KRONIKA. INFORMACIJA. SKELBIMAI

Birželio 6–29 d. Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos ketvirto aukšto fojė veikė paroda, skirta knygotyrininkės, socialinių mokslų daktarės Genovaitės Raguotienės 80-osioms gimimo metinėms. Parodoje eksponuotos mokslininkės knygos, moksliniai ir mokslo populiarinimo straipsniai, biografiniai leidiniai, nuotraukos.

Birželio 21 d. vyko šios parodos pristatymas, į kurį susirinko kelios dešimtys kultūros ir mokslo žmonių: Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto dekanas Andrius Vaišnys, fakulteto institutų darbuotojai, buvę kolegos, įvairių kultūros įstaigų atstovai, docentės mokiniai, draugai, artimieji. Renginys prasidėjo šiek tiek akademiškai – nedidele paskaita, kurią skaitė pati jubiliatė. Kultūros ministerijos atstovė Ramunė Petuchovaitė perskaitė kultūros ministro padėkos raštą „už viso gyvenimo nuopelnus kultūrai, tyrinėjant vaikų skaitybą, periodiką bei puoselėjant skaitymo kultūros tradicijas“. G. Raguotienė – Lietuvos bibliotekininkų draugijos ir Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos (IBBY) Lietuvos skyriaus garbės narė, Martyno Mažvydo bibliofilų klubo, Zanavykų klubo narė, tad šiltų žodžių ir nuoširdžių sveikinimų jai negailėjo ir šių organizacijų, įvairių bibliotekų atstovai, buvę studentai.

Birželio 28–liepos 4 d. grupė vaikų literatūros ir skaitybos specialistų keliavo po Pietų Švediją. IBBY Lietuvos skyriaus organizuotoje teminėje išvykoje buvo lankomi Švedijos vaikų literatūros ir kultūros objektai – statiniai, muziejai, paminklai, parkai. Dauguma jų susiję su Astridos Lindgren ir Selmos Lagerlöf gyvenimu ir kūryba.

Ekskursija po Stokholmą prasidėjo nuo viešnagės Lietuvos Respublikos ambasadoje, į kurią maloniai pakvietė ambasadorius Remigijus Motuzas. Šiltas bendravimas su ambasadoriumi ir kitais ambasados darbuotojais, Jono Öhmano filmas „Lietuva ir Švedija – amžius kartu“ (2010), švediški patiekalai pakiliai nuteikė tolesnei pažinčiai su Švedija.

Vienas svarbiausių švedų vaikų literatūros objektų Stokholme – „Junibakenas“, unikalus Lindgren knygų veikėjų pasaulis. Įdomiausia šio 1996 m. įkurto muziejaus atrakcija – kelionė pasakų traukinuku, apsilankant pas įvairiausius Lindgren knygų herojus. Greta „Junibakeno“ stovi Lindgren paminklas. Netoliese – „Vazos“ parkas, priešais kurį – Dalagatano gatvė. Čia, 46-uoju numeriu pažymėtame name, 1941–2002 m. gyveno žymioji rašytoja.

Stokholme buvo apžiūrėta ir daugiau kultūros objektų: Augusto Strindbergo memorialinis muziejus, miesto Rotušė ir katedra, „Vazos“ muziejus, Skansenas – etnografinis muziejus po atviru dangumi.

Maždaug už 300 km nuo Stokholmo – Vimerbis, gimtasis Lindgren miestelis, kuriame nuo 1981 m. veikia pramogų parkas „Astridos Lindgren pasaulis“. Jame įkurtas mini miestelis, kuriame galima atpažinti žymiausių Lindgren knygų veikėjų aplinką: Pepės Ilgakojinės vilaitę, Karlsono stogą, Emilio Kathultą, Madikės sodybą, Pramuštgalvių gatvę, Plėšikų pilį, Erškėtrožių ir Vyšnių slėnius ir kt. Vasarą čia kasdien vyksta teatralizuoti pasirodymai: namų aikštelėse ir scenose groja muzika, rodomos Lindgren knygų inscenizacijos.

