Kauno nykštukai

 

Nykštukai – vienas populiarių mitologijos, tautosakos ir vaikų literatūros personažų. Nereti jie ir vaizduojamajame mene. Antai Lenkijos miestą Vroclavą puošia gausybė žaismingų nykštukų skulptūrėlių, kurių galima išvysti ir labai netikėtose vietose. Tai jau tapę šio miesto vizitine kortele. Nykštukų esama ir Lietuvoje. Šį kartą pasižvalgykime po Kauną.

Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje įrengtas fontanas, kurio centre ant iš akmenų sumūryto „kalno“ stovi Nykštukas. Jis atitinka savo mitologinį įvaizdį: galvą dengiantis smailas gobtuvas, ilga barzda, raumeningos rankos, prie diržo kabantis žibintas (skirtas pasišviesti požemiuose), už nugaros prie diržo pritvirtintas dėklas su kirtikliais ir kalnakasių batai yra pagrindiniai nykštuko atributai.

Fontanas „Nykštukas“ Karo muziejaus sodelyje įrengtas 1923 m. spalio mėnesį, praėjus keleriems metams po Sodelio įkūrimo. Skulptūros pagaminimo vieta ir laikas nėra tiksliai žinomi. Tačiau žinoma, kad grafui Aleksandrui Tiškevičiui priklausė Kretingos dvaras, tad prieš patekdama į Kauną, ji puošė kaip tik šio dvaro fontaną. Skulptūra yra autentiška, ta pati, kurią tarpukariu (1923 m.) Karo muziejui padovanojo grafas Tiškevičius. Nykštukas saugo šaltinį („lobį“, „turtą“), todėl šaltinis gali būti dekoduojamas kaip kultūra bendrąja prasme, o Nykštukas – kaip jos saugotojas (tai aiški aliuzija į tautinio atgimimo idėją – tuo būdu Nykštukas tampa tautos ženklu). Netoli esančias Liūtų skulptūras taip pat galima priskirti šiai semantinei linijai, dar labiau sustiprinančiai svarbaus lobio – kultūros – išsaugojimo koncepciją.

Broniaus Maskuliūno nuotr. 2023 m.
Broniaus Maskuliūno nuotr. 2023 m.

 

2018 m. į Kauną atkeliavo dar vienas, tik gerokai mažesnis, nykštukas. Jis įkurdintas prie tilto į Nemuno salą. Tai Vroclavo dovana miestui-partneriui Kaunui. Bronzinė 44 cm aukščio skulptūra vadinasi „Gera linkintis nykštukas“ (skulptorė Beata Zwolańska- Hołod). Tais pačiais metais toks nykštukas buvo įkurtas ir Vilniuje, Bernardinų sode.

Parengta pasiremiant Sabinos Krūminaitės straipsniu „Vienybės aikštės Nykštukas: paveldosaugos aspektas“, Kauno istorijos metraštis, 2007, p. 267–278.

 

 

Žurnalas „Rubinaitis“, 2024 Nr. 4 (112)

 

Sveiki!

„Rubinaitis“ apkabina savo skaitytoją

Pokalbis

Labdaros ir paramos fondo „Švieskime vaikus“ dešimtmetis. Ką pavyko nuveikti?

Nuotraukos pasakoja

Vieta, kur vaikai susitinka su vaikų literatūra

Sukaktys

Kęstutis Urba – neaprėpiamos, nebeaprėpiamos vaikų literatūros tyrinėtojas, vertėjas, populiarintojas (70-metį minint)
Paukščio sparnai latvių vaikų literatūrai: Janio Baltvilko kūrybinis palikimas (80-osioms gimimo metinėms)

Moksliniai tyrimai

Naujojo didaktizmo objektas – mirties ir gedulo reprezentacija šiuolaikinėje lietuvių vaikų ir paauglių literatūroje
3–4 metų vaikų susidomėjimo knygomis ir skaitymu ugdymas panaudojant paveikslėlių knygas

Mano vaikystės skaitymai

Knyga gali turėti stebuklingos galios

Retro

Paminklas Rubinaičio Peliūzės literatūriniam tėvui Papilėje

Kontekstai

Tos vėpsonės gražumas! Žiūrėtum ir žiūrėtum... (apie spektaklį šeimai pagal Simoną Daukantą „Rubinaitis Peliūzė, arba Lietuvio išgyvenimo būdas“)

Atidžiu žvilgsniu

Spinta su slaptomis durelėmis

Bibliografija

„Rubinaičio“ sėkmė – tai žmonės*

Kronika. Informacija. Skelbimai

Kronika. Informacija. Skelbimai

Summary

SUMMARY

Mūsų partneriai ir rėmėjai