Paminklas Rubinaičio Peliūzės literatūriniam tėvui Papilėje

 

 

 

 

Vaižganto sukurtas kreipimasis į visuomenę dėl aukų Simono Daukanto paminklui statyti rinkimo
Vaižganto sukurtas kreipimasis į visuomenę dėl aukų Simono Daukanto paminklui statyti rinkimo

 

„Ir reikėjo tam Daukantui Papilėje mirti…“*

Garsi yra Akmenės krašte Papilės Simono Daukanto aikštė. Nuo čia prasideda intelektualaus turisto kelionė po apylinkes, čia valstybinių ir kitų švenčių dienomis pagarbiai nusilenkiama didžiam istorikui, čia duodamos priesaikos, fotografuojamasi atminimui, čia ilsina akį meniškos sielos žmonės, vertindami ant grakščios kolonos dėl Lietuvos budintį Daukantą. Iš tiesų viskas galėjo būti ne taip.

1924 m. rugpjūčio 12 d. Šiaulių vasarinių mokytojų kursų klausytojai ir lektoriai atvyko į Papilę, aplankė Daukanto kapą. Įkvėpti patriotinio nusiteikimo, nusprendė sukurti iniciatyvinį komitetą Simono Daukanto paminklui pastatyti. Netrukus Kaune suburtas komitetas, kuriam priklausė Daukanto biografas Augustinas Janulaitis, Šaulių sąjungos pirmininkas Antanas Žmuidzinavičius, kunigas Juozas Tumas-Vaižgantas, profesorius Kazys Sleževičius, pradžios mokyklos inspektorius Antanas Vokietaitis, „Aušros“ gimnazijos mokytojas Juozas Gvildys, mokytojas Ignas Malinauskas, Raudondvario mokytojas Vladas Stoškus ir profesorius Mykolas Biržiška – šio komiteto pirmininkas. Vaižgantas parašė kreipimąsi į visuomenę dėl aukų paminklui statyti rinkimo. Rinktos aukos ne vienus metus, kol priskaičiuota apie 20 000 litų. Žinoma, neapsieita be negražių kalbų – ko taip ilgai… Šias kalbas dar paaštrino Papilės gyventojų nesutarimai, kurioje vietoje turėtų stovėti paminklas.

Papilės komitetas. Iš kairės: viršaitis Juozas Daunys, taikos teisėjas Kavoliūnas (vardas nežinomas), klebonas Antanas Šveistrys, pradžios mokyklos vedėjas Pranas Šliauteris. Nuotraukos iš Simono Daukanto memorialinio muziejaus archyvų
Papilės komitetas. Iš kairės: viršaitis Juozas Daunys, taikos teisėjas Kavoliūnas (vardas nežinomas), klebonas Antanas Šveistrys, pradžios mokyklos vedėjas Pranas Šliauteris. Nuotraukos iš Simono Daukanto memorialinio muziejaus archyvų

Dėl užsitęsusio aukų rinkimo nebuvo skelbiamas konkursas paminklui sukurti. Antanas Žmuidzinavičius iškart pasiūlė skulptorių Vincą Grybą, pasak prof. Mykolo Biržiškos, „kuris vienas teapsiims ir įstengs iš kuklios komiteto surinktos sumos sukurti ir pastatyti tikrą daukantinį paminklą“. Taip ir buvo – menininkas Vincas Grybas sutiko ir netrukus pateikė savo matymą: Simonas Daukantas bestovįs ant keturių kolonų. Koks išlaidumas! Projektas greitai koreguojamas: trys kolonos nukertamos, paliekama viena – reikšminga ir įspūdinga. Tuomet komitetas jau nebesikišo į kūrybinį procesą, leido dirbti skulptoriui Jurbarke, kur šis buvo suradęs tinkamas dirbtuves – apleistus kunigaikščio Sergejaus Vasilčikovo dvaro pastatus. Pasidomėti menininko įkvėpimu atvykdavęs Vaižgantas, drauge atsiveždavęs į Jurbarką ir Petrą Rimšą. Gal dėl to nulieti Daukanto skulptūrą iš bronzos nuspręsta Berlyne, nes Rimša pats savo darbus ten liedavęs, jis ir padėjo „gimti“ bronzinei istoriko skulptūrai.

