ESTIJOS VAIKŲ LITERATŪROS CENTRAS
Estijos vaikų literatūros Centras – pagrindinė vaikų literatūros tyrimų ir informacijos institucija, kurios pradžia siekia 1933-uosius. Ilga ir sudėtinga istorija nesutrukdė jam ištikimai vykdyti vienintelę misiją – kryptingai diegti vaikams ir jaunimui literatūros vertę, siūlyti daug skaitinių ir žadinti norą skaityti. Šią misiją Centras įgyvendina trimis pakopomis: užtikrindamas platų aukšto lygio vaikų knygų spektrą, jų prieinamumą bei ugdydamas vaikų ir jaunimo skaitymo įpročius. Tokių tikslų įgyvendintojas turi būti atviras ir profesionalus, smalsus, tyrinėjantis, draugiškas ir nusiteikęs bendradarbiauti. Kaip tik toks atlikdamas savo atsakingą vaidmenį ir siekia būti Estijos vaikų literatūros Centras.
Mums itin svarbu, kad mūsų įstaiga įsikūrusi nuostabaus grožio ir daug galimybių teikiančiame Talino senamiesčio pastate. Čia rengiamuose užsiėmimuose galime supažindinti svečius su estų vaikų knygos istorija nuo pat ištakų iki dabarties, su iliustravimo menu bei skiepyti vaikams knygos ir literatūros vertės suvokimą.
Struktūra ir padaliniai
Vaikų literatūros centro pagrindas – gausi kolekcija, kurią formuoti pradėta dar prieš 85-erius metus. Fondas, kurį šiandien sudaro 65 tūkst. laikmenų, padalytas į keturis skyrius: archyvą, skaitytojų aptarnavimo, informacinių paslaugų ir iliustracijų. Su gausiais Centro rinkiniais galima susipažinti jo interneto puslapyje esančiame elektroniniame kataloge.
Archyvo skyriuje sukauptos estų kalba Estijoje išleistos vaikų knygos, estonika ir atrinktos vaikų literatūros knygos užsienio kalbomis (atrankos pagrindas – knyga turi priklausyti pasaulinei vaikų literatūros klasikai arba būti pelniusi literatūros premijų). Esame sukaupę vieną išsamiausių ir geriausiai išsilaikiusių estų vaikų literatūros kūrinių ir estų kalbos abėcėlių kolekcijų. Archyvo skyrių sudaro ilgalaikio saugojimo vieninteliai leidinių egzemplioriai. Fonde yra 37 retieji leidiniai, pasirodę tarp 1815 ir 1860 m. Seniausia skyriaus knyga – 1815 m. išleistas maldynėlis vaikams.
Skaitytojų aptarnavimo skyrių sudaro vaikų pamėgtos ir mokyklinių programų rekomenduojamos knygos. Dauguma jų yra atvirose lentynose, o tos, kurioms pristinga ten vietos, laukia savo eilės saugykloje. Čia geros vaikų knygos ilgai neužsibūna: po kiek laiko jos taip pat atsiduria atvirose lentynose, kur jas gali pasiekti skaitytojų akys. Mūsų patirtis rodo, kad knygas vaikai linkę rinktis patys, pasikliaudami savo rankomis ir akimis. Bet reikia pasakyti, kad bibliotekininkų kaip patarėjų vaidmuo dėl to nė kiek nesumenko, o netgi išaugo, nes knygų išleidžiama daugybė. Kasmet Estijoje išeina 800 pavadinimų knygų vaikams, iš kurių apie 40 proc. yra originalioji kūryba, o 60 proc. – verstinė literatūra. Vienvaldžio vaikų rašytojo ar iliustruotojo nėra – yra daugybė įvairaus amžiaus, unikalaus stiliaus ir originaliai kuriančių autorių. Skaitytojams vis dar reikia mūsų pagalbos ir patarimų, kad susigaudytų knygų gausoje, rastų, kas atitinka jų pomėgius ir norus.
Informacijos paslaugų skyrius ateina į pagalbą tiems, kurie rimtai domisi vaikų literatūra. Čia saugomi vaikų literatūros ir kultūros mokslo tiriamieji darbai, monografijos ir bibliografijos. Nelieka nepastebėti ir periodikoje skelbiami vaikų literatūrą nagrinėjantys straipsniai. Informacijos paslaugų skyrius padeda Centrui atlikti vaikų literatūros tyrėjo vaidmenį. Prie Centro yra įkurta vaikų literatūros tyrėjų darbo grupė, kurios nariai skelbia straipsnius, informuoja apie savo tyrimus ir skaito pranešimus Estijoje ir užsienyje. Pastaraisiais metais buvo rengiama Estų vaikų literatūros istorija. Šis netrukus pasirodysiantis leidinys supažindins su estų vaikų literatūros aukso fondu – tai dovana Estijos Respublikos šimtmečio proga. Anksčiau yra pasirodę kolektyvinių tyrėjų darbų – straipsnių rinkinys Estų vaikų literatūra 1991–2012 m., Vaikų literatūros žodynėlis ir Estų vaikų literatūros centro leidiniai I–VI (2004–2015). Jau šešerius metus rengiamas su vaikų literatūros tyrėjų darbu supažindinantis seminaras „Vaikas literatūroje“.
