Rašytojas kaimynas

 

Parašyti knygą – didelis dalykas. O tapti geriausios vaikų ir paauglių knygos autoriumi – didelis talentas. Tokį talentą turėjo mano kaimynas rašytojas Gendrutis Morkūnas. Tiesą pasakius, jo nepažinojau, bet jo mamą, vaikštančią po savo nedidelį kiemelį, esu matęs daugybę kartų. Džiugu, kad jos sūnus pasiekė tiek daug. Būti fizikos mokslų daktaru ir dar rašyti knygas – retas dalykas. Kai mano močiutė jį kalbino viename renginyje, jis padovanojo knygą Blusyno pasakojimai. Aš ją su įdomumu perskaičiau. Įdomu buvo skaityti sakinius, kurie buvo tarsi šarados. Pavyzdžiui: „Ant trovos tupėjo ūsuotas takinas. Savo žaliomis akimis jis žvalgėsi į nošus…“ Man labai patiko istorija „Uždarytos mokyklos spynos nuotykiai“. Čia pasakojama, kad mažame kaime buvo maža mokyklėlė, kurioje mikroskopinius mokinius mokė smulkutė mokytoja. Pro mažyčius langelius buvo matyti debesėliai – lyg pasaulio šviesa, nes kiekviena mokykla, nors ir mažutėlė, skleidžia šviesą. Man atrodė, kad tokia maža mokyklėlė galėjo būti didelės Žaliosios girios pakraštyje, nes apžiūrėti kaimo kartais atklysdavo briedžiai.

Vieną vasarą kažkas nutarė tą mokyklą uždaryti, suolus sudegino, o ant mokyklos durų pakabino spyną su užrašu: „Nuosavybė“. Nieko čia keista. Juk ir prie ežerų, upių, net prie Baltijos jūros tokių užrašų apstu. Labiausiai gaila buvo mokytojos. Juk ji, užkasusi mokyklos žurnalą, tikriausiai tebevaikščioja po mišką. Per atostogas reikėtų pamėginti ją surasti.

Netrukus mažoji kaimo mokykla sudegė, bet liko pamatai, kurie šiais laikais kai kam labai vertingi!

Gaisravietėje buvo rasta blizganti spyna, kuri prikrėtė visokių eibių: ja užrakinto šulinio vanduo taip dvokė, kad net senesnių automobilių varikliai čiaudėjo. Kai spyna kabėjo ant klėties durų, į tą klėtį trenkė perkūnas, kai ji kabėjo ant transformatoriaus būdelės, kaime dingo elektra. Kai spyna atsidūrė ant kažkieno rūsio durų, jame supuvo bulvės ir surūgo kompotai. Kai pamiškėje gyvenęs eigulys ja užrakino savo namus, tuos namus nuvertė briedžiai.

Būtų gera, kad tas kažkas, kuris uždarinėja kaimo mokyklas, sakydamas, jog taip taupo valstybės pinigus, patirtų visas spynos krečiamas eibes ir suprastų, kaip sunku vaikams anksti keltis, klampoti per purvynus ir sniegynus iki to geltonojo autobusiuko, kuris veža į dideles mokyklas su didelėmis valgyklomis ir popierinėmis picomis.

Ačiū rašytojui už tokius įdomius ir įžvalgius pasakojimus.

Dovydas Savonis, Vabalninko Balio Sruogos vidurinė mokykla, 8a klasė

P. S. Šį laišką Dovydas perskaitė 2010 m. balandžio 15 d., kai jo mokyklai Gendručio Morkūno valia buvo padovanotas knygų komplektas. Dovydas prisipažino, kad laišką parengti jam padėjo močiutė, buvusi mokytoja Regina Samukaitienė, ir lietuvių kalbos mokytoja Lida Vareikienė.

Žurnalas „Rubinaitis“, 2010 Nr. 2 (54)

 

Įžanginis

SKOLA KNYGAI, arba PENKERI VAIKYSTĖS METAI BE MOKYKLOS (Pasisakymas gavus geriausios 2009 m. vaikų ir paauglių knygos premiją)

Apžvalgos

DAILININKŲ DIALOGAS SU VAIKAIS (apie 2009 m. vaikų knygų iliustracijas)
SU MEILE – APIE MEILĘ (Keli žvilgsniai į verstines 2009 m. vaikų ir paauglių knygas)

Straipsniai

PAVEIKSLĖLIŲ KNYGŲ INTERPRETAVIMO KODAI IR IMPLIKUOTAS SKAITYTOJAS

Pokalbis

KĄ SKAITO ITALIJOS VAIKAI

Mano vaikystės skaitymai

VISI ATEINAME IŠ VAIKYSTĖS

Sukaktys

RADIKALIOJI SENELĖ (Anne’s-Catharinos Vestly 90-osioms gimimo metinėms)

Laiškai

Populiariausios paauglių knygos
Kokios knygos patiko pradinukams?
Laiškas rašytojui

Bibliografija

APIE VAIKŲ LITERATŪRĄ, SKAITYMĄ 2009 m.

Kronika. Informacija. Skelbimai

KRONIKA. INFORMACIJA. SKELBIMAI

Summary

SUMMARY

Mūsų partneriai ir rėmėjai