VASARA IR KNYGOS
Viešėdama Miunchene, vienos bibliotekininkės pasiteiravau, ar ir ji tempia sunkų krepšį knygų savo draugams paskaityti. Atsakymas buvo netikėtas: „Ne, ką jūs, mums pačioms privalu po 4–5 naujas knygas perskaityti, kad galėtume vaikams ir tėveliams patarti, ką vežtis skaityti prie jūros, į kalnus ar poilsiavietę“. Iš tiesų sektinas pavyzdys – vaikų vasaros skaitymu pradėti rūpintis iš anksto. Tą ir daro daugelis Vakarų šalių bibliotekininkų: organizuoja knygų skaitymo programas, konkursus, išvykas iš bibliotekų, rengia bibliotekines stovyklas, kilnojamąsias bibliotekėles traukiniuose, poilsio namuose ir kitur.
Pas mus dar retokai biblioteka „išeina“ iš savo patalpų, mes labiau linkę užsienį imituoti ne turiniu, o forma. Na, jau nusižiūrėjome kai kuriuos terminus, bibliotekas pradedame vadinti informacijos centrais, bibliotekininkus – informacijos verslo agentais, o skaitytojus – vartotojais (angl. library users). Nelabai šie terminai malonūs, dvelkia šaltuku ir komercija, o ir pasaulis aplink mūsų bibliotekas ne per daug linksmai nusiteikęs, vertybių samprata – sujaukta. Bet nieko nepadarysi – modernėjame. Vaikai greičiau išmoksta valdyti kompiuterį, o ne save. Neilgai truks, kai su Vakarų bibliotekomis susilyginsime ir knygų fondo sudėtimi (jų lentynose dabar apie 70 proc. pažintinės ir 30 proc. grožinės literatūros). Tai liūdina, nes technika plėtojasi pašėlusiai greitai, o dorovė – vėžlio žingsniu, atotrūkis tarp jų didėja ir didės.
Mums, bibliotekininkams, vis dėlto rūpi, kad vaikai kuo dažniau susitiktų su grožine literatūra, pasisemtų gaivaus peno iš turtingo literatūros aruodo.
Kaipgi yra su knygų skaitymu vasarą? Su džiaugsmu atsakysiu: vaikai skaito, bibliotekos turi nuolatinių lankytojų. Gal, taip tvirtindama, atstovauju didesnių šalies miestų bibliotekoms ir jas lankantiems miesto vaikams?
Kaip ligoninėse netrūksta ligonių, transporte – keleivių, taip ir bibliotekoje pilna knygų mėgėjų. Dar daugiau – pastarosiomis vasaromis jų kone padvigubėjo! Biblioteka – jau nebe vasaros ramybės oazė, kai nutyla per mokslo metus ūžavęs šurmulys ir įsivyrauja palaiminga tyla, o bibliotekininkai ramiai vienas po kito eina atostogauti. Ryškėja ir vaikų bibliotekos vasaros kontingentas – tai dažnai ne tie, kurie visus mokslo metus stropiai vaikščiojo į biblioteką ir uoliai skaitė, o vasarinukai, kurie rugsėjį jau nebeateis. Šie skaitytojai stengiasi už visus metus atsigriebti, skaito įvairią literatūrą, kartu ir mokyklų rekomenduotą. Šiaip jau vasaros skaitytojas šiek tiek kitoks: mėgsta ilgėliau pabūti, neretai net po pusę dienos, dažniau stabteli prie parodos „Ką veikti vasarą?”, varto žurnalus ir enciklopedijas, registruojasi padirbėti kompiuteriais. Ir dar: pastaraisiais metais į bibliotekas daugiau užsuka paauglių. Ačiū rašytojams, vertėjams, leidėjams, kurių pastangomis atsirado ne viena paaugliams skirta serija, pripildžiusi sovietmečiu apytuštes paauglių literatūros lentynas.
Šitos įvairiom prasmėm karštos vasaros mums, bibliotekininkams, neramios. Reikia pasukti galvą, kad, be knygų, vaikai galėtų ir įdomesnę parodą apžiūrėti, ir renginyje pabūti, pažaisti stalo žaidimą, atsakyti į viktorinos klausimus ir laimėti prizą.
Antai vaikai užrašė, kokią savo vienintelę, nepakartojamą knygą vežtųsi į negyvenamą salą ar tolimą kelionę. Atsiliepė per 40 vaikų, ir jų išsirinktos knygos atsidūrė lagaminuose, kurių susidarė ne vienas. Na, argi ne smagu skaitytojams tuose lagaminuose pasirausti? Juolab kad į vieną jų net bibliotekininkai sudėjo mėgstamiausias knygas, o į kitą mamytės – savo mažylių numylėtines, taigi teliko džiaugtis, kad jaunieji skaitytojai tikrai išrankūs, turi gerą skonį ir renkasi vis dėlto dažniausiai grožinę literatūrą. Šitai teikia vilčių ir skatina manyti, kad ir vaikai, ir knyga turi vasarą ir turi ateitį.
Artėjantis ruduo daugeliui žmonių kelia niūrią nuotaiką. Suomių medikai tuomet siūlo ryškios šviesos terapiją. Jie sako, kad bibliotekas vertėtų apšviesti saulės šviesa, mat nuo jos mažėja nuovargis ir įtampa. O mums norėtųsi, kad, be saulės šviesos, vaikams niekad netrūktų knygų…
Aldona Šiaulienė
Žurnalas „Rubinaitis“, 2001 Nr. 3 (19)
