Žvilgsnis į vaiko pasaulį
Pavasario pabaigos, vasaros pradžios šventės (Motinos diena, Tėvo diena) ir minėtinos datos (Tarptautinė šeimos diena, Tarptautinė vaikų gynimo diena) paskatino organizuoti įvairius renginius vaikams ir suaugusiesiems apie vaikus. Klaipėdos aps. viešojoje Ievos Simonaitytės bibliotekoje eksponuotų vaikų darbų parodų ir parodėlių moto galėtų būti D. Beloko Nepaklusnaus vaiko knygos dedikacijos žodžiai: „Tavo rankytės sutvertos imti tai, kas gera, o kas bloga – mesti“, kurie buvo cituojami vienoje bibliotekos parodėlėje.
Kalbėdami apie vaikystę, dažnai vartojame epitetus nerūpestinga, giedra, laiminga. Mokslo darbai, populiarieji periodiniai ir statistikos leidiniai atskleidžia kiek kitokius vaikystės atspalvius ir tonus. Publikacijose tvirtinama, kad vis jaunesni vaikai tampa nusikaltėliais, kad vaikams ne visada saugu atskirties šeimose, kad į karjeros, mokymų, persikvalifikavimo, darbo paieškų ratą įsukti tėvai, pavargę nuo intensyvaus gyvenimo, ne visada noriai bendrauja su savo atžalomis. Be to, vaikams trūksta erdvės fiziniam aktyvumui: agresyvūs automobilių savininkai naikina poilsio zonas ir žaidimų aikšteles. Bendravimas su šeimose skatinamais visur ir visada dominuoti egoistiškais bendraamžiais (deja, tokių vaikų daugėja) teikia mažai malonumo. Nūdienos vaikų pasaulis darosi labai sudėtingas.
Vaikų kūryboje atsispindi poreikis džiaugtis, žavėtis gamta, globoti gyvūnus, nerimas, liūdesys, svajonės. Jų emocinei patirčiai neabejingi pedagogai eksponuoja vaikų darbelius viešosiose erdvėse, taip stengdamiesi nuolat skubančius, mažai ką pastebinčius suaugusiuosius sudominti vaikų pasauliu.
Kartos vertybines nuostatas ugdo kultūrinė aplinka, perskaitytos knygos. Mūsų biblioteka kartu su UAB „Gudragalvis“ organizavo renginį vaikams „Vaikų valanda: knyga ir lėlė“. Parodoje buvo eksponuojamos lėlės – vaikų sukurti knygų herojai. Parodos eksponatai rodo, kad racionalusis pasaulis, pasitelkęs elektroninius šaltinius, nenustelbė meilės knygoms, kad pamėgti jų herojai vis dar keliauja iš vienos vaikystės į kitą.
Šį pavasarį bibliotekoje parengta ir eksponuota nedidelė, bet įdomi japonų vaikų piešinių paroda. Jos paveikslai į Lietuvą atkeliavo iš labai toli, ekspozicija suteikė daug informacijos bibliotekos lankytojams, tyrinėjantiems vaikų dvasinę raidą įvairiose pasaulio šalyse. Iniciatyva surengti vaikų kūrybos parodą toje tolimoje šalyje rodo japonų dėmesingumą jaunosios kartos ugdymui. Akivaizdu, kad ten vaikų darbeliai laikomi svarbiu šalies kultūros ir tapatumo reiškiniu. Tai labai sektinas pavyzdys.
Tikra pesimizmo nestokojančių periodikos straipsnių, nušviečiančių nūdienos vaikų problemas, priešybė buvo bibliotekos kiemelyje prie Periodikos skaityklos surengta Klaipėdos Adomo Brako dailės mokyklos mokinių skulptūrų paroda iš edukacinių parodų ciklo „Mintis–forma–erdvė“.
