KĄ SKAITO ITALIJOS VAIKAI

 

 

 

 

– Pradėkime pokalbį nuo trumpos šiuolaikinės italų vaikų literatūros apžvalgos: kokios knygos skaitomiausios, kokie autoriai populiarūs?

– Pirmiausia norėčiau priminti, kad svarbių pokyčių, didelio atsinaujinimo metai buvo 1986-ieji – tada paslaptingame vaikų literatūros sode, kuris iki tol buvo uždaras, pirmą kartą atsirado aktualių, nepatogių, trikdančių temų.

– Pavyzdžiui?

– Siaubas, seksualumas, tėvų palikti vaikai, pasikeitęs šeimos modelis. Naujosios knygos vaikams kalbėjo apie įvairias ir sudėtingas šiuolaikines problemas. Šiam pasikeitimui Italijoje daug įtakos turėjo leidykla Salani ir Donatella Ziliotto, rašytoja ir vertėja, kuri supažindino italų skaitytojus su svarbiausiais rašytojais iš šiaurės. Ji ne tik išvertė daug puikių knygų, bet buvo žurnalistė ir, žinoma, viena geriausių rašytojų. Galėčiau paminėti kelis jos kūrinius: Aš – nykštukas (Io, nano), Troliukė ir perlas (Trollina e perla).

Be to, turėčiau paminėti ir Biancą Pitzorno, kurios beveik visos knygos išverstos į įvairias užsienio kalbas. Vienas svarbiausių dalykų tas, kad ši rašytoja dažniausiai vaizduoja merginų gyvenimą. Savo romanuose mergaitėms ji suteikia drąsos, jėgų ir energijos, nes tai būtina norint rasti savo vietą suaugusiųjų pasaulyje, kuris dažnai atrodo priešiškas. Bianca savo kūriniuose žaidžia įvairiais pasakojimo stiliais ir žanrais: nuo istorinio iki realistinio romano, nuo detektyvo iki nuotykių prozos ar meilės istorijos, parašytos sumaniai ir ironiškai, net iki fantastikos. Pitzorno – labai įvairialypė asmenybė, beje, pelniusi daugybę premijų. Savo gyvenimo istoriją rašytoja yra papasakojusi autobiografijoje Mano istorijos istorija (Storia della mia storia).

– Žinau, kad drauge su Roberto Piumini’u ji kuria detektyvinių romanų seriją paaugliams.

– Taip, su Roberto Piumini’u, taip pat labai svarbiu ir įvairialypiu autoriumi. Sakyčiau, būtent jie ir yra patys svarbiausi šiuolaikinėje italų vaikų literatūroje. Mes (t. y. IBBY Italijos skyrius. – L. V.) šiemet Piuminį pristatėme Astridos Lindgren premijai.

Be to, pastaruoju metu susidomėjimo sulaukė itališkos paveikslėlių knygos. Mūsų iliustruotojų darbais grožėjosi vaikų literatūros mugių ir festivalių dalyviai. Įvairių autorių paveikslėlių knygos dalyvavo parodose Korėjoje, Vokietijoje, Prancūzijoje.

Ir galiausiai, dideliam IBBY Italijos skyriaus džiaugsmui, Kopenhagoje, praėjus keturiasdešimčiai metų nuo Gianni’o Rodari’o sėkmės, Hanso Christiano Anderseno premija buvo apdovanotas dar vienas italas – pripažintas iliustruotojas Roberto Innocenti.

– Nors yra puikių rašytojų italų, vis dėlto minėjote, kad knygynuose vyrauja vertimai.

– Taip, nes tikrų talentų nedaug. Čia paminėtieji yra puikūs rašytojai, bet tai beveik ir viskas.

– Gal kuris nors italų vaikų rašytojas pastaruoju metu Jus ypač nustebino kaip naujas, ryškus talentas?

– Italas? Silvana Gandolfi.

– O ką ji rašo? Paaugliams?

– Taip, ji labai filosofiškai rašo vaikams ir paaugliams. Jos stilius lengvas ir patrauklus. Gandolfi parašė romaną Prarasto laiko sala (L’isola del tempo perso) – apie salą, kurios nėra. Kitas jos romanas Drakonų pasta (Pasta di drago) pasakoja apie drakonų pastą – stebuklingą tepalą, kuriuo pasitepęs žmogus nustoja augti. Leistis į nuotykius ryžtasi maža deivė, gyvenanti žemiškų vaikų privilegijų pasaulyje ir atsisakanti užaugti. Visos Silvanos knygos įdomios.

