MAŽOJI VERSLO ENCIKLOPEDIJA

 

Naujausia lenkų rašytojo Edmundo Niziurskio knyga paaugliams Penki melionai į rankas* 1996 m. Lenkijoje buvo išrinkta populiariausia jaunųjų skaitytojų knyga. Lietuvių skaitytojams šio rašytojo vardas nėra naujas, gal tik primirštas: šeštojo dešimtmečio paaugliai su malonumu skaitė jo Padaužų knygą (1957) bei Palaižūną (1958). Populiarios šios knygos ir šiandien, tik gerokai susidėvėjusios ir „suskaitytos“…

Jau pati įtaigaus naujosios knygos pasakojimo pirmuoju asmeniu pradžia nukelia skaitytoją į netolimos praeities Lenkiją, kai buvo sparčiai žengiama „kapitalizmo keliu“: „Tai buvo laikai, kai kiaušinis kainavo tūkstantį zlotų, kilogramas kumpio – šimtą tūkstančių, piniginės pampo nuo banknotų ir visi buvo milijonieriai… na, beveik visi, nes aš, šiaip ar taip, nebuvau“. Čia ir ryšys su pavadinimu (melionais verslo žargonu vadinami milijonai), čia ir pažintis su pagrindiniu veikėju Vitoldu Muse, kurio vardu pasakojama visa verslo istorija. Mat, nebūdamas milijonierius, Vitekas visais įmanomais būdais bando juo tapti. Tai ir sudaro knygos siužeto pagrindą. Kai tėvas, kurdamas savo verslą, tiesiog palieka šeimą, o mama suserga, vaikinukas pats rūpinasi ir namais, ir savimi, o vėliau – ir visa šeima. Žodžiu, ši knyga – visai šiuolaikiška pažintis su verslo pradžiamoksliu. Tai pinigų „darymo“ taisyklės, sandėrio partnerių etiketas, kurio pažeidimai gali turėti dramatiškų padarinių, pagaliau įvairūs ekonominiai terminai ir verslo žargonas: parengiamieji kursai, sveika rinkodara, sandoris, šimtmečio biznis, įkyrus klientas, bankrutavusios Įmonės sindikas, inkasatoriai, „cash“ (grynieji pinigai), melionai… Bet, žinoma, tai vis dėlto grožinė knyga. Visa ši verslo informacija išryškėja nuotykių kupinoje Vitoldo ir jo partnerio Jaceko komercinėje kelionėje po Lenkiją.

Vaikinai bandė pardavinėti viską: kiaušinius, batus, dažus, patalynę, karstus. Pinigai tai įplaukdavo į jų kišenes, tai vėl išplaukdavo… Jaunieji verslininkai patyrė ir melą, ir apgavystę, ir nesąžiningumą. Visa tai vertė juos greičiau tapti suaugusiais, suprasti draugystės, pagalbos, pasitikėjimo, meilės ir šeimos paramos reikšmę. Todėl prasminga, kad knygos pabaigoje, kai tėvas pasiūlo Vitoldui tapti šeimos verslo partneriu, vaikinas tvirtai žino, jog jam ne pinigai svarbiausia: „…iš tikrųjų mintimis buvau toli, pas stebuklingą, nepaprastą, gniaužiančią kvapą, stulbinamai gražią, vienintelę, puikiausią pasaulyje, mergaičių mergaitę, mano pilkaakę Jagą“.