2006 m. Centre pradėtas kurti originalių vaikų literatūros iliustracijų skyrius. Visų vaikų knygų iliustracijų jis neįsigyja – pirmenybė teikiama konkurse „5 gražiausios“ įvertintoms iliustracijoms bei didžiosiose iliustracijų ir personalinėse parodose eksponuotiems darbams. Skyriaus fondą sudaro daugiau nei 1 000 vyresniosios ir jaunosios kartos iliustruotojų darbų. Kasmet jį papildo nauji Centro perkami arba jam dovanojami meno kūriniai.
Vieno mylimiausių estų iliustruotojų Edgaro Valterio paveldėtojai 2007 m. nusprendė didžiąją dalį savo turimų menininko iliustracijų originalų perleisti Centrui. Taip atsirado E. Valterio kolekcija, kurią sudaro keli tūkstančiai iliustracijų originalų. Su E. Valterio piešinių ir istorijų pasauliu užaugo kelios vaikų kartos, jo iliustruotos knygos nuolat leidžiamos pakartotinai. Specialiai šio menininko kūrybos gerbėjams Centras įkūrė E. Valterio galeriją, kurioje galima ne tik apžiūrėti originalius piešinius ir knygas, bet ir paskaityti apie E. Valterio gyvenimą, pamatyti animacinių filmų ir vaizdo įrašų, taip pat dailininko iliustruotų ir autorinių knygų veikėjų ekspoziciją.
Veikla
Gausūs Centro fondai ir aktyviai plėtojami užsienio ryšiai davė pradžią daugeliui parodų. Estų vaikų literatūros lobyne nestinga medžiagos įvairių laikotarpių estų vaikų literatūros parodoms. Čia dažnai vyksta malonūs susitikimai su kadaise turėtomis knygomis – juk daugumą pamėgtų knygų esame arba suskaitę, arba jos nežinia kur iškeliavusios. Vaikų literatūros centro paveikslų galerijose įvairaus amžiaus lankytojai susipažįsta su pripažintų estų ir užsienio menininkų kūryba. Centras – viena iš vietų, kur nuolat eksponuojama originali menininkų kūryba. Didelės ir turiningos parodos nelieka kaboti ant mūsų įstaigos sienų, o nuolat keliauja po pasaulį. Estų vaikų knygų iliustracijas esame eksponavę Italijoje, Jungtinėje Karalystėje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Lenkijoje, Prancūzijoje, Vengrijoje, Vokietijoje ir, be abejo, kaimyninėse Latvijoje, Lietuvoje, Rusijoje, Suomijoje. Tarptautinę auditoriją yra pasiekę ir patys leidiniai: pastaraisiais metais estų vaikų knygų išversta į daugiau nei dvidešimtį kalbų. Bendradarbiaudamas su vertėjais ir užsienio leidėjais, Centras kasmet pristato estų vaikų literatūrą užsienio knygų mugėse ir festivaliuose.
Mums rūpi puoselėti tradicijas. Jos suburia, nutiesia tiltus tarp amžių ir kartų, leidžia kvėpuoti vienu ritmu, suteikia pavidalą ir tąsą. Todėl taip svarbu kasmet rengti „Nukits“ („Raguotuko“) konkursą, Skaitymo balsu dieną ir Vaikų knygos dienos minėjimą visoje šalyje, gražiausios ir geriausios vaikų knygos rinkimus, teikti „Metų razinos“, „Nukits“ ir „Muhvi“ (Moviaus, E. Valterio Pabaldukų veikėjo. – Vert. past.) apdovanojimus. Taip pat galima paminėti kūrybinius romano paaugliams ir pasakų vaikams konkursus, mažųjų knygos rinkimus, nacionalines vaikų literatūrinių žaidimų ir kūrybinio rašymo varžybas. Visa tai vyksta tik gausybės bičiulių ir bendradarbiavimo dėka. Didžiausi mūsų pagalbininkai ir bendradarbiai – šalies bibliotekininkai ir mokytojai.
