DŽONAS NJUBERIS, VAIKŲ LITERATŪROS „IŠRADĖJAS“

Negalima būtų tvirtinti, kad be anglų knygų leidėjo Džono Njuberio (John Newbery, 1713–1767) neturėtume vaikų knygos. Be to, jis tikrai nėra pirmasis, pradėjęs leisti knygas specialiai vaikams. „Ponaičiams ir panelėms“ skirtą knygą 1730 m. išleido Tomas Boremenas (Thomas Boreman) ir ponia Kuper (Mrs. Cooper). Vis dėlto Njuberis, be abejonės, yra pirmasis sėkmės sulaukęs masinės vaikų knygos leidybos iniciatorius, kurio dėka šiuo metu egzistuoja atskira literatūros rūšis – vaikų literatūra.

Njuberio karjerą W. Nobletas vadina Pelenės karjera¹. Nors gimė smulkaus Berkšyro grafystės fermerio šeimoje, Njuberis visai nesidomėjo lauko darbais ir pats savarankiškai įgijo gerą išsilavinimą. 16 metų tapo laikraščio „Reading Mercury“ redaktoriaus pagalbininku, o po antrojo redaktoriaus Viljamo Kernano (William Carnan) mirties 1737 m. perėmė verslą ir vedė jo našlę. Jo vadovaujamas „Reading Mercury“ tapo vienu geriausių provincijos laikraščių.

Nors Njuberis domėjosi įvairiomis verslo galimybėmis, daugiausia dėmesio skyrė knygų ir periodikos leidybai. Didžiausią verslo pajamų dalį sudarė medicinos patentas gaminti ir pardavinėti garsiuosius „daktaro Džeimso miltelius nuo drugio“. Pajamos, gautos iš šios prekybos, leido jam „pigiai kaip Londone“ prekiauti knygrišystės priemonėmis. Vėliau Njuberis nesidrovėjo kuriamas knygas panaudoti kitos savo produkcijos reklamai. Domėjimasis medicina padėjo atsirasti vienai iš populiariausių vaikų knygų Gerutė Dvibačiukė (Goody Two Shoes). Joje pagrindinės veikėjos tėvas mirė nuo drugio vietoje, kur „nebuvo daktaro Džeimso miltelių“.

Kūrybiško ir ambicingo jaunuolio netenkino gyvenimas provincijoje, tad 1743 ar 1744 m. jis su šeima persikėlė į Londoną. Ten vertėsi knygų leidyba ir atidarė knygyną „Biblija ir Saulė“² . 1744 m. vasarą išleido savo knygą Gražioji kišeninė knygelė, skirta mažam ponaičiui Tomui ir mielajai panelei Polei pamokyti ir palinksminti (A Little Pretty Pocket Book, intended for the instruction and amusement of little mister Tommy and pretty miss Polly). Tai ne pirmoji Njuberio knyga – iki tol pasirodė net keliolika, bet šioji laikoma naujos vaikų literatūros eros pradžia.

Knyga geriausiai žinoma dėl savo „žavių pamokymų“, skirtų tėvams, auklėtojams ir auklėms, rinkinio. Ji propaguoja aktyvų, be lepinimo ugdymą namie. Ir tai turi būti daroma ne baudžiant, bet paaiškinant būtino elgesio priežastis ir taikant švelnią discipliną, ugdant kantrybę, kad vaikai „žinotų, kaip ja pasiremti, kai užgriūva rūpesčiai“. Knygelės pradžioje įdėti ir du Džeko Milžinų Nugalėtojo laiškai: vienas – ponaičiui Tomui, kitas – panelei Polei. Jie vaikus supažindina su pačia knyga, „kuri neabejotinai padarys Tomą geru berniuku, o Polę – gera mergaite“³.

Pirmąją knygos dalį sudaro abėcėlė „Didžioji A žaidžia, mažoji a žaidžia…“ Tai rinkinys iliustruotų eilėraščių apie žaidimus ir pramogas (tarp jų – apie kriketą, žaidimus kamuoliu, taip pat paties Njuberio sugalvotas mokomasis žaidimas „Kvadratai“), kiekvienas su trumpu moralu, arba Gyvenimo taisykle.

Antra dalis – tai tiesmukas pareigos ir dorybės skatinimas. „Visi geri berniukai ir mergaitės, matydami vargšą vyrą, moterį ar vaiką, kurie ko nors stokoja, turėtų jiems duoti arba pinigų, arba maisto, arba gėrimo, kai anie prašo pasigailėti, o tai verčia pamilti visą pasaulį“⁴. Knyga baigiasi keliais įmantriais eilėraščiais apie metų laikus, keliomis patarlėmis ir įprasta kitų Njuberio knygų reklama.