Vincas Grybas (dešinėje) su padėjėju prie paminklo. 1930 m.
Vincas Grybas (dešinėje) su padėjėju prie paminklo. 1930 m.

Papilė Daukanto didybės nepriėmė nuolankiai. Profesorius Mykolas Biržiška 1927 m. rugpjūčio 5 d. skulptoriui laiške rašo: „Vietos Papilėje nesame aprinkę, bet komiteto norima, kad traukiniu pro miestelį važiuojant būtų galima matyti. Norima taip pat, kad paminklas būtų liaudžiai suprantamas.“ O žmonės nesutarė, kurioje miestelio vietoje turėtų stovėti paminklas. Šiam ir kitiems klausimams spręsti sudarytas vietos komitetas, jam priklausė kunigas Antanas Šveistrys, Papilės pradinės mokyklos vedėjas mokytojas Pranas Šliauteris, vaistininkas Jonas Juodelis ir viršaitis Jonas Daunys. Kunigui buvo pavesta rūpintis paminklo postamentui reikalingomis medžiagomis, jis sutiko priimti Vincą Grybą, kol vyks paminklo statymo darbai.

Staiga paaiškėjo, kad Papilės miestelio žmonės nenori užleisti Daukantui rinkos (turgaus) aikštės. Kokia nemalonė! Turgus – gyvas laikraštis, tad, žiniai pasklidus, į Papilę atvyko profesorius Mykolas Biržiška ir sukvietė aplink gyvenusius žydus, užsispyrusius žemaičius į turgaus užeigą. Po audringos paskaitos apie Simono Daukanto garbę, pritrauksiančią Lietuvos žmonių dėmesį į Papilę, iškeltas klausimas: kodėl ne? 1957 m. JAV lietuvių žurnale Lietuvių dienos profesoriaus Mykolo Biržiškos prisimintas stebėtinai paprastas gyventojų atsakymas: „Tokiam dideliam vyrui, kaip nabašninkas Daukantas, netinka stovėti vietoje, kur dažnai nešvaru, ypačiai turgaus ar jomarko dienomis, girti rėkauja ir mušasi, kiaulės pasipainioja.“ Profesorius atsakęs: „Tikėkite, jog Daukantas prieš keliasdešimt metų Papilėje gyvendamas buvo pripratęs prie visokio purvo, didesnio negu dabartinis, ir tikrai nepasipiktintų ką dabar pastebėjęs.“ Pokalbis nesibaigęs, priekaištauta, jog nuo to laiko, kai stosis Daukantas rinkos aikštėje, reikės palaikyti švarą – keisti įpratimą. Neištvėręs verslininkas Vežnauskas, turėjęs krautuvę čia pat, leptelėjo: „Ir reikėjo tam Daukantui Papilėje mirti, kad mes turėtume dėl jo dabar tiek nemalonumo.“ Profesorius Mykolas Biržiška be galo užsirūstinęs, paprašęs prisistatyti tą nesusipratėlį ir grasino taip nepaliksiąs – Daukantas būsiąs su  džiaugsmu priimtas Viekšniuose! Godumas suveikė: Papilės žmonės susizgribo, jog galėtų kitoje vietoje pastatyti tą didybę ir garbę – miestelio pakraštyje, tik jau tada tektų primokėti žemės savininkui. O pinigų tai nėra. Aistrų laužai prigeso: rinkos aikštė vis dėlto įsileido istoriką ir, kaip parodė laikas, jis pakeitė jos kultūrą.

Jaunimo būrelis prie paminklo. 1932 m.
Jaunimo būrelis prie paminklo. 1932 m.