„Nukits“ konkursas vyksta jau 25-erius metus. Per šį laikotarpį Estijos vaikai keturiolika kartų buvo kviečiami rinkti mėgstamiausią knygą, o daugiausia balsų surinkusios knygos kūrėjui įteikta „Nukits“ skulptūrėlė. Pirmieji šį apdovanojimą pelnė rašytojas Voldemaras Milleris už knygą Mažoji princesė (Tilleprintsess) ir dailininkė Piret Niinepuu už knygos Paslapčių medis (Saladuste puu) iliustracijas. Tąkart rinkimuose dalyvavo 4 365 vaikai, o balsų gavo 77 knygos. Vėliau tarp nugalėtojų buvo keletas mėgstamų rašytojų ir dailininkų, kai kurie jų apdovanojimą pelnė keletą kartų: Andrus Kivirähkas ir Ilmaras Tomuskas – triskart, o knygų apie Lotę kūrėjas Heiki Ernitsas – net šešiskart. Mėgstamiausią knygą iš 234 pasiūlytų balsuodami rinko 6 400 Estijos vaikų. Jų favoritais tapo Ilmaro Tomusko ir Hilaro Metso knygos Jaunojo keliautojo laiku nuotykiai (Algaja ajaränduri seiklused) ir Nuotykiai paraleliniame pasaulyje (Seiklused paralleelmaailmas). Mums labai smagu, kad „Nukits“ skulptūrėlę knygų kūrėjai labai vertina, nes jiems nėra didesnio apdovanojimo, nei pelnyti Estijos vaikų pripažinimą ir susižavėjimą.
Beveik tiek pat metų ir kitam tradiciniam Centro renginiui. Kasmet spalio 20-ąją kviečiame švęsti Skaitymo balsu dieną, norėdami visiems priminti, kaip puiku yra skaityti garsiai, kaip įdomu klausytis skaitomų istorijų ir kaip svarbu skaityti balsu vaikams. Džiugu, kad daug mokyklų, darželių ir bibliotekų visoje Estijoje palaiko šią iniciatyvą ir rengia skaitymus. Siekdami skatinti skaitymą balsu, viešuose skaitymuose prikalbinome dalyvauti aktorius ir surengėme nacionalinį ketvirtokų skaitovų konkursą.
Centras siekia, kad originalioji estų vaikų literatūra būtų įvairi ir žanrų, ir turinio atžvilgiu, o knygos vaikams – kokybiškos ir profesionaliai parengtos. Šį siekį įgyvendiname organizuodami kūrybos konkursus ir apdovanodami jų dalyvius. Vaikų literatūrą labai praturtino kartu su leidyklomis rengiami rankraščių konkursai. Nuo 2004 m. kartu su leidykla „Tänapäev“ ir žurnalu „Täheke“ organizuojame literatūrinių pasakų vaikams konkursą. To rezultatas – vertingi kūriniai 5–9 klasėms, kuriuos leidykla „Tänapäev“ išleido serijoje „Mano pirmoji knyga“. Gausesnį skaitinių patiems mažiausiems skaitytojams pasirinkimą lėmė nuo 2006 m. vykstantis „Mažylio“ konkursas (Põlvepikuraamatu konkurss); jį laimėjusį kūrinį išleidžia leidykla „Päike ja Pilv“. Pats seniausias yra romano paaugliams konkursas – jo nugalėtojai skelbiami jau dešimtą kartą. Visi šie konkursai skatina estų autorius kurti knygas vaikams ir paaugliams, jie tapo našia terpe, išauginusia gabių rašytojų ir iliustruotojų. Daugelį aktyviausių šiandienos kūrėjų išgarsino kaip tik šie konkursai.
Jau dešimtmetį Estijoje gyvuoja dar viena graži tradicija – kiekvienam naujagimiui valstybė dovanoja po knygą. Dovanų knygą Medeliukas (Pisike puu) sudarė ir išleido Vaikų literatūros centras. Knygos antraštė pasiskolinta iš Oto Arderio to paties pavadinimo eilėraščio, kuriuo ir pradedamas šis leidinys. Į jį sudėti žinomų ir mėgstamų estų vaikų rašytojų eilėraščiai ir pasakojimai. Čia rasite ir senų, daugelio kartų vaikų pamiltų, ir gana naujų istorijų, pasakų, skaičiuočių, o į visumą viską jungia dailininkės Catherine’os Zarip iliustracijos. Mažuosius savininkus knygelės pasiekia per bibliotekas ir savivaldybes.
Vaikų literatūros centras yra skaitytojų susibūrimų vieta. Populiarinti vaikų literatūrą ir vaikų knygas padeda autorių susitikimai su skaitytojais. Centras visada atviras rašytojams, iliustruotojams, leidėjams ir visiems kitiems, kurie domisi vaikų knygomis. Nesvarbu, kas tai būtų: švenčių minėjimai ar šeštadieniniai šeimos rytmečiai, knygų pristatymai ar parodų atidarymai. Visi šie renginiai vyksta ne vien Vaikų literatūros centre. Mėgstančių skaityti knygas vaikų daugybė visoje Estijoje, dėl to dažnai leidžiamės į svečius, daug renginių ir susitikimų vyksta pas partnerius. Dukart per metus vaikų rašytojai ir iliustruotojai keliauja po Estiją. Centras taip pat dalyvauja didžiuosiuose literatūriniuose renginiuose ir vaikams skirtuose užsiėmimuose.
