Trisdešimtmetis „Berniukas Žirniukas“

„Berniuko Žirniuko“ teatras rugsėjo mėnesį šventė trisdešimties metų sukaktį. Tai kamerinis lėlių teatras, turintis savo žiūrovą ir savo biografiją. O ji – tokia.

Priešistorė ir istorija

Idėja atidaryti Valstybinės Respublikinės (dabar – Nacionalinė M. Mažvydo) bibliotekos Vaikų literatūros skyriuje Pasakų kambarį kilo tuometiniam kultūros ministro pavaduotojui V. Jakelaičiui – Anglijoje matęs tokius Pasakų kambarius. Bibliotekos darbuotojams pasiūlymas patiko. 1965 metų gegužę Pasakų kambarys buvo atidarytas. Dailininkė F. Linčiūtė-Vaitiekūnienė išdekoravo kambario sienas tema – „Bemiukas Žirniukas renkasi spalvas“. Pasakų seneliu buvo E. Juškevičius, M. Vainilaitis (įgijęs Vilniaus konservatorijoje aktoriaus specialybę), J. Biržys, A. Sabalys, Č. Stonys. Tų pačių metų gegužės mėnesį buvo įkurtas „Berniuko Žirniuko“ lėlių teatras. Berniuko Žirniuko autorius – dailininkas G. Žalalis. Pirmasis spektaklis – K. Kubilinsko eiliuota pasaka „Strakaliukas ir Makaliukas“, jį režisavo P. Dimša. Iš pradžių buvo parodytas tik pirmasis spektaklio veiksmas, antrasis – rugsėjo mėnesį, todėl rugsėjį teatras ir švenčia savo gimtadienį.

Pirmąjį teatro kolektyvą sudarė J. Biržys, A. Dulinskas, S. Dubčianskienė, A. Kunskaitė, A. Laužikaitė, D. Levickaitė, E. Stasiukaitienė, M. Vainilaitis, L. Vyžintienė. 1967 metais teatras sąjunginiame meno saviveiklos festivalyje laimėjo pirmojo laipsnio diplomą ir išvyko atstovauti TSRS lėlininkams į Čekoslovakiją.

Taip užsimezgė iki šiol besitęsianti draugystė su Slovakijos Martino miesto kultūros rūmų lėlių teatru „Strojarik“.

1979 metais „Berniuko Žirniuko“ teatrui suteiktas liaudies teatro vardas. Dalyvauta įvairiuose festivaliuose: saviveiklinių lėlių teatrų festivalyje Slovakijoje 1967, 1969, 1971, 1976, 1983, 1988 metais, Šiaurės Čekijoje, Usti prie Labos mieste, – 1970 metais. 1978 metais teatras lankėsi Jugoslavijoje. 1993 metais aktorė V. Narščiuvienė ir režisierė A. Čeredėjevaitė viešėjo Norvegijoje, Frederikstado miesto lėlininkų akademijoje.

„Berniukas Žirniukas“ taip pat nuolat dalyvauja lėlių teatrų festivalyje „Molinuko teatras“, Vilniaus miesto liaudies teatrų festivalyje „Vilniaus rampa“, mažųjų lėlių teatrų festivalyje – „Kaukučio šventė“ Kretingoje.

Per trisdešimt teatro gyvavimo metų pastatytas dvidešimt vienas spektaklis. „Berniuko Žirniuko“ teatre režisieriais dirbo P. Dimša, P. Mockevičius, V. Damaševičius, A. Mikutis. Nuo 1990 metų teatro režisierė – A. Čeredėjevaitė-Gurinavičienė.

Teatro šventės ir šiokiadieniai

Teatro šeimininkas – Berniukas Žirniukas – per trisdešimt metų nė kiek nepasikeitė – vis taip pat nepailsdamas pasitinka ir palydi teatro lankytojus, moko vaikus meilės knygai, aiškina kaip su jomis elgtis, pristato spektaklius, etc. Anksčiau Berniukas Žirniukas kalbėdavo D. Levickaitės, E. Stasiukaitienės balsu, dabar gyvastį jam įkvepia V. Narščiuvienė. Per trisdešimt metų pasikeitė kelios aktorių kartos, bet tapo tradicija kasmet susirinkti į kalėdinius spektaklius. Teatras šiandien atrodo kiek kitaip nei prieš trisdešimt metų – drėgmė sugraužė drobines Pasakų kambario dekoracijas, todėl 1992 metais jis buvo restauruotas pagal architektės L. Klimavičienės projektą. Atėjęs į teatrą žiūrovas patenka į jaukią kaimišką seklyčią, kurioje telpa apie penkiasdešimt žiūrovų. Etatinė teatro darbuotoja yra tik režisierė, aktoriai (bibliotekos darbuotojai) negauna jokio materialinio atlygio, vien dvasinį peną. Taigi jiems „Berniuko Žirniuko“ teatras – tai gyvenimo būdas. „Berniuko Žirniuko“ spektakliai labai funkcionalūs – komunikaciniai, edukaciniai. Pavyzdžiui, spektaklio „Kiaulaitė karalaitė“ metu vaikų akyse iš pagalvėlių daromos lėlės, vaikai patys įtraukiami į šį procesą. Paprastai spektakliai statomi festivaliams, taip pat kasmet paruošiamas kalėdinis spektaklis. Spektaklių įrašų turi televizija, radijas.

Šio teatro aktorė, bibliotekos darbuotoja Vida Narščiuvienė Vilniaus Universitete skaito paskaitų kursą „Lėlių teatro pagrindai“. Būsimieji bibliotekininkai mokomi rašyti scenarijus, gaminti lėles ir naudoti jas savo darbe. Baigiamasis egzaminas – pasirinkto siužeto inscenizacija – vyksta „Berniuko Žirniuko“ teatro scenoje.

Lėles bibliotekininkai naudoja viktorinoms, pokalbiams organizuoti, vaikų literatūrai populiarinti. Jos – tarsi mediumas tarp jaunojo skaitytojo ir bibliotekos darbuotojų, padedantis įgyti skaitymo įgūdžių, mokantis gerbti ir mylėti knygas, atveriantis pasakų pasaulio duris.

Kadangi tai kamerinis teatras, negalintis priimti iš karto daug žiūrovų, be to, specializuotas – bibliotekos teatras – jis turi savo adresatą. Režisierė A. Čeredėjevaitė-Gurinavičienė šiame teatre pastatė devynis spektaklius, jie daugiausia skirti jaunesniojo amžiaus vaikams, nes būtent tokiam žiūrovui kiti teatrai mažai ką turi pasiūlyti. „Berniuko Žirniuko“ teatro spektaklius gali pamatyti ne tik Vilniaus vaikai, nes teatras gastroliuoja įvairiuose Lietuvos miestuose ir rajonuose.

„Berniukas Žirniukas“ savo jubiliejui parengė premjerą – A. Čeredėjevaitės-Gurinavičienės režisuotą V. Pavlovskio „Berniuką Žirniuką“.

K. Vaišvilos nuotr.

Žurnalas „Rubinaitis“, 1995 Nr. 2 (3)