LAIŠKAI

Šiemet prieš balandžio 2-ąją tradiciškai gavome daug vaikų anketų apie labiausiai patikusias knygas: savo atsiliepimus atsiuntė net 972 vaikai, nurodydami 577 knygų pavadinimus (442 ‒ užsienio, 135 ‒ lietuvių rašytojų) ir paminėdami 429 autorius (344 ‒ užsienio, 85 ‒ lietuviškų knygų).

Štai penkios populiariausios 2003 m. skaitytos knygos:

1. J. K. Rowling. Haris Poteris ir Ugnies taurė

2. H. Ullrich. Nevalia bučiuoti raganų

3. M. Burgessas. Heroinas

4. O. Preussleris. Raganiukė

5. Stephanie. Agurkėliai su šokoladu.

Lygindami su praeitų metų populiariausių knygų penketuku, pamatysime, kad vaikai skaito ne tik Harį Poterį (pernai penketuke buvo net keturi šio ciklo pavadinimai). Kadangi patys aktyviausi skaitytojai yra 6-8 klasių moksleiviai, iš jų sulaukėme ir daugiausia anketų. Tai ir lėmė, kad knygų penketuką sudaro beveik vien paauglių lektūra. Kita didelė skaitytojų grupė ‒ pradinukai. Jų renkamas penketukas būtų kitoks.

Toliau populiariausių knygų sąraše eina J. K. Rowling, A. Lindgren, M. Twaino, J. Verne‘o, R. Dahlo knygos. Labai populiarios L. Kaaberbøl Gėdytojos duktė ir Gyvatės dovana, S. Townsend Slaptas Adriano Moulo dienoraštis, H. G. Zimmermanno Matematika plius meilės kančios, A. Lindgren Pepė Ilgakojinė ir Emilis iš Lionebergos.

Vaikai labiau mėgsta skaityti naujas knygas. Tai matyti ir iš minėtojo penketuko. Kartais naujomis jie laiko ir primirštas, o dabar pakartotinai išleistas knygas. Tai O. Preusslerio Raganiukė (2002 m. leidimas), H. Malot Be šeimos (2002), M. Twaino Tomo Sojerio nuotykiai (2001). Iš lietuvių autorių „iš naujo atrastos“ J. Degutytės Nepalik manęs (2003), K. Borutos Baltaragio malūnas (2002), K. Sajos Būrimas obuolio sėklom (2001), V. Žilinskaitės Kelionė į Tandadriką (2003).

Šių metų knygų penketuką rinko Radviliškio, Kupiškio, Ukmergės, Visagino, Elektrėnų, Ignalinos savivaldybių viešųjų bibliotekų vaikų literatūros skyriai, Švenčionėlių m. bibliotekos Vaikų literatūros kambarys, Vilniaus, Kauno, Šiaulių apskričių viešųjų bibliotekų vaikų literatūros skyriai, taip pat Prienų raj. Išlaužo pagrindinės, Druskininkų „Saulės“ pradinės, Mažeikių raj. Tirkšlių vidurinės, Šilutės Martyno Jankaus pagrindinės, Vilniaus šv. Kristoforo vidurinės, „Genio“ pradinės, Salininkų ir Abraomo Kulviečio vidurinių, Gabijos gimnazijos pradinės, kitų Vilniaus miesto mokyklų mokiniai ‒ mūsų bibliotekos Vaikų literatūros centro skaitytojai. Visiems nuoširdžiai dėkojame.

Keletą pastarųjų metų „Rubinaičio“ žurnale skelbėme, kad vaikai, siųsdami mums anketas, ne tik parašytų savo įspūdžius apie patikusias knygas, bet ir dalyvautų rašinio apie knygas konkurse. Šiemet rašinius mums atsiuntė 33 vaikai. Aktyviausi dalyviai ‒ Šilutės M. Jankaus pagrindinės, Vilniaus A. Kulviečio vidurinės, Anykščių raj. Troškūnų Kazio Inčiūros vidurinės mokyklų moksleiviai. Po vieną rašinį gavome iš Kauno, Ukmergės Dukstynos pagrindinės ir Vilniaus Gabijos gimnazijos pradinės mokyklų mokinių. Dėkojame šių mokyklų literatūros mokytojams ir bibliotekininkams.

IBBY Lietuvos skyrius pakvietė keletą rašinio konkurso dalyvių iš Šilutės ir Troškūnų į Tarptautinės vaikų knygos dienos minėjimą, kuris vyko Vilniaus mokytojų namuose. Moksleivių kelionės išlaidos buvo apmokėtos iš Kultūros ir sporto rėmimo fondo remto projekto lėšų.

Vaikai ne tik aprašė įspūdžius, patirtus perskaičius konkrečią knygą, bet ir pateikė samprotavimų apie savo skaitymo įpročius, naudą, papasakojo, kaip knygas renkasi. Spausdiname keletą vaikų rašinių.