2017 m. Centras kaip pagrindinis partneris koordinavo Vaikų ir paauglių kultūros metų projekto įgyvendinimą. Projekto temą padiktavo Estijos Respublikos šimtmečio sukaktis. Buvo organizuota vaikams skirtų renginių serija „Vaikų Respublika“, kuria siekta patraukliai supažindinti su savo kultūra. Linksmas „Vaikų Respublikos“ traukinukas apvažiavo visą šalį, siūlydamas vaikams kūrybinių lavinamųjų užduočių ir kokybiškų ugdomųjų pramogų. Akcija apėmė visas Estijos apskritis, jai pasitelkta daugiau nei 250 partnerių, per penkis mėnesius „Vaikų Respublika“ pasiekė daugiau nei 30 000 vaikų.
Tačiau yra ir kita medalio pusė. Vaikų literatūros centre kasdien susitinkame su vaikais, kuriems patinka skaityti. Ir tokių, mūsų džiaugsmui, yra daug. Bet nestebina ir tai, kad pastarųjų metų apklausos rodo menkstantį vaikų susidomėjimą skaitymu, ypač grožinės literatūros. Skaitymas kaip smagus laisvalaikio leidimas traukiasi į antrąjį planą ir tampa veikiau su mokykla ir mokymosi programa susijusia pareiga. Skaityti ilgą, turiningą tekstą reikia gana daug pastangų, o techniniai prietaisai yra kur kas patrauklesni, dažnai – ir lengviau prieinami. Šiandienos pasaulį geriausiai apibūdina gausa, tad darosi vis sunkiau atsirinkti. Tikime, kad knygos išliks, kaip išliko kinas ir televizija, koncertai ir garso įrašai, nes jie papildo vienas kitą. Tačiau kartu manome, kad knygos išliks tik jei bus visiems lengvai prieinamos. Kadangi mūsų rinka maža, o kainos didelės, knygos tampa išskirtine preke, o elektroninių knygų leidyba dar tik įsibėgėja.
Siekdamos pagerinti žmonių skaitymo įpročius ir populiarinti literatūrą, daugelis valstybių savo kultūros ir švietimo politikoje šiandien skiria daugiau dėmesio literatūrai ir leidybai. Tai daryti skatina suvokimas, kad tik išsilavinę ir plataus akiračio žmonės gali nugyventi geresnį gyvenimą, yra kūrybingesni ir aktyviau dalyvauja visuomenės gyvenime. Savaime suprantama, kad tai vienintelis galimas pasirinkimas.
Net ir žinodami, kad nepakanka lėšų, visi turime suvokti, kad knygos, skaitytojai ir skaitymas yra svarbu. Vaikų pasirinkimas pirmiausia priklauso nuo to, ką renkasi jų tėvai. Skaitymu paprastai susidomima namie, jei mama ir tėtis kasdien skaito tiek patys, tiek savo vaikams. Vaikas susidomi skaitymu, jei knygos jam pasiekiamos, jei supa jį visur: namie, darželyje, mokykloje, bibliotekoje, parduotuvėje. Estijos vaikų literatūros centras taip pat siekia prie to prisidėti ir būti skaitymo ambasadoriumi. Kartu su bendraminčiais daug nuveikta ir pačiame Centre, ir už jo ribų; daroma viskas, kad vaikai kuo dažniau susidurtų su knygomis. Nuo 2014 m. Centro rūpesčiu ir labdaros fondo „Padedu vaikams“ („Aitan Lapsi“) pastangomis visose vaikų ligoninėse įsteigtos judriosios bibliotekėlės – knygų karuselės, kurios sveikstantiems vaikams siūlo platų leidinių ir stalo žaidimų pasirinkimą. Su labdaros fondu bus bendradarbiaujama ir toliau: šį rudenį šalies bibliotekose prasideda nacionalinė skaitymo skatinimo programa „Palydžiu vaiką į knygų pasaulį“. Vis plačiau bendradarbiaujama su mokyklomis ir darželiais, muziejais ir teatrais, jaunimo ir šeimos centrais, daugybe kitų įstaigų – visa tai daroma tam, kad knygos taptų prieinamesnės, o vaikai pamėgtų skaityti. Juk Vaikų literatūros centro šūkis – „Vaikai skaito!“
Iš estų kalbos vertė Agnė Bernotaitė
Žurnalas „Rubinaitis“, 2018 Nr. 4 (88)