Laiškai

 

Mieloji „Rubinaičio“ redakcija,

esu Šilutės Martyno Jankaus pagrindinės mokyklos bibliotekininkė. Norėčiau nuoširdžiai padėkoti, kad jūs esate. Jūsų žurnalas išties nuostabus, gelbsti kilus įvairių klausimų. Su didžiuliu nekantrumu laukiu pasirodančio vis kito numerio. Kiekviename randu ką nors nauja ir naudinga.

Labai smagu, kad pastebėjote, perskaitėte mūsų mokyklos moksleivių ir mokytojų laiškus. Labai naudingi Kęstučio Urbos pasvarstymai apie knygas ir jų skaitymą.

Norėčiau pasidžiaugti mūsų mokyklos moksleivių ir mokytojų išradingumu, užsispyrimu ir dideliu noru dalyvauti bibliotekos renginiuose. Kiekvieną kartą stengiamės vis įdomiau ir kuo įvairiau paminėti rašytojų gimtadienius, ypač jubiliejus.

2003 m. spalio 20 d. šventėme Otfrydo Proislerio gimtadienį. Tądien 5-6 klasių moksleiviai įvairiausiais būdais pristatė rašytojo knygas, daug sužinojo apie jo gyvenimą ir kūrybą. Moksleiviai rengėsi labai intensyviai: skaitė knygas, piešė plakatus, kūrė filmukus, repetavo. 6a klasės berniukai, pasinaudodami kompiuterine programa „Multi pulti“, sukūrė filmuką pagal knygą „Vaiduokliukas“. Jo pabaigoje pristatė ir kitų knygų herojus: Raganiukę, plėšiką Hocenplocą ir t. t. Šios klasės mergaitės suvaidino ištrauką iš knygos „Raganiukė“. Jiems talkino lietuvių kalbos mokytoja Ingrida Gusakova. 5a klasės moksleiviai kartu su lietuvių kalbos mokytoja Dalia Šukiene pristatė plėšiką Hocenplocą ir jo draugus: policininką, močiutę, Kaspariuką, Zepuką ir kitus. Turėjome net ir patį Otfrydą Proislerį, kuriuo panoro būti 6a klasės moksleivis Audrius. Gimtadienio kulminacija – saldainiai ir naujų knygų paroda.

Panašiai mes minime ir kitus rašytojus. Lapkričio 20 d. šventėme poetės Violetos Palčinskaitės gimtadienį. 5g klasės moksleiviai skaitė ne tik poetės, bet ir savo eiles, domėjosi šios autorės gyvenimu ir kūryba. Jiems padėjo jų lietuvių kalbos mokytoja Stanislava Mockuvienė.

Ir, savaime aišku, vaikai niekada nepamiršta švedų rašytojos Astridos Lindgren gimtadienio. Lapkričio 14 d. visų lūpose skambėjo jos vardas, knygų pavadinimai, herojai.

Per užklasinio skaitymo pamokas moksleiviai mieliau būna bibliotekoje negu klasėje. Jie įvairiai pristato skaitytas knygas: vaidina, dalijasi įspūdžiais, išgyvenimais.

Nuoširdžiai,

bibliotekininkė Edita Bendžiuvienė

 

Pasipildžiusi skaitytų knygų kraitelė

Kiekvienas mūsų kasmet nors keletą kartų apsilankome bibliotekoje. Tikimės rasti tai, ko dar neskaitėme ir ką perskaitę suprastume, jog tokių istorijų ir susapnuoti neįmanoma.

To aš tikėjausi iš kūrinio „Haris Poteris“. Atsiverčiau šią knygą, nes buvo įdomu, kodėl ji tokia garsi, kodėl ją pirkti skuba viso pasaulio vaikai. Žinojau, kad kritikų ji vertinama teigiamai, tačiau juk kiekvienam smalsu pačiam suvokti, kodėl ši knyga tokia populiari.

