DANUKAS DUNDULIUKAS IR JO „DRAUGIJA“

 

E. Katiliaus iliustr.
E. Katiliaus iliustr.

V. Misevičiaus Danukas Dunduliukas pasirodė 1972 m. Po metų, 1973-iaisiais, išėjo E. Mieželaičio Dainos dienoraštis, o 1974-aisiais ‒ V. Petkevičiaus Kodėlčius. Šių kūrinių panaši tiek struktūra (miniatiūros), tiek ir pati idėja: rašytojai bando autentiškai perteikti besiformuojantį vaiko pasaulį: elgseną, žodyno ir suvokimo raidą, mąstymo logiką, savitą požiūrį į aplinką ir žmones. Todėl, plačiau kalbant apie V. Misevičiaus Danuką Dunduliuką, kaip tam tikrą kontekstą tikslinga pasitelkti minėtąsias kitų dviejų autorių knygas ‒ ieškant tiek jų sąsajų, tiek skirtumų. Nors Danukas Dunduliukas pasirodė pirmiausia, šis kūrinys vargu ar gali būti laikomas kitų dviejų atspirtimi: ir Dainos dienoraštis, ir Kodėlčius atsirado šių knygų autoriams ilgai stebint savo augančių vaikų elgseną, o ne orientuojantis į literatūrinį kontekstą ar madas. Taigi visos trys knygos žymi bendrą šio laikotarpio ‒ XX a. aštuntojo dešimtmečio pradžios ‒ realistinės pakraipos lietuvių vaikų literatūros tendenciją ‒ polinkį į autentišką vaiko pasaulio vaizdavimą. Iš karto reikia pasakyti, jog šios knygos ‒ ypač V. Misevičiaus ir V. Petkevičiaus ‒ buvo nepaprastai populiarios. Kodėlčius pakartotinai išleistas dar du kartus, paskutinįsyk, 1999-aisiais, jis pateko į XX a. antrosios pusės lietuvių vaikų klasikos „Grigo ratų“ seriją (leidykla „Alma littera“). V. Misevičius po neilgos pertraukos taip pat išleido antrąjį, maždaug dvigubai didesnį leidimą, pavadindamas jį Danuko Dunduliuko nuotykiais (1979, pakartota 1989). Pastaruoju leidimu šiame straipsnelyje ir remiamasi ‒ mat nors apimtis padidėjo, tekstų pobūdis, prigimtis, stilistika iš esmės nepasikeitė.

Struktūra ir pasakotojo vaidmuo

Danuko Dunduliuko nuotykiai ‒ miniatiūrų apysaka, kurią sudaro apie šimtas trumpų, nesudėtingo siužeto pasakojimų, arba, anot V. Aurylos, dokumentiniu novelių, kurias galima vadinti ir humoreskomis1. Daugelis pirmųjų yra vos puslapio ilgio. Tai namie, tarp artimų žmonių, patiriami nutikimai. Danukui augant, plečiasi jo akiratis, atsiranda draugų, svarbios tampa situacijos mokykloje ir kieme, taigi ilgėja ir patys pasakojimai. Kol Danukas nemoka rašyti, apie jo nutikimus pasakoja autorius, paskui savo nuotykius užrašo pats herojus. Taip siekiama sudaryti autentiškumo įspūdį ir įtikinti situacijų realumu. Panašiai elgiasi ir V. Petkevičius ‒ apie savo broliuką Paulių iš pradžių pasakoja neką vyresnė (Danuko amžiaus!) sesutė, paskui ‒ pats Kodėlčius, o galiausiai ‒ suaugęs pasakotojas. E. Mieželaičio Dainos dienoraščio kiekviena miniatiūra ‒ dialogas, atpasakotas mergaitės tėvo. Tačiau Dainos dienoraštyje, kitaip nei dviejuose pirmuosiuose kūriniuose, pasakotojas dažnai iš savo pozicijos komentuoja spontaniškas filosofines ir poetines mergaitės įžvalgas, įtraukdamas į tekstą suaugusiųjų pasaulio dimensiją, kurią suvokti skaitytojui vaikui gali būti gana keblu. To nepasakytum apie V. Misevičiaus Danuko Dunduliuko nuotykius ar V. Petkevičiaus Kodėlčių: čia trumpi, ekspresyvūs sakiniai, telegrafinis, patį faktą konstatuojantis stilius, gyva intonacija imituoja vaiko kalbėjimo būdą ir pasiekiamas maksimalus autentiškumo efektas. Autoriai tarsi vengia kištis į vaiko pasaulį ar mąstymo mechanizmą, leisdami jo bendraamžiam skaitytojui patirti atpažinimo džiaugsmą.

