-2-54/paveiksleliu-knygu-interpretavimo- kodai-ir-implikuotas-skaitytojas/ (žiūrėta 2024-05-14).

Maria Nikolajeva, „Paveikslėlių knygų interpretavimo kodai ir implikuotas skaitytojas“, interneto prieiga: https://www.ibbylietuva. lt/rubinaitis/2010-nr-3-55/paveiksleliu-knygu-interpretavimo- kodai-ir-implikuotas-skaitytojas/ (žiūrėta 2024-05-14).

Maria Nikolajeva, Carole Scott, „The Dynamics of Picturebook Communication“, Children’s Literature in Education, 2000, Nr. 31(4), p. 225–239.

Maria Nikolajeva, „Picturebooks and Emotional Literacy“, The Reading Teacher, 2014, Nr. 67(4), p. 249–254.

Sylvia Pantaleo, „Learning About and Through Picturebook Artwork“, The Reading Teacher, 2017, Nr. 71(5), p. 557–567.

Lawrence R. Sipe, „Revisiting the Relationships Between Text and Pictures“, Children’s Literature in Education, 2012, Nr. 43(1), p. 4–21.

Sheryl V. Taylor, Cynthia B. Leung, „Multimodal Literacy and Social Interaction: Young Children’s Literacy Learning“, Early Childhood Education Journal, 2020, Nr. 48, p. 1–10.

Coosje van der Pol, „Reading Picturebooks as Literature: Four-to-Six-Year-Old Children and the Development of Literary Competence“, Children’s Literature in Education, 2012, Nr. 43, p. 93–106.

Angela Wiseman, „Interactive Read Alouds: Teachers and Students Constructing Knowledge and Literacy Together“, Early Childhood Education Journal, 2011, Nr. 38, p. 431–438.

RAMINTA SARAPAITĖ, DOC. DR. VAIVA SCHOROŠKIENĖ Developing 3-4-year-old children’s interest in books and reading through picturebooks

SUMMARY

Keywords: picturebook, pre-school education, reader education, early literacy.

Although the benefits of picturebooks in early literacy contexts are unquestionable, there is a significant lack of research on the possibilities of using this genre in pre-school education institutions. This paper presents the results of a study carried out with 3-4-year-old children. The study aimed to investigate how activities involving reading picturebooks affect the interest in books and reading among 3-4-year-old children. The research methods include action research, observation, and comparative data analysis. The participants were 10 children (5 boys and 5 girls) attending one pre-school group in Vilnius. The children were aged between 33 and 47 months at the start of the study, i.e., 3-4 years old. The described action research implemented five educational activities: together with the teacher children created a reading corner in the group, explored picturebooks and learned to identify them among other types, selected books, familiarized themselves with the variety of picturebooks, learned to share their reading experiences, and read picturebooks together with peers. The educational activities took place over one week, i.e., five days, with each session lasting 30 minutes. Observation protocols were used for data collection in the study. Children’s behavior was observed for one week before the educational activities and one week after. Data on children’s behavior were recorded daily in an observation protocol, and at the end of the week, each child’s behavior was summarized and scored on a scale of 0 to 5 on five aspects: (1) interaction with books (reading a book in the broadest sense, i.e., flipping through the book, reading words, exploring pictures, etc.), (2) ability to select a book, (3) engagement in teacher-organized activities with books, (4) reading in pairs or groups with other children, and (5) communicating with other children about books and related activities. The study showed that picturebook-based educational activities had a positive impact on the interest in books and reading among 3-4-year-old children: positive effects were observed in all five analyzed aspects. The greatest positive change occurred in communication with other children about books and related activities, while the smallest change was observed in the ability to select a book. It was also noted that the educational activities reduced the gap between children’s scores, with a significant change noted in the behavior of children who had received the lowest scores in the diagnostic study.

Apie autores:

RAMINTA SARAPAITĖ, Vilniaus lopšelio-darželio „Pilaitukas“ mokytoja ir direktoriaus pavaduotoja ugdymui, sarapaite.raminta@gmail.com

DOC. DR. VAIVA SCHOROŠKIENĖ, Vilniaus universiteto docentė, vaiva.schoroskiene@fsf.vu.lt

Gauta 2024-05-24

Priimta 2024-10-26

Žurnalas „Rubinaitis“, 2024 Nr. 4 (112)