Vaikų literatūros muziejus Kaune
Vaikų literatūros muziejus kaip Maironio lietuvių literatūros muziejaus padalinys atidarytas 1991 m., jis įsikūręs Kaune, K. Donelaičio gatvėje, tarpukario Lietuvos ministro pirmininko Mykolo Sleževičiaus statytame art deco stiliaus name. 2014 m., gavus Kultūros ministerijos finansavimą, pirmame aukšte įrengta vaikų literatūros ekspozicija praplėsta ir papildyta naujais akcentais, sukurta interaktyvi literatūros ekspozicija „Nerk į kūrybos gelmes“.
Pažintį su muziejumi lankytojai pradeda nuo rašytojo darbo įrankių – senoviniai plunksnakočiai ir rašomosios mašinėlės, seniai nebeskleidžiantys įprastų garsų, nebyliai saugo jais dirbusių kūrėjų rankų šilumą. Nišoje priešais židinį puikuojasi nuostabaus grožio dėžė su durelėmis, kurias atvėrus ir ėmus sukti viršuje įtaisytas lapelio ir paukštelio formos rankenėles ima judėti pasaka – pražysta Prano Mašioto sodas: Mariaus Jonučio sumeistrautoje mirioramų dėžėje vaikai gali kurti judančių vaizdų knygą. Ant židinio jaukiai įsitaisę arklys Dominykas, raganaitė Džilda, Agė Melagė kviečia susipažinti su jų istorijomis ir kūrybinėje dirbtuvėlėje atkurti šių personažų „gyvenamąją aplinką“.
Didžiulį vestibiulio langą užstoja paslaptingi vartai, kurių varčias atvėrus galima susipažinti su išeivijoje kūrusiu urbanistinės pasakos pradininku Juliumi Kaupu (1920–1964). Šis rašytojas pasirinktas savotišku pasakininko simboliu. Polinkį žaisti, gyventi ne pagal griežtai nustatytas taisykles atskleidžia piešiniais iliustruoti bičiuliui Henrikui Nagiui rašyti laiškai, kurie eksponuojami šalia asmeninių rašytojo daiktų – pypkių ir balto atlaso šaliko. J. Kaupo pasakų veiksmas vyksta Kauno senamiestyje, tad atvėrę pasakos maketo dureles lankytojai keliauja iš daktaro Kripštuko namų Rotušės aikštėje į apleisto negyvenamo namo rūsį, į karščiu tvoskiančią menę…
Ilsėdamiesi ant neįprastų mįsliasėdžių vaikai turi spėti eiliuotą mįslę, užrašytą ant sėdmaišio šonų.
Muziejaus sceną patobulino įvairiaspalviai teatriniai žibintai, kurių apšviesti vaidintojai turėtų pasijusti beveik kaip tikrame teatre. Mobilieji širminiai stendai mažiesiems lankytojams suteiks galimybę palandžioti, iškišti nosį pro langelį, o vyresniesiems – su valdomomis lėlėmis, Vytauto Tamulaičio pasakų personažais, kurti pasaką.
Aktualizuota Vytautės Žilinskaitės Kelionė į Tandadriką – unikalioje verandos erdvėje sukurtas kosminis laivas, šešis šio kūrinio personažus skraidinantis po visatą. Penkiuose krėsluose įsitaisę muziejaus lankytojai, pavirtę pasakos veikėjais, gali patirti nesvarumo būklę, kosminius potyrius kelia garso, šviesų ir spalvų efektai.
Žinoma, muziejus kviečia ne tik žaisti, interpretuoti pasakas, vaidinti, bet ir pažinti. Lankytojai čia pamatys rašytojų memorialinių daiktų – Kazio Borutos paties pasidarytus batus ir senutėlį lagaminą, lydėdavusį rašytoją įvairiose kelionėse, Vytės Nemunėlio fotoaparatą ir varliukę, kuria poetas puošdavosi ypatingomis progomis. Eksponuojama poeto Martyno Vainilaičio darbo vieta – rašomasis stalas su būtiniausiais kūrybai daikteliais. O „Melagių pilyje“ panirti į pasakų pasaulį vilioja geriausių vaikų knygų iliustruotojų – Birutės Žilytės, Algirdo Steponavičiaus, Irenos Žviliuvienės, Stasio Eidrigevičiaus – iliustracijų originalai.
Viename muziejaus kampelyje randame vadinamąsias šiuolaikines technologijas. Paspaudus pultelį galima susipažinti su Maironio lietuvių literatūros muziejaus fondų turtais – rašytojų archyvais, pasakojančiais kūrėjų gyvenimo istorijas.
Muziejus kviečia ne tik vaikus.
Daiva Šarkanauskaitė,
Vaikų literatūros muziejaus vedėja
Žurnalas „Rubinaitis“, 2014 Nr. 2 (70)