Paminklo statyba 1930 m. vasarą vyko pačiam Vincui Grybui vadovaujant. Talentingas skulptorius neskaičiavo nei laiko, nei jėgų. Bet skaičiavo kunigas, pas kurį devynias savaites gyveno skulptorius. Ir priskaičiavo už pietus nemažą sumelę. Sąskaitą pateikė Vincui Grybui paminklo atidarymo išvakarėse. Menininkas buvo pritrenktas. Pareikalauti pinigų iš žmogaus, dirbančio su meile ir iš visos širdies! Išvažiavo skulptorius, nedalyvavo net paminklo atidengimo iškilmėse, vykusiose 1930 m. rugsėjo 21 d. Tų pačių metų rugsėjo 26 d. laikraštyje Šiaurės Lietuva rašoma: „Paminklą atidengė ponas švietimo ministeris inžinierius Šakenis. Prel. Narjauskas atliko šventinimo apeigas ir tarė keletą žodžių. Po jo kalbėjo šviet. minist. inž. p. Šakenis. Po p. ministerio kalbos orkestras pagrojo Lietuvos himną. Toliau kalbėjo: p. Vokietaitis, M. Biržiška, Sleževičius, Papilės klebonas ir visa kt. kalbėtojų eilė.“ 1930 m. spalio 9 d. žurnale Karys spec. korespondento straipsnyje „Paminklo atidarymo iškilmės Papilėj“ Vinco Grybo pavardės irgi nėra. Tik žurnalas Naujasis žodis (Kaunas, 1930, Nr. 18, p. 370) įvardijo Simono Daukanto skulptūros kūrėją.

Sunkus buvo Simono Daukanto gyvenimas. Jo paminklo kūrėjo likimas irgi buvo nelengvas, kupinas iššūkių. Galiausiai abu kūrėjai tapo žinomi ir pripažinti.

___________________________________

* Žodžiai iš Mykolo Biržiškos straipsnio „Falsifikuoti dokumentai“, spausdinto žurnale Lietuvių dienos, 1957, Nr. 6.

Parengė Kristina Dorofėjienė (Akmenės krašto muziejus)

 

 

Žurnalas „Rubinaitis“, 2024 Nr. 4 (112)

 

 

Sveiki!

„Rubinaitis“ apkabina savo skaitytoją

Pokalbis

Labdaros ir paramos fondo „Švieskime vaikus“ dešimtmetis. Ką pavyko nuveikti?

Nuotraukos pasakoja

Vieta, kur vaikai susitinka su vaikų literatūra

Sukaktys

Kęstutis Urba – neaprėpiamos, nebeaprėpiamos vaikų literatūros tyrinėtojas, vertėjas, populiarintojas (70-metį minint)
Paukščio sparnai latvių vaikų literatūrai: Janio Baltvilko kūrybinis palikimas (80-osioms gimimo metinėms)

Moksliniai tyrimai

Naujojo didaktizmo objektas – mirties ir gedulo reprezentacija šiuolaikinėje lietuvių vaikų ir paauglių literatūroje
3–4 metų vaikų susidomėjimo knygomis ir skaitymu ugdymas panaudojant paveikslėlių knygas

Mano vaikystės skaitymai

Knyga gali turėti stebuklingos galios

Kontekstai

Tos vėpsonės gražumas! Žiūrėtum ir žiūrėtum... (apie spektaklį šeimai pagal Simoną Daukantą „Rubinaitis Peliūzė, arba Lietuvio išgyvenimo būdas“)

Atidžiu žvilgsniu

Spinta su slaptomis durelėmis

Bibliografija

„Rubinaičio“ sėkmė – tai žmonės*

Kronika. Informacija. Skelbimai

Kronika. Informacija. Skelbimai

Summary

SUMMARY

Vaikų literatūros rašytojai ir personažai meno kūriniuose

Kauno nykštukai

Mūsų partneriai ir rėmėjai