Šiandien jau suprantu. Knyga patraukia įtemptu siužetu. Vienas po kito pasipylę pagrindinio herojaus Hario gyvenimo nuotykiai neleidžia atitraukti akių nuo gėrio ir blogio deginamų puslapių, kurie lyg nevartomi verčiasi, kad tik skaitytume. Tačiau tikiu, kad daugelis vaikų skaito šią knygą, nes nenori atsilikti nuo draugų. Juk ir šie daro tą patį. Vis dėlto kas pastūmėjo jaunuosius lietuvius skaityti knygą? Manau, jog taip yra dėl puikios reklamos ir viliojančio, spalvingo viršelio. Be abejonių, nepamiršta ir autorė. Labai įdomu, ką gali parašyti moteris, kuri didžiąją skurdaus gyvenimo dalį praleido lyg tyli pelytė, o dabar yra garsi visame pasaulyje.

Prieš metus perskaičiau visas knygos „Haris Poteris“ dalis. Šiandien aš drąsiai rašau: knyga įdomi, tačiau vis dar nesuprantu, kodėl būtent ji tapo garsiausiu šių laikų kūriniu. Tikiuosi, kad suprasiu vėliau. Dažnai suaugusieji sako, kad ir jiems yra tekę skaityti knygą kelis kartus ir kaskart ją vis geriau suprasti, įsijausti į veikėjo džiaugsmus ir vargus.

Perskaičiusi „Harį Poterį“, džiaugiausi, kad turėsiu apie ką kalbėti su draugais, o ir perskaitytų knygų kraitelė pasipildė.

Raimonda Barkūnaitė, 15 m.,

Kaunas

 

 Mano mėgstamiausia knyga

Man įdomiausia skaityta knyga yra J. K. Rowling „Haris Poteris ir Fenikso brolija“. Daug kas mano, kad „Haris Poteris“ ‒ tiesiog pasakelė mažiems vaikams, bet man atrodo, kad tokiai knygai parašyti reikia išskirtinio talento, tad tiesiog būtina ją perskaityti, o ne nusiteikti prieš ją iš anksto. Iš visų „Hario Poterio“ knygų labiausiai patiko naujausia ‒ penktoji. Pirmosios keturios knygos buvo tiesiog linksmi Hario nuotykiai. Jas skaitant per daug susimąstyti nereikėjo. O penktoji knyga jau daug rimtesnė, ir manau, kad mažesni vaikai kai ko ten nesuprastų. Knygoje yra daug rimtų įvykių, tokių kaip Sirijaus mirtis, Ronio tėčio užpuolimas, Voldemorto bandymai užvaldyti Harį ir taip toliau. Skaitant šią knygą, kartais reikia labiau susimąstyti, kad kai kurias vietas suprastum. Ir šiaip naujausios knygos stilius skiriasi iš kitų. Bet gal taip yra tiesiog dėl to, kad dabar J. K. Rowling daug laimingesnė: turi vyrą, du vaikus, užtektinai pinigų. Nors ji to tikrai verta. Autorė skaitytojus sugeba taip įtraukti į knygą, kad ‒ bent jau man taip buvo ‒ visai pamiršti savo gyvenimą, o baigęs skaityti pajunti didelę tuštumą.

Kaip pastebėjau, „Fenikso brolijoje“ pasikeitė ir Hario charakteris. Anksčiau jis buvo tiesiog geras berniukas, gal ne visada (netgi labai ne visada) paklusdavo taisyklėms, bet beveik su niekuo nesipyko, nešaukė ir t. t. Penktosios knygos pradžioje Haris man pasirodė kažkoks truputį isterikas ir per daug geros nuomonės apie save. Haris mano, kad jo niekas nesupranta, bet kartais ir pats nė nesistengia suprasti kitų. Hario nuomone, jeigu jam liūdna, tai gali elgtis kaip šauna į galvą, ir niekas neturi teisės jam priekaištauti, bet aš abejoju, ar galima pateisinti šaukimą ant gerbiamiausio šių laikų burtininko Dumbldoro, direktoriaus kabineto niokojimą ar sėdėjimą kelias dienas kambaryje pasislėpus nuo visų. Manau, kad Haris neturėtų taip piktintis savo jauno tėvo poelgiais, jeigu pats kariais elgiasi dar įžūliau.