Dar vienas Njuberio „atradimas“ – pirmasis periodinis žurnalas vaikams anglų kalba „The Liliputian Magazine“. Pirmas jo numeris pasirodė 1751 m. vasarį, trečias, nenumeruotas ir labiau panašus į knygą, – 1752 m. rugpjūtį. Vertėtų čia pateikti visą jo pavadinimą: „Liliputų žurnalas, arba Jaunojo džentelmeno ir ledi Auksinė biblioteka. Apima bandymus pataisyti pasaulį, padaryti žmonių bendruomenę patrauklesnę, atkurti istorikų ir poetų taip šlovinto Aukso amžiaus tiesumą, paprastumą, geradarystę ir išmintį…“⁵ Žurnale buvo spausdinami eilėraščiai, dainos, Biblijos pasakojimai, Liliputų pamokymai, kaip elgtis. Deja, sumanymas buvo pasmerktas žlugti dėl prenumeratorių stokos⁶.

Vienas iš ambicingiausių Njuberio projektų buvo knygų vaikams serija „Mokslo ratas“ (The Circle of the Sciences), pirmąkart išleista 1745–1748 m., o vėliau ne kartą pakartota paties Njuberio ir jo verslo paveldėtojų. Knygų temos pačios įvairiausios: gramatika, retorika, poetika, geografija, chronologija, aritmetika, logika, metafizika… Tekstai buvo lengvai suprantami, paprastai parašyti klausimų ir atsakymų forma. Visų knygų pavadinimai sukonstruoti vienodai: „Gramatika, pažįstama ir lengva jauniems ponaičiams ir panelėms…“, „Aritmetika, pažįstama ir lengva…“⁷ .

Daugelis Njuberio knygų buvo skirtos suaugusiems skaitytojams. Tarp 1740 ir 1815 m. (iki tol egzistavo leidybos firma) pasirodė apie 2400 knygų (pavadinimų su kartojimais), išleistų paties Njuberio arba jo šeimos. Iš jų tik apie 400 buvo skirtos jauniesiems skaitytojams. Tačiau pats leidėjas labiau linko prie šios produkcijos ir net kelias knygas vaikams parašė pats (tikėtina, kad tarp jų ir Gražiąją kišeninę knygelę).

Svarbiausias dalykas yra tai, jog Njuberis pakeitė vaikų knygos verslo statusą – atskyrė ją nuo suaugusiųjų knygos. Dėl to pakito visa vaikų knygų leidyba. Njuberis pasiūlė naują – dailesnį ir patogesnį – vaikų knygų formatą. Joms naudojo ploną ir puošnų gėlėtą olandišką popierių auksiškais krašteliais⁸. Nemažai leidybos lėšų buvo įdėta į kokybiškas vario arba medžio graviūras, puikiai sukomponuotas su kruopščiai parinktu šriftu, į įvairaus kartono ir odos įrišimą⁹. Njuberio knygų stilių apibūdina rašymo energija ir nauji pavadinimai, aukšta produkcijos kokybė bei erzinamai ironiškas, moralizuojantis humoras. Jis puikiai suvokė miesto buržua laisvalaikio poreikius ir leido knygas, atitinkančias ir tėvų lūkesčius, ir vaikų skonį. Išlikę knygų egzemplioriai yra suskaityti iki skutelių. Njuberio leistos knygos buvo gana brangios, nes jis puikiai suvokė savo verslo vertę ir tėvų norus bet kokiom sąlygom tenkinti vaikų užgaidas¹⁰.

Njuberio sukurtų knygų buvo parduodama didžiuliai kiekiai. Jų tiražai viršydavo 20 000 egz., kas tais laikais nebuvo įprasta. Populiarumą rodo ir dažnas knygų kartojimas: Gražioji kišeninė knygelė išleista 23 kartus, Gerutė Dvibačiukė per 35 metus (1765–1800) – 29 kartus. Pastaroji knygelė, pasakojanti apie senosios Anglijos kaimą, tyrinėtojų laikoma geriausia iš visų paties Njuberio sukurtų, nors kartais jos autorystė priskiriama romanistui Olivjė Goldsmitui (Oliwier Goldsmith), kuris kartais rašė knygas Njuberio užsakymu^11.