– Ar dabar, kai visas pasaulis kalba apie Harį Poterį ir Saulėlydį, ir Italija pamišusi dėl fantasy?

– Daugiau nė neįmanoma. Fantasy, prasidėjusi kaip labai įdomi literatūros srovė, tampa visuotine mada. Dabar svarbu pamėginti suprasti, kodėl viena kuri srovė pasidaro madinga. Anksčiau taip nutiko siaubo literatūrai. Buvo metas, kai siaubo literatūra sulaukdavo neįtikėtino populiarumo, paskui susidomėjimas ja sumažėjo, paskui vėl didėjo ir vėl mažėjo. Dabar tas pat vyksta su fantasy. Visos knygos pilnos magų, raganų, burtininkų – tiesiog nebeįmanoma. Aš manau, kad šios mados priežasčių reikėtų ieškoti giliau, aiškintis, iš kur kyla tokios literatūros poreikis. Tam tikrais istorijos momentais vyrauja vienas ar kitas žanras. Tikiu, kad fantasy, kurioje svarbiausia kova, kai gėris nugali blogį, atspindi mūsų epochą ir poreikį ieškoti vilties.

Yra labai gražių ir prasmingų fantasy kūrinių, pavyzdžiui, Žiedų valdovas ar Narnijos kronikos: liūtas, burtininkė ir drabužių spinta, bet kartais fantasy labai supaprastinama, ir autoriai tiesiog kopijuoja visas madingas sudedamąsias pasakojimo dalis.

– Ar italų rašytojai renkasi šį žanrą? Ar esama tokio reiškinio kaip italų fantasy?

– O taip. Turime net vieną puikią italų fantasy rašytoją – Silvaną De Mari. Ji parašė trilogiją Paskutinis elfas (L’ultimo elfo), Paskutinis milžinas (L’ultimo orco) ir Paskutiniai kerai (Gli ultimi incantesimi). Geriausia, mano nuomone, pirmoji knyga.

Turime ir daugiau rašytojų, kurie rašo fantasy, nes tai madinga. Tiesiog svarbu mėginti suprasti, kokia rašytojo motyvacija: ar jis rašo iš poreikio, ar dėl to, kad fantasy mielai leidžia leidyklos. Šiuo metu tai labai populiarus žanras. Be abejo, tokie autoriai kaip Jonathanas Stroudas ar Philipas Pullmanas rašo fantasy, nes jie puikiai įvaldę šį žanrą, o atsiranda pradedančiųjų rašytojų, kurie rašo tik dėl populiarumo.

– Pastebėjau, kad Italijoje vaikų literatūra labai tyrinėjama, leidžiama daugybė žurnalų, skiriamos vaikų literatūros premijos. Kokios premijos yra svarbiausios?

– Genujoje teikiama H. Ch. An- derseno premija (tai italų premija, kurios nereikėtų painioti su tarptautiniu Hanso Christiano Anderseno medaliu. – L. V.), kuri greičiausiai ir yra pati svarbiausia. Premijuojamas ne tik geriausias rašytojas, bet ir geriausias iliustruotojas, vertėjas, geriausia knygų serija.

– O Bolonijoje vyksta vaikų knygų mugė, kurios metu skiriama Bologna Ragazzi premija.

– Taip, bet ši premija tarptautinė. Bolonija visuomet buvo vaikų literatūros sostinė, taigi čia apdovanojami įvairių šalių rašytojai.

– O kokius projektus vykdo IBBY Italijos skyrius?

– IBBY Italijos skyrius – savanoriška organizacija, kuri gyvuoja entuziastų, skiriančių jai savo laiko ir energijos, dėka. Be to, kad bendradarbiaujame tarptautiniuose IBBY projektuose, tarptautiniuose kongresuose, pristatome italų rašytojus, vertėjus ir iliustratorius į IBBY Garbės sąrašą ir įvairioms tarptautinėms premijoms, vykdome ir projektų Italijoje.