Vimerbio pakraštyje – Neso vienkiemis, kuriame gimė būsimoji rašytoja Astrida Ericsson. Ekskursijos vyksta Lindgren vaikystės name, kuris atkurtas taip, kaip atrodė jai gyvenant su tėvais ir seneliais. Netoli sodybos stovi parodų paviljonas, o jame įrengta ekspozicija „Viso pasaulio Astrida Lindgren“, kurioje originaliomis meninės raiškos priemonėmis pristatomas Lindgren gyvenimas ir darbai. Greta – dar vienas parodų pastatas, kuriame tuo metu veikė Svenui Nordqvistui skirta paroda. Paveikslėlių knygų iliustracijų originalai, rankraščiai, eskizai, Petsono dirbtuvėlė ir kiti eksponatai žaismingai pristatė šį ir Lietuvoje labai mėgstamą švedų vaikų knygų kūrėją.

Už keliolikos kilometrų – Sevedstorpas, Lindgren tėvelio tėviškė. Sevedstorpas – Padaužų kaimo prototipas, jame buvo filmuojami pagal Lindgren knygas kuriami filmai. Netoliese – Pelarnė. Šiame kaime XIII a. statytoje bažnyčioje 1905 m. susituokė Lindgren tėvai. Paskutinis Smolando provincijoje aplankytas objektas – Vimerbio kapinaitės, kur šeimos kape palaidota ir Astrida Lindgren.

Kita Švedijos provincija, į kurią keliavo lietuvių grupė, – Vermlandas. Maždaug už 400 km į vakarus nuo Stokholmo – Selmos Lagerlöf gimtinė Morbaka. Čia gimė ir augo viena žymiausių Švedijos rašytojų, pirmoji moteris Nobelio literatūros premijos laureatė (1909). Kaip testamente nurodė pati Lagerlöf, jos gimtoji sodyba išsaugota ir kaip memorialinis paminklas atvira visuomenei nuo 1942 m. Autentiški statiniai, išskirtiniai baldai, paveikslai, originalus dekoras, didžiulis sodas, gėlynai, daržovių lysvės sukuria meto, kai gyveno rašytoja, atmosferą.

Švedijos vaikų literatūros takais keliavo trisdešimt IBBY Lietuvos skyriaus narių, aštuoni jų draugai ir grupės vadovas – nepakartojamasis kelionių gidas, vertėjas iš švedų kalbos Mantas Karvelis.

33 šalių nacionaliniai IBBY skyriai iškėlė 2012 m. kandidatus į H. Ch. Anderseno premiją. Laimėti H. Ch. Anderseno medalį tikisi 28 rašytojai: Eoin Colfer (Airija), Maria Teresa Andruetto (Argentina), Christobel Mattingley (Australija), Monika Pelz (Austrija), Bart Moeyaert (Belgija), Bartolomeu Campos de Queiros (Brazilija), Lene Kaaberbøl (Danija), Philip Pullman (Didžioji Britanija), Christos Boluotis (Graikija), Agustin Fernandez Paz (Ispanija), Bianca Pitzorno (Italija), Masamoto Nasu (Japonija), Paul Fleischman (JAV), Tim Wynne-Jones (Kanada), Elli Peonidou (Kipras), Hwang Sun-Mi (Korėja), Tonke Dragt (Nyderlandai), Bjorn Sortland (Norvegija), Jean-Claude Mourlevat (Prancūzija), Silvia Kerim (Rumunija), Ljubivoje Rsumovic (Serbija), Daniel Hevier (Slovakija), Tone Pavcek (Slovėnija), Sinikka Nopola ir Tiina Nopola (Suomija), Lennart Hellsing (Švedija), Franz Hohler (Šveicarija), Sevim Ak (Turkija) ir Paul Maar (Vokietija). Taip pat į jį pretenduoja ir 31 iliustruotojas: Pablo Bernasconi (Argentina), Bob Graham (Australija), Renate Habinger (Austrija), Louis Joos (Belgija), Roger Mello (Brazilija), Peter Sís (Čekija), Charlotte Pardi (Danija), John Burningham (Didžioji Britanija), Effie Lada (Graikija), Mohammad Ali Baniasadi (Iranas), Javier

