PIRMAS BLYNAS NEPRISVILĘS

 

Šiais metais pasirodžiusi Jono Linkevičiaus knyga apie Anzelmo Matučio gyvenimą ir kūrybą Po girią vaikščiojo poetas* yra pirmoji monografija, skirta rašytojui, kuris savo talentą dovanojo vaikams. Tai reikšmingas įvykis tiriant lietuvių vaikų literatūrą. Kai kam galbūt kils klausimas – kodėl pasirinktas būtent A. Matutis? Nelaukdamas, kol bus paklaustas, J. Linkevičius pratarmėje paaiškina – taip lėmė likimas. Monografijos autorius ne tik dalyvavo leidžiant poeto knygas, bet ir pats jį pažinojo, taigi turėjo progų „pamatyti A. Matutį tokį, koks buvo iš tikrųjų“ (P. 7). Be to, J. Linkevičius po poeto mirties buvo paskirtas Rašytojų sąjungos A. Matučio literatūrinio palikimo komisijos pirmininku ir įpareigotas rūpintis jo atminimo įamžinimu. Šie paaiškinimai turi reikšmės vaikų literatūros specialistams, o tiems, kurie augo skaitydami spalvingas, gražiai išleistas A. Matučio knygeles, abejonių dėl tokio pasirinkimo kilti neturėtų – argi neįdomu sužinoti, koks buvo daugelio pamėgto poeto kelias į kūrybą, gyvenimo vingiai… Kaip tik apie tai ši knyga ir yra. Ji turėtų patikti ir tiems, kurie mėgsta tikslumą, konkrečius biografijos faktus, ir tiems, kurie nori daugiau sužinoti apie poeto asmenybę, charakterio ypatumus. Mokinius tikriausiai sužavės A. Matučio vaikystės išdaigos, išradingumas, kelionių įspūdžiai. Taigi J. Linkevičiaus monografija Po girią vaikščiojo poetas turėtų tikti ir patikti dideliam skaitytojų būriui. Juk knygą rašė ne vien literatūros kritikas, bet ir geras poeto bičiulis. Ir parašyta ji vaizdingu, kartais net pakylėtu stiliumi – tai sklandus, poetiškas pasakojimas apie „vaikiškiausią vaikų poetą“, anot Gražinos Skabeikytės.

J. Linkevičiaus knygoje daugiausia dėmesio skiriama A. Matučio biografijai, jo pastangoms įsitvirtinti vaikų literatūroje, asmenybės bruožams. Remdamasis straipsniais, artimųjų ir savo paties prisiminimais, A. Matučio laiškais ir kitais dokumentais, J. Linkevičius vaizdingai ir šiltai pasakoja apie poeto gyvenimą. Vaikystėje A. Matutis buvo linksmas išdaigininkas, jaunystėje – išradingas gudruolis, sugebėjęs taip įtikinti draugą jų išvaizdos panašumu, kad šis už jį net egzaminus ryžęsis laikyti… Ir visą gyvenimą tai buvo didelis gamtos mylėtojas, aistringas žvejys ir grybautojas, mėgęs keliauti po Lietuvos miškus, plaukti upėmis, o į tuos turistinius žygius „paskui save tempė artimuosius, draugus, gerus pažįstamus iš seniau ir visai naujus“ (P. 93). Tik Nidos kurortas su „besideginančiais saulėje artimaisiais“ A. Matučiui buvo nuobodus…

J. Linkevičius atskleidžia ir mažiau žinomas arba beveik nežinomas A. Matučio biografijos smulkmenas: pasirodo, jaunystėje jis buvo įstojęs į kunigų seminariją, iš kurios po poros mėnesių išėjo, tačiau vis dėlto svajojo kunigu matyti vyriausiąjį sūnų… Kažin ar iki šios knygos pasirodymo dar kas nors, be pačių artimiausių žmonių, žinojo, kad galėjome poeto A. Matučio ir neturėti – jei ne draugų rūpestis, gal jo kūryba būtų likusi tik „Žvaigždutėje“ ir „Šaltinėlyje“, prieškariniuose vaikų žurnaluose, o jis pats – miręs Marijampolės kalėjime, saugumiečių apkaltintas ryšiais su partizanais. Tiesiog nuostabu, kad turėdamas tokią skaudžią patirtį A. Matutis visą gyvenimą sugebėjo kurti linksmus, žaismingus, optimizmo kupinus eilėraščius vaikams.