Socialinių santykių formavimasis ir pažinimo raida

S. Eidrigevičiaus iliustr.
S. Eidrigevičiaus iliustr.

Danuko Dunduliuko nuotykiuose nemažai novelių vaizduoja vaiko socialinių santykių formavimąsi. Bendravimo taisykles Danukas pradeda aiškintis stebėdamas suaugusiuosius ir įsiklausydamas į jų kalbą, dažnai tiesiogiai priimdamas jų žodžius ir savaip juos interpretuodamas. Išgirdęs, kad su pažįstamais žmonėmis reikia pasisveikinti ir būti mandagiam, jis padaro išvadą, kad jei žmogus nepažįstamas, galima elgtis nemandagiai, ir be jokio sąžinės graužimo prisipažįsta, jog rodė liežuvį (novelė „Apie mandagumą“). Jaunesnei kaimynų mergaitei dovanoja savo senąjį meškį, nes naująjį ji vis tiek sudraskytų („Gimimo diena“). „Vaikas sąveikauja su kitu „aš“ tik pagal savo griežtą, iš sielos gelmių kylančią mąstymo logiką. Kodėlčiaus, Danuko Dunduliuko pasaulyje vietos kitam „aš“ nėra, nes čia vaiko ir suaugusiojo logika konfrontuoja.“2 Danuko Dunduliuko nuotykiuose atsispindi ir pasaulio pažinimo raida. „Daugeliu atvejų įtikina palaipsniškas vaiko nuovokos vystymasis, naujų daiktų, sąvokų, reiškinių trauka.“3 Abstrakčias sąvokas Danukas aiškinasi susidurdamas su labai konkrečiais dalykais. Skaičius išmoksta pažinti skaičiuodamas ricinos lašus ir mokytojos paklaustas: „Pasakyk, Danuk, ar žinai, kas yra dešimt? / ‒ Pilnas šaukštas! ‒ išdrožia. ‒ Feee…“ („Kaip išmokstama skaičiuoti“, p. 26). Mažajam Danukui atrodo, kad „viską žino“ a priori, tačiau toks žinojimas turi būti įrodytas dedukcijos metodu ‒ atėjęs suleisti vaistų gydytojas klausimais vaiko veiksmus nukreipia taip, kad šiam lieka tik pripažinti: „‒ Nežinojau, bet dabar žinosiu, ‒ atsakiau, ‒ kad nuo tokio žinojimo užpakaliuką skauda“ („Kaip aš viską žinojau“, p. 47). Panašių situacijų daug, ir visose jose ‒ autoriaus meniškai įforminama vaiko logika: trūkstant informacijos apie visumą, išryškinamas atskirų faktų vertinimas, savitai sukuriant momentinius priežasties ir padarinio ryšius. Tačiau V. Misevičiaus knygoje gal labiau susitelkiama ne tiek į žodinę vaiko gaunamą informaciją, kiek į patį veiksmą, keblias situacijas, į kurias veikėjas patenka dėl tos informacijos apie pasaulį stokos. „Kiekviename žingsnyje iš Danuko reikia laukti keisto elgesio, netikėtų minties analogijų, paradoksalių sprendimų, kurie neretai kertasi su įprastine suaugusiųjų veikla ir etikos taisyklėmis.“4 Dažnai, anot vaikų literatūros kritikų, „efekto siekiama, parodant prieštaravimą tarp vaiko gerų norų ir sugebėjimo juos įgyvendinti.“5 Kupinas gerų norų, Danukas pasuka laikrodžio rodykles trimis valandomis į priekį, kad svečiai nepavėluotų į traukinį („Apie paslaugumą“), prileidžia kambarį pelių, kad draugo mamai įrodytų, koks reikalingas yra šuo, mokantis tas peles išgaudyti („Man nesiseka“), to paties draugo mamos gimtadienio proga padeda bičiuliui tvarkyti namus ir net katiną į skalbimo mašiną įkiša („Neskalbsime ir negręšime“). Tiesa, iš tokios pagalbos tėvams ‒ kur kas daugiau rūpesčių nei naudos. Bet mažieji jau irgi yra pasimokę ir kitą kartą taip „daugiau nebedarys“… Taigi V. Misevičius Danuko Dunduliuko nuotykiuose remiasi veiksmu. O V. Petkevičiaus Kodėlčiaus pagrindinė varomoji jėga ‒ vaiko klausimai, savotiškas manipuliavimas kalbos galimybėmis, paaiškinantis kasdienį gyvenimą. „Kiekviena Kodėlčiaus miniatiūra ‒ užbaigtas, savarankiškas kūrinėlis, supintas iš klausimų, kuriais vaikai bendrauja su suaugusiaisiais ir tarpusavyje, stengiasi surasti savo tiesą bei savitą požiūrį į aplinką. Paprastai miniatiūrų pradžioms būdingi mažųjų veikėjų samprotavimai apie juos supantį pasaulį ‒ žmones, daiktus, gyvulius (…). Toliau ‒ įvairūs veikėjų susidūrimai, kurių būdingiausia forma ‒ klausimų kova.“6 Taigi būtent klausimas ir yra ta jungiamoji Kodėlčiaus miniatiūrų grandis, padedanti vaikui pažinti pasaulį. Mažajam Pauliui rūpi gamtos reiškinių įvairovė, jis aktyviai klasifikuoja, skirsto pagal dydį (mažas ‒ tai drugelis, didelis ‒ drugas), domisi, kuo skiriasi bitė, širšė, musė… Pastebi panašumų tarp gamtos ir žmogaus sukurtų daiktų: tirpstant ledams, padaro atradimą, kad jie padaryti iš „snieginio pieno“, o ne iš „pieninio sniego“, ir čia pat klausia, iš ko padarytos „automato sultys“ („Sniego sultys“). Daina iš E. Mieželaičio Dainos dienoraščio taip pat daug klausinėja ir žaidžia žodžiais, tačiau čia ryškėja pirmosios kalbos filosofijos užuomazgos ir suaugusiojo džiaugsmas atradus, kad vaikas turi kūrybingą sielą. Dainos dienoraštyje fiksuojama vaiko dvasios raida ‒ augant skleidžiasi kūrybinga, poetinė prigimtis. Autorius „miniatiūrose dokumentiškai fiksuoja ir poetizuoja, kaip auga vaikas ir gilėja jo pažiūros, žengiant iš nuojautų pasaulio į gilesnį gyvenimo ir būties suvokimą“7. Anot V. Aurylos, Dainos dienoraštį reikėtų priskirti prie filosofinės vaikų poezijos, nes čia atskleidžiamas pirminis vaiko filosofavimas, pačios bendriausios, stichiškai, intuityviai suvokiamos tiesos. (Beje, labai svarstytina, kam šis tekstas priskirtinas ‒ poezijai ar prozai. ‒ Red. past.) V. Misevičius tokių tikslų neturi ‒ Danukas yra kur kas racionalesnis.