Žvelgdami į sodriai žalios vejos fone saulės nušviestus parodos eksponatus, lankytojai gėrėjosi metalo, medžio ir kitokių konstrukcijų grakštumu, lengvumu, dinamika. Čia išvydome vaikų fantazijos, mokytojų ir mokinių kruopštaus darbo rezultatus. Pedagogai S. Plotnikovas, S. Bertulis, D. Drulys, G. Burbienė, E. Bernotas geba lavinti vaikų vaizduotę, moko juos stebėti gamtos stebuklus, ugdo technikos įgūdžius. Į bibliotekos kiemelį „atskrido“ Ramutės Baužytės drugelis, „atsėlino“ Dariaus Banevičiaus drakonas, „atšuoliavo“ Paulinos Sungilaitės arkliukas, Karolinos Brazdeikytės kengūra… Perskaitytų knygelių, girdėtų pasakų veikėjams jaunieji kūrėjai suteikė erdvinį pavidalą.
Poetiškus, spalvingus piešinėlius parodėlėje „Paveikslas – tai eilėraštis be žodžių“ eksponavo Klaipėdos vaikų laisvalaikio centro klubo „Liepsnelė ugdytiniai. Centre vaikai mokosi piešimo, dizaino pagrindų, darbo įgūdžių, lanko dailiųjų amatų būrelius, įvairius renginius, muzikuoja. Jų parodėlė atspindėjo norą bendradarbiauti su biblioteka. Savo darbelius eksponavo piešimo mokytojo R. Kušlio ir dizaino programos mokytojos E. Vainutienės mokiniai.
Vaikų piešiniai suteikė aplinkai gyvumo. Bibliotekos lankytojai pastebėjo, kad vaikų kūryba labai nuoširdi. Šiuolaikinius vaikus veikia reklamos, vaikiškų prekių, animacinių filmukų vaizdavimo būdų stereotipai. Kičo stilistika dažnai skverbiasi ir į vaikų kūrybą. „Liepsnelės“ pedagogams pavyko išvengti vaizdavimo štampų. Jų ugdytiniai ieško originalių sprendimų. Piešinėliai žavi mirgančių spalvų ir šviesos žaismu.
Darbų temos, siužetai paprasti: žydinti pieva (E. Ru telionytės „Skrisk, drugeli“), kaimo sodyba (E. Rutelionio „Saulė teka“), akvariumas (G. Jurkuvėnaitės „Žuvytės“), jūroje tingiai besisupanti didžiulė žuvis (A. Lukausko „Ryklys), ryškiame, spalvingame fone skraidantys žmogeliukai (K. Merkelytės „Elfų šventė“). Tačiau piešimo metodika įdomi. Mokytojai kviečia auklėtinius žaisti, skatina jų vaizduotę. Vaikai pasineria į svajonių pasaulį, kuriame jaunesnysis broliukas gali tapti didesnis, stipresnis už mėgstančią komanduoti vyresniąją sesę, vaikas įsigyja kačiuką ar šuniuką, kuriems ne vieta miesto bute, gali draugauti su žuvytėmis, paukščiais, žvėreliais arba atsiduria kaimo sodyboje, kur saugu ir erdvu.
Tikrame gyvenime vaikai dažnai turi vykdyti suaugusiųjų valią, be jų pagalbos negali įgyvendinti savo lūkesčių, dažnai patiria, kad jų norai yra ignoruojami. Kūryba suteikia galimybę pasinerti į tokį pasaulį, kokį vaikai regi svajonėse. Bibliotekininkai ir jų talkininkai, moksleivių atostogų pradžioje eksponuodami vaikų kūrybą, norėjo paskatinti suaugusiuosius atidžiau pažvelgti į vaikų pasaulį ir paraginti pasirūpinti, kad jis taptų giedresnis.
Virginija Laurinaitienė,
Klaipėdos aps. viešosios Ievos Simonaitytės bibliotekos bibliotekininkė
Žurnalas „Rubinaitis“, 2010 Nr. 3 (55)