Pastaraisiais metais po nelaimės Abruce (Italijoje, Abruco regione, 2009 m. įvyko smarkus žemės drebėjimas. – L. V.) mūsų IBBY skyrius inicijavo knygų ir žaislų rinkimą nukentėjusiems vaikams. Bendradarbiaudami su leidyklomis, bibliotekomis ir piliečiais, surinkome daugiau kaip penkis tūkstančius knygų, kurios atiteko nukentėjusios teritorijos mokyklų bibliotekoms.

Kitas mūsų projektas – IBBY Italijos skyriaus siūlymu į italų kalbą buvo išversta Jellos Lepman autobiografija Jelos kelias (La strada di Jella). J. Lepman – tai moteris, suvokusi, kad knygos vaikams gali padėti kovoti su išankstinėmis nuostatomis ir karu. Ji inicijavo tarptautinio bendradarbiavimo vaikų literatūroje projektus, Tarptautinės Miuncheno bibliotekos įkūrimą, buvo viena iš IBBY steigėjų 1953 m.

Galiausiai įgyvendinome projektą Skirtumas nėra atimtis (La differenza non è una sottrazione). IBBY Italijos skyrius skatino rašytojus, dėstytojus, mokslininkus, dailininkus, leidėjus ir bibliotekininkus drauge pamąstyti, kokias knygas leisti neįgaliems vaikams. Interviu, esė, pasakojimai kalba apie Dauno sindromą, disleksiją, aklumą, kurtumą, judėjimo negalę. Vykdant projektą išleista įvairių publikacijų šiomis temomis knyga. Rinkinys nepateikia visų atsakymų, bet padeda pažinti kitokį žmogų ir suprasti nepakeičiamą literatūros vaidmenį vaiko ir suaugusiojo bendravime.

Viršelių dail. Birutė Zokaitytė, Rimvydas Kepežinskas, Kęstutis Kasparavičius
Viršelių dail. Birutė Zokaitytė, Rimvydas Kepežinskas, Kęstutis Kasparavičius

– Pripažinsiu, kad Lietuvoje italų vaikų rašytojai nėra labai žinomi. Populiariausi būtų Edmondo De Amicis, kurio Širdis buvo perleista bent kelis kartus, žinoma, Carlo Collodi’o Pinokio nuotykiai ir Gianni’o Rodari’o knygos, ypač Čipolino nuotykiai. Taigi autoriai nėra nauji. Ar Italijos vaikai vis dar skaito šias knygas?

– Rodarį – taip, Pinokio nuotykius – taip pat, Širdį – kiek mažiau. Pinokio nuotykiai – tai šedevras. Širdis – taip pat puikus romanas, bet jis kiek labiau susijęs su savo parašymo laiku, todėl tapo klasika, bet itin populiarus nėra. O Pinokio nuotykiai skaitomi ir skaitomi, juos nuolat iš naujo iliustruoja daugybė dailininkų, statomi įvairiausi filmai, iš jų tebesisemia įkvėpimo karikatūristai, komiksų kūrėjai, teatro aktoriai. Ir Rodari tebėra populiarus.

– O kurį šiuolaikinį italų vaikų rašytoją, jūsų nuomone, tikrai vertėtų išversti į lietuvių kalbą?

– Na, aš nepažįstu Lietuvos gyvenimo, taigi man sunku atsakyti į šį klausimą. Mano galva, iš naujųjų autorių visų geriausia yra Bianca Pitzorno. Vaikų literatūros milžinė.

– Dėkoju už pokalbį!

 

Trumpai apie pokalbyje minimus italų rašytojus

Roberto Innocenti (g. 1940 m.) – vienas žymiausių Italijos iliustruotojų, 2009 m. apdovanotas H. Ch. Anderseno medaliu. Jo iliustracijos labai detalios ir realistiškos. Iliustruoja tiek klasikos kūrinius (Pinokio nuotykius, Pelenę, Spragtuką, Kalėdų giesmę), tiek originalias pasakas holokausto tema, kurios spausdinamos Europoje ir JAV. Pats tekstų savo knygoms nerašo, o bendradarbiauja su įvairiais rašytojais. Net ir klasiką jis interpretuoja savaip: užuot nukėlęs Pelenę į tolimą pasakų karalystę, apgyvendina ją XX a. Anglijos kaime.

Be H. Ch. Anderseno premijos, yra pelnęs daug kitų reikšmingų apdovanojimų Europoje ir Amerikoje.