Beje, meilės, draugystės su mergaitėmis (Ise, Pamela, Jaga) epizodai šį perdėm „komercini“ ir dalykiškai išsamų – tiesiog superberniukišką – pasakojimą pagyvina romantinėmis spalvomis, daro šią knygą įdomią ir patrauklią ir mergaitėms skaitytojoms. Bendraudamas su mergaitėmis, Vitekas išgyvena labai įvairią emocijų ir jausmų gamą. Pirmoji jo patirtis – kaimynė Isė, kuri savo įkyriu dėmesiu sukelia Vitekui daug rūpesčių. Kai Isė per savo gimtadienį bando vaikiną pabučiuoti, jis taip komentuoja ši įvykį: „Bandau išskelti iš savęs nors kokią ugnelę, tačiau veltui“. Matydamas Jaceko santykius su Pamela, jis stebisi draugo apakimu, nesugebėjimu blaiviai įvertinti merginos savanaudiškumo ir apgavysčių.

O štai kaip pats Vitekas pasijunta, kai sutinka savo neprilygstamąją Jagą: „Aš vis dar jaučiausi lyg karščiuojantis, maloniai įsiaudrinęs. Mane buvo apėmusi nepaprasta euforija, nejutau nuovargio. Stebėjausi, kokia stebuklinga manyje siautėjančių jausmų jėga“. Toliau vaikinas išgyvena ir nepaprastą pirmojo apkabinimo, bučinio galią…

Taigi, taikliai ir sąmojingai pasakodamas apie verslą, E. Niziurskis emocingai ir romantiškai perteikia pirmuosius paauglių meilės išgyvenimus, rašytojo pasakojimas labai spalvingas ir įtaigus. Tai atskleisti padeda ir knygos iliustracijos (dail. Laisvydė Šalčiūtė), kurių stilistika ir humoristinė potekstė gražiai pagyvina ilgoką (392 puslapių!) pasakojimą. Lietuvių skaitytoją lenkų rašytojo tekstas pasiekia B. Mikalonienės vertimu. Vertėja gana tiksliai perteikia E. Niziurskio teksto sąmojingą ir spalvingą kalbą. Tik norėčiau suabejoti dėl pažodinio lenkiškų pavardžių vertimo į lietuvių kalbą: ne visada aišku, ar tai pavardė, ar pravardė. Tas pat pasakytina apie lenkiškus kraštovardžius: galbūt neverstas lenkiškas vardas suteiktų pasakojimui dar daugiau įtaigumo? Juolab kad tokia informacija yra pažintinė, o ši knyga skirta šiek tiek vyresniam skaitytojui, todėl originalūs vardai ir vietovardžiai tekste neturėtų kelti suvokimo sunkumų.

_____________________________

* Niziurski, Edmund. Penki melionai į rankas: apysaka / iš lenkų k. vertė Birutė Mikalonienė. – Vilnius: Alma littera, 2000. – 400 p. – (10+).

 Žurnalas „Rubinaitis“, 2000 Nr. 4 (16)

 

Įžanginis

KNYGA, PADĖK APSAUGOTI...

Straipsniai

RATELIO RITMU
ŽVILGSNIS Į ILIUSTRACIJAS
ŠVEDIŠKŲ PAVEIKSLĖLIŲ KNYGŲ RAIDOS BRUOŽAI
PASAULINĖ ŠLOVĖ – UŽ ANTRAEILĮ DALYKĄ (A. A. Milno „Pūkuotuko pasaulis“)

Vytautės Žilinskaitės 70-osioms gimimo metinėms

TEBŪNIE ČIA RADINIŲ NAMELIS! (V. Žilinskaitės apsakymai)

Paskaitykim, mama

PAPŪGĖLĖS

Mano vaikystės skaitymai

NUOSTABUS YRA VAIKAS, KAI JUOKIASI, O AKYSE – AŠAROS

Supažindiname

AMERIKIEČIŲ VAIKŲ LITERATŪROS PREMIJOS

Atidžiu žvilgsniu

PIRMAS BLYNAS NEPRISVILĘS
NEMATOMA JĖGA
LOVOJE, PALOVYJE IR TOLIAU, DAUG TOLIAU

Kronika. Informacija. Skelbimai

KRONIKA, INFORMACIJA, SKELBIMAI

Summary

SUMMARY

Mūsų partneriai ir rėmėjai