Šiaip „Fenikso brolijos“ siužetas labai geras. Nuo pat pirmųjų puslapių skaitytojas įtraukiamas į veiksmą, kuris nenutrūksta ir tęsiasi iki knygos pabaigos. O įtampa laiko prikausčiusi nuo pat įvykių pradžios iki paskutinių puslapių. Pats ramiausias man pasirodė paskutinis skyrius, kuriame įtampa nuslūgsta, o naujas nuotykis neprasideda. Ir man labiausiai patiko tai, kad neįmanoma nuspėti nė vienos J. K. Rowling knygos pabaigos, nes ten būtinai atsitiks kas nors, ko visiškai nesitikėjai. Penktojoje knygoje netikėčiausias įvykis buvo Pranašystė. Harį ji labai sukrėtė, nenuostabu, kad Dumbldoras neatskleidė jos anksčiau. Nors ir kaip Haris nekęstų Voldemorto, žmogžudžiu tapti nenori. Bet vargu ar Voldemortą išvis galima laikyti žmogumi.

Dabar visi tik spėlioja, kas galų gale mirs: Haris, Voldemortas, o gal abu. Aš manau, kad tai tik tuščias laiko gaišimas, nes J. K. Rowling būtinai sugalvos ką nors, ko niekas negalėjo net įsivaizduoti.

„Harį Poterį ir Fenikso broliją“ tikrai verta perskaityti, nes tai nuostabi ir kerinti knyga.

Živilė Buragaitė,

Vilniaus Abraomo Kulviečio vid. m-kla, 8a kl.

 

 

Kam reikalinga knyga?

Knygos būna dvejopos ‒ fantastinės ir tokios, kuriose rašoma teisybė. Fantastines beveik visi skaito laisvalaikiu, o dokumentinės skirtos sužinoti tūkstančiams dalykų. Be to, yra dar viena svarbi knygų rūšis ‒ mokykliniai vadovėliai. Iš jų vaikai mokosi skaityti, rašyti, skaičiuoti ir kitų dalykų, kurių visada reikia gyvenime. Tik šios knygos padeda visiems vaikams tapti išsilavinusiais žmonėmis.

Kas būtų, jeigu visi pasaulio gyventojai išmestų knygas į vandenynus ir jūras ? Ogi daugelis žmonių (žinoma, ir vaikų) netektų mėgstamo užsiėmimo. Mokyklos nedirbtų, nes nebūtų iš ko mokytis, ir vaikai, o vėliau ir suaugusieji pamirštų, kaip reikia skaityti. Dar vėliau beveik niekas nebežinotų, kaip atpažinti nuodinguosius grybus ir valgomąsias uogas. Jeigu žmonės nebemokėtų skaityti, turbūt pamirštų ir tai, ką seniai suprato mokslininkai, ‒ vėl manytų, kad Žemė yra plokščia kaip blynas.

Knyga yra nepakeičiamas informacijos šaltinis, be kurio žmonės tikriausiai niekaip neišsiverstų. Štai kodėl knygas reikia branginti.

Emilis Rupeika,

Vilniaus Abraomo Kulviečio vid. m-kla, 4b kl.

 

 Žurnalas „Rubinaitis“, 2004 Nr. 1 (29)

 

Balandžio 2-oji – tarptautinė vaikų knygos diena

KNYGŲ ŠVIESA

Apžvalgos

ĮVAIRIARAŠTIS METŲ AUDINYS (2003 m. lietuvių vaikų proza)
PASKUTINIS KANTRYBĖS LAŠAS (2003 m. vaikų poezija)

Vytauto Misevičiaus 80-osioms gimimo metinėms

RETOS VAIZDUOTĖS DARBŠTUOLIS
VYTAUTO MISEVIČIAUS LITERATŪRINĖS PASAKOS
DANUKAS DUNDULIUKAS IR JO „DRAUGIJA“

Mano vaikystės skaitymai

JAUSTI NEMATOMĄJĄ BŪTIES IR ŽMOGAUS GELMĘ

Paskaitykim, mama, tėti!

Vytautė Žilinskaitė

Supažindiname

ASTRIDOS LINDGREN ATMINIMO PREMIJA

Bibliografija

2003 m. VAIKŲ KNYGOS

Kronika. Informacija. Skelbimai

KRONIKA. INFORMACIJA. SKELBIMA

Summary

SUMMARY

Mūsų partneriai ir rėmėjai