Vaiko prigimtis ir charakterio ypatybės

Tiek V. Misevičius, tiek V. Petkevičius, tiek E. Mieželaitis savo veikėjus kuria pagal bendrąjį vaiko psichologinį tipą: jų veikėjai spontaniški, judrūs, aktyvūs, smalsūs, sąmoningai ieškantys nuotykių, linksmi išdaigininkai, nuolat pakliūvantys į paradoksalias situacijas. Apie V. Misevičiaus Danuką teigiama: „Pagrindinis knygos herojus, tikras miesto vaikas, ‒ judrus, išmoningas, nesavanaudis, dažniausiai geranoris ir fantazuotojas ‒ „nejučiom primelavau“ ‒ atvirai prisipažįsta jis.“8 V. Auryla pažymi, jog „vaikystė turi pastovius, kone amžinus bruožus, dėl to įvairių epochų vaikų prigimtis nekinta taip sparčiai kaip socialinė aplinka. Danukas žaidžia raitelius, kardų mūšius, mėgsta pasakas, jautrus gėriui ir blogiui.“9 Žaidimui skiriama daug dėmesio. Juk tai ‒ svarbiausia kiekvieno vaiko veiklos rūšis. Net mamos uždarytas palėpėje, kad išmoktų paklusnumo, Danukas tuoj pat paklūsta prigimčiai: pradėjęs žaisti su skrynioje rastais daiktais, ima tokia „bausme“ džiaugtis. Kodėlčius žaisdamas tarsi prisimatuoja suaugusiųjų vaidmenis ‒ užsidėjęs tėčio kepurę, tėčiu ir „tampa“, tačiau pasakinė vaizduotė nusveria, ir greitai mažasis „virsta“ plėšiku Barmalėjumi („Pasaulio kūrėjas“). E. Mieželaičio Daina yra „vaikiškai gudri, vaikiškai moteriška, vaikiškai rimta ir vaikiškai padaužiška. Ji, kaip ir visi vaikai, trokšta save įprasminti, būti visų dėmesio centre. Jos charakteris iš mažens tvirtas, nes ji aktyvi ir ieško vietos gyvenime, neišsitekdama siaurame vaikiškame pasaulėlyje.“10 Augdama mergaitė bręsta ir pamažu įeina į suaugusiųjų pasaulį. Kitaip nei ji, Kodėlčius, o ypač Danukas, atrodo, įkūnija amžinąjį vaikiškumą. Septintoko išdaigos ir žaidimai panašūs į pradinuko, ir, anot J. Linkevičiaus, veikėjo augimas neryškus, o kalba mažai pakinta, ji „menkai individualizuota, nejautri veiksmo įtampos svyravimams“11.

