Piret Raud
Princesė Kaja be galo mėgo tvarką ir švarą. Vos tik rytą pramerkusi akis, tuoj ėmė kuopti pilį. Ji švariai išplovė grindis ir langus ir nuvalė nuo spintelių dulkes. Tada nublizgino veidrodžius ir durų rankenėles, išdulkino kilimus ir sofų pagalvėles ir pakeitė gėlėms vandenį.
Bet Kajai to buvo negana. Ji priekabiai dairėsi po iššveistą pilį, kol akys užkliuvo už knygų lentynų.
„Aha, – dingtelėjo Kajai, – iki šiol niekas nėra skalbęs knygų, jos tikrai pilnos dulkių!“
Ji sumetė visas knygas į skalbyklę ir įjungė skalbti. Paskui ištraukė knygas iš skalbyklės ir išdžiaustė ant virvės pilies kieme. Dabar jos iš tiesų buvo švarut švarutėlės. Puslapiai buvo balti kaip sniegas ir kvepėjo skalbinių gaivikliu.
Kai knygos išdžiūvo, princesė Kaja jas išlygino, sudėliojo atgal į lentynas ir nuėjo praustis.
Vakare išsimaudžiusi ji patenkinta susirangė lovoje ir pasikvietė pas save vyriausiąjį tarną.
– Paskaityk man po tokios varginančios dienos pasaką prieš miegą, – paprašė ji.
Tačiau vyriausiasis tarnas atsakė:
– Negaliu, miela princese. Jūs taip švariai išskalbėte knygas, kad jose nebeliko nei raidelės, nei žodžio ar sakinio.
Dabar Kaja suprato su tuo knygų skalbimu nuėjusi per toli.
– Ką dabar daryti? – suglumo ji.
– Jums teks prirašyti knygas naujų pasakojimų, – pasiūlė vyriausiasis tarnas.
Princesė taip ir padarė. Jau kitą rytą vietoj dulkių skuduro į rankas ji paėmė pieštuką ir sėdo rašyti. Iš pradžių ji užrašė pasakojimus, kuriuos buvo girdėjusi, o paskui visokias savo pačios išgalvotas istorijas. Ir tai jai patiko netgi labiau nei tvarkytis ir skalbtis: rašyti knygas buvo be galo smagu!
Reikia pripažinti, kad pilyje nebebuvo taip švaru ir tvarkinga kaip anksčiau, kur nors salės kampe netgi galėjai pastebėti dulkių kuokštukų, bet jie, tiesą sakant, niekam netrukdė.
_______________
* Versta iš: Piret Raud, „Printsess, kes armastas puhtust“, Teistmoodi printsessi lood, Tallinn: Tänapäev, 2013, p. 14–16. Iliustracijos teksto autorės.
Iš estų kalbos vertė Viltarė Urbaitė
Žurnalas „Rubinaitis“, 2018 Nr. 4 (88)