(pagal: http://www.answers.com/topic/roberto-innocenti)

Silvana Gandolfi (g. 1940 m.). Rašo daugiausia vaikams. Pirmoji jos knyga vaikams išleista 1992 m. ir iškart sulaukė pripažinimo.

Jos kūryba įvertinta įvairiais apdovanojimais, tarp jų ir itališkąja H. Ch. Anderseno premija.

(pagal http://it.wikipedia.org/wiki/Silvana_Gandolfi)

Silvana de Mari, baigusi medicinos studijas, dirbo chirurge Italijoje ir kaip savanorė Etiopijoje. Šiuo metu dirba psichoterapeute.

Nuo 2000 m., kai išleido pirmąją knygą vaikams Žvaigždė, paskutinė į dešinę nuo mėnulio (L’ultima stella a destra della luna), rašo vaikams ir paaugliams.

Yra laimėjusi įvairių literatūros apdovanojimų, tarp jų itališkąją H. Ch. Anderseno premiją ir IBBY premiją.

(pagal http://it.wikipedia.org/wiki/Silvana_De_Mari)

Bianca Pitzorno (g. 1942 m.) baigė archeologijos ir komunikacijos studijas. Dirbo RAI (Italijos televizijos kanalas), kur rengė laidas vaikams.

Nuo 1970 m., kai pradėjo kurti vaikams ir paaugliams, išleido per 40 knygų. Dauguma jų sulaukė didelio pasisekimo. Rašo istorinius, didaktinius, psichologinius, mokslinės fantastikos, detektyvinius ir meilės romanus, kuria ekologijos ir feministiniais motyvais. Rašo tekstus animaciniams ir vaikų filmams. 1989 m. sukūrė pirmąjį italų literatūroje mergaičių romaną Ypatingoji Violanda (Speciale Violante). Didžiulio pasisekimo sulaukė jos romanas Paklausyk mano širdies (Ascolta il mio cuore) apie mokyklinius metus ketvirtoje klasėje.

2002 m. nominuota UNICEF geros valios ambasadore Italijoje.

(pagal http://www.ragazzi.mondadori.it/ schedaautore/0001357; http://it.wikipedia.org/ wiki/Bianca_Pitzorno)

Roberto Piumini (g. 1947 m.) baigė pedagogikos studijas, dėstė vidurinėje mokykloje literatūrą, vedė kūrybinio rašymo kursus, vaidino teatre.

Nuo 1978 m. išleido daugybę pasakų ir apsakymų knygų, romanų, eilėraščių rinkinių, poemų ir pjesių vaikams. Jo knygos išverstos į keletą užsienio kalbų. Yra įgarsinęs savo ir kitų autorių knygų. Rašo tekstus operoms, animaciniams filmams.

(pagal http://www.laverdi.org/italian/bio_ piumini_08042009152950.php)

Žurnalas „Rubinaitis“, 2010 Nr. 2 (54)

 

 

 

Įžanginis

SKOLA KNYGAI, arba PENKERI VAIKYSTĖS METAI BE MOKYKLOS (Pasisakymas gavus geriausios 2009 m. vaikų ir paauglių knygos premiją)

Apžvalgos

DAILININKŲ DIALOGAS SU VAIKAIS (apie 2009 m. vaikų knygų iliustracijas)
SU MEILE – APIE MEILĘ (Keli žvilgsniai į verstines 2009 m. vaikų ir paauglių knygas)

Straipsniai

PAVEIKSLĖLIŲ KNYGŲ INTERPRETAVIMO KODAI IR IMPLIKUOTAS SKAITYTOJAS

Mano vaikystės skaitymai

VISI ATEINAME IŠ VAIKYSTĖS

Sukaktys

RADIKALIOJI SENELĖ (Anne’s-Catharinos Vestly 90-osioms gimimo metinėms)

Laiškai

Populiariausios paauglių knygos
Kokios knygos patiko pradinukams?
Rašytojas kaimynas
Laiškas rašytojui

Bibliografija

APIE VAIKŲ LITERATŪRĄ, SKAITYMĄ 2009 m.

Kronika. Informacija. Skelbimai

KRONIKA. INFORMACIJA. SKELBIMAI

Summary

SUMMARY

Mūsų partneriai ir rėmėjai