Zabala Herrero (Ispanija), Francesco Tullio-Altan (Italija), Satoshi Kako (Japonija), Chris Raschka (JAV), Stephane Jorisch (Kanada), Hong SeongChan (Korėja), Anita Paegle (Latvija), Annemarie van Haeringen (Nyderlandai), Oyvind Torseter (Norvegija), Henri Galeron (Prancūzija), Valeria Moldovan (Rumunija), Gennadij Spirin (Rusija), Dobrosav Zivkovic (Serbija), Peter Uchnár (Slovakija), Alenka Sottler (Slovėnija), Virpi Talvitie (Suomija), Anna-Clara Tidholm (Švedija), Kathrin Scharer (Šveicarija), Feridun Oral (Turkija), Arnal Balleste (Venesuela) ir Rotraut Susanne Berner (Vokietija).

Ispanės Marios Jesus Gil vadovaujamos komisijos nariai iš Argentinos, Austrijos, Brazilijos, Graikijos, Irano, JAV, Rusijos, Prancūzijos, Švedijos ir Turkijos trumpąjį kandidatų sąrašą paskelbs 2012 m. kovo pradžioje. Premijos laureatai skelbiami kovo 19 d. Bolonijos vaikų knygų mugėje. Apdovanojimų ceremonija – rugpjūčio mėn. vyksiančiame IBBY kongrese Londone.

IBBY Lietuvos skyrius kandidato į H. Ch. Anderseno medalį šį kartą nepristatė. Anksčiau šiam garbingam apdovanojimui gauti du kartus (2008 ir 2010 m.) buvo pristatytas knygų kūrėjas, dailininkas Kęstutis Kasparavičius.

IBBY Lietuvos skyrius K. Kasparavičiaus kandidatūrą pateikė Lietuvos nacionalinei kultūros ir meno premijai.

Pasibaigus IBBY Lietuvos skyriaus narių apklausai ir susumavus rezultatus nutarta į naująjį IBBY Garbės sąrašą (IBBY Honour List 2012) siūlyti tris lietuviškas knygas: Mariaus Jonučio Kirminą paukštį (rašytojų sk.), Kęstučio Kasparavičiaus Mažąją žiemą (iliustracijų sk.) ir Viltaro Alksnėno verstas Beatrix Potter Pasakas (vertimų sk.).

Rugpjūčio 6 d. mirė poetas, literatūros kritikas Valdemaras Kukulas (g. 1959 m. vasario 7 d.). Jis išleido tris eilėraščių rinkinius vaikams: Tamsos didžiulis katinas (1988), Vėjo birbynė (2000, geriausia metų vaikų poezijos knyga) ir Kaminas ir katinas (2007). 2011 m. apdovanotas Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos (IBBY) Lietuvos skyriaus premija už svariausią 2010 m. vaikų literatūros mokslo ir kritikos darbą – recenzijų ciklą paaugliams „Skaitymo metų“ interneto svetainėje.

Rašė ir fotografavo R. K.

2011 metų RUBINAIČIO leidybą remia Lietuvos nacionalinė M. Mažvydo biblioteka.

Gerbiamieji skaitytojai!

Kitąmet mūsų laukia puiki dvidešimtmečio šventė: 1992 m. gruodžio mėn. buvo sukurta graži vaikų literatūros, vaikų knygos puoselėtojų šeima – IBBY Lietuvos skyrius. Kaip ir dera tradicinei šeimai, lygiai po metų gimė pirmas kūdikis – „Rubinaičio“ žurnalas. Dabar jis jau baigia išaugti iš paauglystės, bet vis dar yra kaprizingas, reiklus ir net nervingas. Mat labai nerimauja, ar šeimai pavyks jį išlaikyti šiais liūdnais krizės metais.

Kaip jau esame ne sykį gailavę, pavojus tikrai didelis: žurnalui leisti šiemet negavome paramos, prenumeratorių smarkiai sumažėjo. Tad jeigu „Lietuvos pašto“ 2012 m. prenumeratos kataloguose rasite „Rubinaičio“ pavadinimą, nelikite abejingi. Padėkite jam išlikti.

Žurnalas „Rubinaitis“, 2011 Nr. 3 (59)