Njuberio sėkmė sietina su geru rinkos pažinimu. Jis domėjosi naujausiomis edukacijos teorijomis, laikė save filosofo ir švietėjo Džono Loko (John Locke, 1632–1704) mokiniu ir pritarė jo teiginiui, kad vaikus galima išmokyti visko žaidžiant. Daugelio jo knygų esmė – suderinti pamokymus su žaidimais. Njuberis tikėjo, kad knygos daro didelę teigiamą įtaką augančiai kartai, jos turi priminti vaikams jų pareigas ir ateities interesus, kurie juos linksmintų, o ne būtų nuobodžiai pamokomi.

Kartais sakoma, kad jis buvo pirmasis, pradėjęs spausdinti grynai pramoginio pobūdžio knygas vaikams, bet iš tikrųjų dažniausiai tos knygos buvo pažintinės ir tik 16 – grynai pramoginio pobūdžio. Pažintinių paties Njuberio rašytų knygų juokingasis herojus Tomas Teleskopas suteikė vaikams daug vertingų mokslo ir etikos žinių. Tad jo knygos lengvesnės dvasine prasme nei vėliau tą šimtmetį spausdintos. Tačiau drauge tai buvo moralės piliulė cukruotu paviršiumi.

Nors ir žinodamas, kas vaikams naudinga, Njuberis stengėsi patenkinti masinę rinką, nes tai garantavo geras pajamas. Jis pastebėjo, kad tėvams, išauklėtiems senaisiais metodais, konservatyvusis elementas buvo labai svarbus, ir Loko idėjas jie laikė pavojingomis bei griaunančiomis nusistovėjusias jau išbandytas teorijas. Tad nė viena Njuberio knyga neapsiėjo ir be krikščioniško moralizavimo bei gerų patarimų.

Nauja ir sena gana dažnai susidurdavo XVIII a. knygose. Njuberio knygos nėra pasaulio literatūros lobynas. Jos sukurtos jo laikų visuomenei ir atitiko jos poreikius bei supratimą. Iki šių dienų išliko vos kelios Njuberio meto knygos, vėlyvesnių kartojimų išlikę daugiau. Nesudaryta ir jo knygų bibliografija, nes ne visi duomenys apie leidinius žinomi¹².

Iki savo gyvenimo pabaigos Njuberis vaikams ir suaugusiems leido pačios įvairiausios tematikos knygas. Savo verslo jis išmokė posūnį Tomą Kamaną, kuris drauge su Njuberio sūnumi Franciu po leidėjo mirties 1767 m. perėmė visą darbą. Njuberio leidyklos veikla sukėlė leidėjų šurmulį abiejose Atlanto pusėse ir paskatino jų konkurenciją, o tai lėmė, kad imta leisti vis daugiau ir geresnių vaikų knygų. Atsirado ir leidėjų piratų, išspausdinusių Tomą Dvibačiuką, Gražią knygą vaikams… ir pan.¹³

Bene geriausiai Njuberio veiklą pripažino ir įvertino amerikiečiai, kurie su jo Gerute Dvibačiuke susipažino tik 1787 m.: nuo 1923 m. prestižinis JAV vaikų knygos apdovanojimas vadinamas Njuberio medalio vardu.

_____________________________

¹ Noblett W. John Newberry: publisher extraodinary // Only connect: Readings on children‘s literature / Edited by Sh. Egoff, G. T. Stubbs, L. F. Ashley. 2nd edition. Toronto, New York: Oxford University Press, 1980. P. 28.

² Дартон Ф. Д. Х. Джон Ньюбери / Пер. Е. Кантор // Детская книга вчера и сегодня: По материалам зарубежной печати / Сост. Э. Ганкина. Москва: Книга, 1988. P. 45.

³ A Little Pretty Pocket Book // Carpenter H., Prichard M. The Oxford Companion to Children‘s Literature. Oxford, New York: Oxford University Press, 1995. P. 318.

⁴ Ten pat.

⁵ Дартон Ф. Д. Х. Джон Ньюбери … P. 48.

⁶ The Liliputian Magazine // Carpenter H., Prichard M. The Oxford… P. 311–312.

⁷ The Circle of Sciences // Ten pat. P. 120.

⁸ MacCann D., Richard O. The Child‘s First Books: A Critical Study of Pictures and Texts. New York: The H. W. Wilson Company, 1973. P. 12–13.

⁹ Дартон Ф. Д. Х. Джон Ньюбери … P. 54.

¹⁰ Noblett W. John Newberry… P. 37.

¹¹ Дартон Ф. Д. Х. Джон Ньюбери … P. 51.

¹² Дартон Ф. Д. Х. Джон Ньюбери … P. 48.

¹³ Noblett W. John Newberry… P. 38.

 Žurnalas „Rubinaitis“, 2000 Nr. 2 (14)