ASTRIDOS LINDGREN ATMINIMO PREMIJA
„Vaikas, likęs vienas su knyga, slaptame savo sielos kamputyje kuria nepakartojamus vaizdus. Tokie vaizdai žmonėms yra gyvybiškai svarbūs. Jeigu ateis diena, kai vaikai nesugebės to daryti, tai bus visiško žmonijos išsekimo diena“ (Astrida Lindgren).
Ši citata, atrodo, pasirinkta kaip Astridos Lindgren atminimo literatūrinės premijos moto. Premiją 2002 m., po A. Lindgren mirties, įsteigė Švedijos vyriausybė, ja rūpinasi Švedijos kultūros reikalų nacionalinė taryba.
Nedaug kas yra tiek prisidėjęs prie vaikų teisės kurtis turtingą vidinį pasaulį kaip Pepės Ilgakojinės, Emilio ir Karlsono ant stogo autorė, ‒ teigiama premijos aprašyme. Ši premija, be kita ko, yra būdas pabrėžtinai atkreipti pasaulio dėmesį, kokia reikšminga yra vaikų ir jaunimo literatūra. Aprašymo preambulėje kalbama, jog ši premija, palaikydama, akcentuodama literatūros inspiruojamos vaizduotės reikšmę, sykiu parems vaikų teises plačiąja prasme.
Kasmetė premija skiriama autoriams už darbų visumą, o ne už konkretų kūrinį. Iš rašytojų reikalaujama aukščiausio meniškumo ir humanistinės dvasios ‒ kokia buvo būdinga A. Lindgren. Tačiau premiją gali gauti ne tik rašytojai, bet ir iliustruotojai, aktoriai, skaitovai (už literatūrines programas), institucijos ir organizacijos, propaguojančios vaikų knygą ir skaitymą. Premijos negalima skirti po kūrėjo mirties. Siūlyti kandidatus kasmet kviečiamos maždaug 370 pasaulio institucijų (tokį kvietimą gauna ir IBBY Lietuvos skyrius bei Lietuvos rašytojų sąjunga). Kiekviena institucija gali pasiūlyti vieną savo šalies rašytoją arba dailininką ir vieną užsienietį, taip pat vieną instituciją. Sukauptus siūlymus nuo balandžio vidurio nagrinėja 12 žmonių komisija, kurią sudaro garsūs Švedijos vaikų literatūros specialistai. Nuostatuose nurodyta, kad vienas komisijos narys atstovautų A. Lindgren giminei (šiuo metu tai ‒ 1962 m. gimusi rašytojos anūkė Anika Lindgren). Nugalėtojai skelbiami kovo mėnesį (šiemet ‒ kovo 17 d.) A. Lindgren gimtajame Vimerbio mieste. Premija iškilmingai teikiama gegužės mėnesį Stokholme.
Pirmieji A. Lindgren atminimo premijos laureatai (2003 m.) buvo mums gerai žinoma austrų rašytoja Christine Nöstlinger ir amerikietis paveikslėlių knygų klasikas Morisas Sendakas.
Tardama padėkos žodį, Ch. Nöstlinger šią premiją pavadino sensacija ir išreiškė viltį, kad ji paskatins pasaulį iš naujo apsvarstyti ir įvertinti vaikų knygos reikšmę: galbūt bus liautasi į ją žiūrėti kaip į „didžiosios“, tai yra suaugusiųjų, literatūros jaunesniąją seserį. Premija unikali jau vien tuo, kad yra atvira visam pasauliui. Nuo H. K. Anderseno medalio skyrimo principų ji skiriasi tuo, jog čia nereikalaujama, kad rašytojo kūryba būtų išversta į didžiąsias kalbas, pasikliaujama (bent jau teoriškai) rimta pristatytojų motyvacija. Taip pat įspūdinga piniginė premijos išraiška ‒ 5 mln. Švedijos kronų (apie 657 000 JAV dolerių). Vėl prisiminkime, kad H. K. Anderseno premijos laureatai piniginio apdovanojimo išvis negauna. Net ir prestižiškiausia Švedijos Augusto premija, skiriama trims rašytojams (tarp jų ‒ vienam vaikų rašytojui), tesiekia 1 mln. Švedijos kronų. „Akivaizdu, kad Švedija yra vienintelė šalis žemėje, pripažįstanti vaikų literatūros svarbą mūsų visuomenei“, ‒ minėtame padėkos žodyje pabrėžė Ch. Nöstlinger. Nevalingai pagalvoji, jog tokį požiūrį lemtingai formavo genialioji A. Lindgren kūryba…
Su premijos naujienomis, laureatais etc. smulkiau susipažinsite adresu: www.alma.se.
Parengė Kęstutis Urba
P.S. Jau parengę šią publikaciją sužinojome, jog 2004 m. šios premijos laureate tapo Brazilijos rašytoja Lidža Božunga Nunjes (Lygia Bojunga Nuñes).
Žurnalas „Rubinaitis“, 2004 Nr. 1 (29)