Ona Kaladienė

Apie knygas ir skaitymą

Kai buvau penkerių metukų, močiutė mane išmokė skaityti. Aš labai džiaugiausi, nes supratau, kad galėsiu įžengti į paslaptingą knygų pasaulį. Pirmoji mano perskaityta knyga yra „Du gaideliai“. Dar ir dabar prisimenu jos iliustracijas ir, žinoma, žodžius.

Kai šešerių pradėjau lankyti mokyklą, skaičiau geriausiai klasėje. Aš labai didžiavausi ir buvau dėkinga savo močiutei. Dabar man dvylika metų, aš jau perskaičiau kelis šimtus knygų. Kai atverti knygą ir pradedi skaityti, pasineri į nuostabų pasaulį, susidraugauji su jos veikėjais, kartu keliauji, patiri daugybę nuotykių. Daug gražių ir įdomių knygų buvo mano gyvenime, bet dvi įstrigo atmintyje ilgam. Vokiečių rašytojo Otfrydo Proislerio apysaka „Ponas Klingzoras truputį mokėjo burti“ sužavėjo mane linksmais ir stebuklingais nuotykiais, o Edmondo de Amičio romanas „Širdis“ man pati graudžiausia knyga. Skaitydama ją išliejau daug ašarų.

Kartais pradžioje knygos atrodo niūrios ir neįdomios. Bet taip būna tik perskaičius pirmą puslapį, o kai paskaitai toliau, pasidaro taip įdomu, kad negali tverti savam kaily.

Aš labai džiaugiuosi, kad moku ir galiu skaityti.

Živilė Drulytė, 6 b kl.

Ukmergės Dukstynos pagr. mokykla

Mano knyga

Neseniai perskaičiau labai įdomią knygą „Nežiniuko ir jo draugų nuotykiai“. Knyga mane labai sudomino, nes joje daug nuotykių. Skaitydama jaučiausi kaip tų įvykių dalyvė.

Baisiausia buvo, kai Nežiniukas su draugais skrido oro balionu. Jis sprogo, ir jie visi iškrito. Bet, visų džiaugsmui, viskas baigėsi laimingai.

Šią įdomią knygą parašė rašytojas Nikolajus Nosovas. Jo visos knygos labai įdomios, todėl visiems siūlau perskaityti šią knygą.

Aš manau, kad jeigu nebūtų knygų, mes nežinotume, kas vyksta pasaulyje. Ir nemokėtume pasakoti pasakų ir istorijų. Todėl knyga ‒ labai svarbus daiktas mūsų gyvenime. Mokykloje skaitydami knygas, vaikai mokosi skaityti.

Šiais laikais žmonės labai įnikę į kompiuterius. Vaikai ištisas dienas sėdi prie jų ir žaidžia įvairius žaidimus. Jie neturi laiko skaityti knygų. Kada nors gyvenime jie dėl to labai gailėsis.

Jomantė Šklenskaitė, 3 a kl.

Vilniaus Gabijos gimnazijos prad. mokykla

Astridos Lindgren „Broliai Liūtaširdžiai“

Ši knyga man labai patiko. Džiaugiuosi, kad ją perskaičiau. Ji pamokoma, ne tokia kaip kitos. Ją skaitydamas, susimąsčiau apie brolišką meilę, pasitikėjimą ir atsidavimą, pasiaukojimą, meilę svetimam žmogui ir net nuoširdumą priešui.

Junatanas ir Karlas ‒ du skirtingi broliai. Vienas protingas, gražus, bebaimis. Kitas žioplys, šleivakojis, bailys. Abu vienas kitą taip myli, kad net pasirengę vienas už kitą pasiaukoti. Jie vienas kitu labai pasitiki, žino, jog neteks nusivilti, nes abu viską padarys gerai. Šis pasitikėjimas neskatina ir negimdo pykčio, todėl draugystė tokia stipri. Atsidavimą broliui labai ryškiai parodė Junatanas. Kas vakarą jis sėdėdavo prie sergančio brolio lovos ir jį glostydavo, sekdavo pasakas, dainuodavo. Norėčiau turėti tokį brolį.

Sykį per gaisrą Junatanas, būdamas jaunas ir sveikas, pasiaukojo norėdamas išgelbėti savo brolį Karlą, iššoko pro langą ir užsimušė. Karlas liko gyvas. (…)

Ši knyga man prasmingiausia iš visų skaitytų. Perskaitęs ilgai mąsčiau ir džiaugiausi, kad per atsitiktinumą gavau šią knygą. Dabar Astridos Lindgren knygas dar labiau pamėgau. Jos labai įdomios ir intriguojančios. Šią knygą rekomenduočiau paskaityti kitiems.

Nikodemas Krapavickas, 8 a kl.

Šilutės M. Jankaus pagr. mokykla

Žurnalas „Rubinaitis“, 2004 Nr. 2 (30)