Vietoj išvadų

Lyginant Danuko, Kodėlčiaus ir Dainos paveikslus, reikėtų kalbėti ne tiek apie individualius jų charakterio bruožus, kiek apie skirtingą autorių pasirinkimą: E. Mieželaičiui svarbiausia atskleisti filosofinę ir poetinę vaiko prigimtį, V. Petkevičius akcentuoja pažintinę mažojo smalsuolio raidą, domėjimąsi pasauliu klausinėjant, V. Misevičius labiau linkęs vaizduoti ekstravertišką vaiką kasdienėse situacijose, ir šitai jam puikiai pavyko. Tai, ką V. Misevičius vadina „nuotykiais“, iš tikrųjų yra paprasti buitiniai nutikimai, kurie vaikui atrodo reikšmingi ir svarbūs, o kylančių problemų sprendimai dažnai pastato jį į keblią komišką padėtį, todėl Danuko Dunduliuko nuotykiai visiems jų skaitytojams siejasi su šiltais linksmų vaikystės išdaigų, kurių veikėjai visai galėjome būti ir kiekvienas iš mūsų, prisiminimais…

___________________________________

1 AURYLA, Vincas. Ateina naujas herojus. Tiesa, 1980, vas. 9.

2 AURYLA, Vincas. Lietuvių vaikų literatūra. Vilnius, Vaga, 1986, p. 236.

3 BLAŽEVIČIŪTĖ, Nijolė. Sveikas, Danuk Dunduliuk. Komjaunimo tiesa, 1980, vas. 29.

4 AURYLA, 1 išnaša.

5 LINKEVIČIUS, Jonas. Girdėti ir nauji nuotykiai. Literatūra ir menas, 1980, bal. 12, p. 8-9.

6 GAIŽIŪNAS, Silvestras. Draugužis Kodėl. Literatūra ir menas, 1980, kovo 1.

7 AURYLA, 2 išnaša.

8 BLAŽEVIČIŪTĖ, 3 išnaša.

9 AURYLA, 1 išnaša.

10 AURYLA, 2 išnaša, p. 190.

11 LINKEVIČIUS, 5 išnaša.

Žurnalas „Rubinaitis“, 2004 Nr. 1 (29)

 

Balandžio 2-oji – tarptautinė vaikų knygos diena

KNYGŲ ŠVIESA

Apžvalgos

ĮVAIRIARAŠTIS METŲ AUDINYS (2003 m. lietuvių vaikų proza)
PASKUTINIS KANTRYBĖS LAŠAS (2003 m. vaikų poezija)

Vytauto Misevičiaus 80-osioms gimimo metinėms

RETOS VAIZDUOTĖS DARBŠTUOLIS
VYTAUTO MISEVIČIAUS LITERATŪRINĖS PASAKOS

Mano vaikystės skaitymai

JAUSTI NEMATOMĄJĄ BŪTIES IR ŽMOGAUS GELMĘ

Paskaitykim, mama, tėti!

Vytautė Žilinskaitė

Supažindiname

ASTRIDOS LINDGREN ATMINIMO PREMIJA

Laiškai

Laiškai

Bibliografija

2003 m. VAIKŲ KNYGOS

Kronika. Informacija. Skelbimai

KRONIKA. INFORMACIJA. SKELBIMA

Summary

SUMMARY

Mūsų partneriai ir rėmėjai