J. Linkevičiaus knygoje A. Matutis rodomas kaip nepaprastai darbštus žmogus, atkakliai siekiantis tikslo – kad jo knygos būtų leidžiamos ir kad būtų leidžiamos tik kokybiškos, su pačių geriausių dailininkų iliustracijomis. Dėl to buvo pasiryžęs atsisakyti visko: žiemą vaikščiodavo kiaurais batais, dažnai maitindavosi Nemune susižvejotais gružliais. O „teta Kritika“, anot J. Linkevičiaus, A. Matučiui nebuvo dosni, autorius bartas „už ką tik galima barti“… Sunku ir įsivaizduoti, kad taip mėgstamo rašytojo eilėraščiai turėjo nueiti ilgus kelius, ir galbūt tik begalinis užsispyrimas padėjo jiems pasiekti mažuosius skaitytojus. Tačiau jų širdelėse iš karto sulaukdavo pripažinimo.

J. Linkevičius knygoje daugiau kalba apie tamsiuosius A. Matučio knygų leidybos „užkulisius“, o išsamios jo kūrybos analizės nepateikia. Pastebimos tik pastangos apginti poeto ilgųjų žanrų kūrinius – herojinę sakmę „Karžygys Leinė“, eiliuotą lyrinę pasaką „Drevinukas“, poemą-pasaką „Eglės sūnus“, – kuriuos kiti kritikai laikė silpnesniais už jo trumpuosius eilėraščius ar eilėraščių ciklus ir kurie galbūt nepelnytai yra deramai neįvertinti.

Kalbėdamas apie trumpuosius eilėraščius, J. Linkevičius išryškina tik pačius pagrindinius, esmingiausius bruožus. Gal ir gerai – juk apie A. Matučio kūrybą prirašyta tikrai labai daug. Vis dėlto monografijoje gal būtų buvę tikslinga atskirai pateikti visą tų straipsnių bibliografiją, nes knygos pabaigoje išvardijami tik šaltiniai, kuriais naudojosi pats autorius, nurodomos pagrindinės poeto gyvenimo ir kūrybos datos. Informacija apie A. Matučio kūrybos kritiką neabejotinai praverstų mokytojams, bibliotekininkams, kitiems vaikų literatūros tyrėjams.

Vertingas turėtų būti ir paskutinis knygos skyrius „Tėviškėje nemiręs“, kuriame J. Linkevičius kalba apie tai, kas padaryta ir kas dar daroma siekiant įamžinti A. Matučio atminimą. Galbūt, perskaitęs šį skyrių, koks nors mokytojas atras laiko nuvažiuoti su mokiniais į gimtojoje poeto Zomčinėje įkurtą A. Matučio parką, kuriame medinės skulptūros vaizduoja jo kūrinių veikėjus, galbūt ir poezijos pavasarėliai, kasmet vykstantys prie jo Drevės, sutrauks dar daugiau žmonių… Ir ši knyga – dar vienas poeto paminklas. O drauge – neabejotinai gera pradžia, neprisvilęs pirmasis blynas: juk norėtųsi tikėti, kad monografijų, skirtų lietuvių vaikų rašytojams, bus rašoma ir daugiau.

________________________________

* Linkevičius, Jonas. Po girią vaikščiojo poetas. – Vilnius: Agora, 2000. – 207 p.

 Žurnalas „Rubinaitis“, 2000 Nr. 4 (16)

 

Įžanginis

KNYGA, PADĖK APSAUGOTI...

Straipsniai

RATELIO RITMU
ŽVILGSNIS Į ILIUSTRACIJAS
ŠVEDIŠKŲ PAVEIKSLĖLIŲ KNYGŲ RAIDOS BRUOŽAI
PASAULINĖ ŠLOVĖ – UŽ ANTRAEILĮ DALYKĄ (A. A. Milno „Pūkuotuko pasaulis“)

Vytautės Žilinskaitės 70-osioms gimimo metinėms

TEBŪNIE ČIA RADINIŲ NAMELIS! (V. Žilinskaitės apsakymai)

Mano vaikystės skaitymai

NUOSTABUS YRA VAIKAS, KAI JUOKIASI, O AKYSE – AŠAROS

Paskaitykim, mama

PAPŪGĖLĖS

Supažindiname

AMERIKIEČIŲ VAIKŲ LITERATŪROS PREMIJOS

Atidžiu žvilgsniu

NEMATOMA JĖGA
MAŽOJI VERSLO ENCIKLOPEDIJA
LOVOJE, PALOVYJE IR TOLIAU, DAUG TOLIAU

Kronika. Informacija. Skelbimai

KRONIKA, INFORMACIJA, SKELBIMAI

Summary

SUMMARY

Mūsų partneriai ir rėmėjai