Klasika šiuolaikiniams skaitytojams

 

Viršelio dail. M. Makulskienė
Viršelio dail. M. Makulskienė

Lenkų rašytojo Kornelio Makuszyńskio (1884– 1953) knygos Šėtonas iš septintos klasės* pristatymą norėtųsi pradėti nuo kiek neįprasto konteksto. Ne nuo autoriaus nuopelnų literatūrai, bet nuo jo recepcijos šiandieninėje visuomenėje. Tam tikras vertinimo tendencijas teko patirti jau prie prekystalio, kai, paprašius minėtojo kūrinio, matyt, įvertinus „interesų sritį“, kartu buvo pasiūlyta ir knygelių apie raganas. Atrodytų, tai tik linksmas pokštas, bet kartu ir liūdna, kad paaugliams skirtose knygose ir žurnaluose magijos vis daugėja, ji tampa ne vien žaismingu siužeto elementu, bet jo pagrindu. Be to, tokia lektūra pateikiama vis rimčiau, prašmatnias burtų knygas siūlyte siūloma vartoti ir praktiškai.

Taigi 1937 m. pirmą kartą išleista knyga, pasirodžiusi originaliu pavadinimu, šiandien atsiduria tarsi iškreiptų veidrodžių karalystėje. Šėtono pravardę už įžvalgumą ir sumanumą pelnęs knygos herojus Adasius susiduria su rimtais „konkurentais“, nors knygos viršelis nežada nieko mistiško. Languotas sąsiuvinio lapas, sportiniai bateliai ir žibuoklių žiedai tiksliai perteikia pagrindinę knygos mintį. Tai apysaka apie nuotykių kupiną gimnazistų gyvenimą, lobio paieškas Vilniaus apylinkėse ir pirmąją meilę. Siužetas tradicinis, bet nei turinio, nei išraiškos požiūriu neatrodo pasenęs, banalus ar trafaretiškas. Šios knygos privalumas tas, kad painus, intriguojantis pasakojimas parašytas sodria, sąmojo ir švelnios ironijos nestokojančia kalba. Tai pavyko sklandžiai perteikti ir vertėjai Rytei Janauskaitei.

Iš apysakos stiliaus galime atpažinti feljetonininko ir humoreskų autoriaus braižą (1937 m. Kaune išleistas į lietuvių kalbą išverstų ir pagal to meto leksiką H. Taleko „sulietuvintų“ K. Makuszyńskio feljetonų rinkinys Du savižudžiai). Be minėtojo žanro kūrinių, K. Makuszyńskio kūrybiniam palikimui priklauso eilėraščiai, teatro recenzijos, novelės. Tarp stipriausias pozicijas išlaikiusių jo kūrinių – knygos vaikams ir jaunimui. Pirmasis lietuviškas šio žanro vertimas pasirodė 1958 m. – tai apysaka Dvejetas tokių, kurie mėnulį pavogė (beje, 1962 m. ekranizuota). Naująjį vertimą į rankas ima jau visai kita skaitytojų karta. Tikėtina, kad dinamiškas pasakojimas patrauks ir šiandieninius paauglius. Pasakojimo dinamika čia susijusi ne vien su konkrečiu veiksmu, dialogais, tekste slypinčia intriga. Intensyvumas jaučiamas pačiame kalbėjime – nuo pirmųjų eilučių skaitytojas įtraukiamas į savitą knygos pasaulį, kuriame nėra atsitiktinių vardų, siužeto vingių ar nuorodų į įvairius kultūrinius kontekstus. Autorius neabejotinai orientavosi į intelektualų skaitytoją ir pats stengėsi tokį ugdyti. Šią nuostatą liudija ir knygos gale esantys paaiškinimai. Kartu norėčiau atkreipti dėmesį į abejotiną knygos rengėjų sprendimą kietąjį lenkų priebalsį „ł“ transkribuoti „ũ“ (Michaũas, J. Sũowackis, p. 282, 283 ir t. t.). (Nors gal tai tik korektūros klaida, kompiuterio „išdaiga“. – Red. past.) Gerai žinomi vardai tapo beveik neatpažįstami ir sunkiai perskaitomi, be to, neaiški tokios pusiau adaptuotos rašybos motyvacija. Nenuoseklumo esama ir kitais atvejais, kai rašomos ir adaptuotos, ir originalios formos. Painiavos buvo galima išvengti pasirinkus vieną kurią įprastą formą: Julius Slovackis ar Juliusz Słowacki. Nesusipratimų kyla dėl vieno Adomo Mickevičiaus poemos „Ponas Tadas“ veikėjo, čia vadinamo Podkomožu (lenk. podkomorzy; p. 13; ta pati klaida kartojama ir paaiškinimuose, p. 282). Neaišku, kodėl šis žodis paliktas neišverstas, nes lietuviškai tai – Pakamorė, kitaip tariant, dvaro prievaizdas (šias pareigas kaip tik ir vertėjo nurodyti paaiškinimuose). Klaida įsivėlusi ir į lotynišką citatą „Habent sua fata libelai“ – turėtų būti „libelli“).

Knygos fabula pradedama mokytojo Gonsovskio istorijos pamoka. Kaip matysime toliau, tiek mokytojas, tiek jo meilė Napoleonui čia paminėti neatsitiktinai, nors vaizdas gana komiškas: „Apie Napoleoną, mylimų mylimiausiąjį, bylodavo it įkvėpimo pagautas poetas. /…/ Napoleonas, apžergęs kometą tarsi ugnies žirgą, su neapsakomu malonumu klausydavosi pono mokytojo Gonsovskio. Jei būtų galėjęs pasiekti jį iš dangaus, būtų ant krūtinės prisegęs Garbės legiono kryžių“ (p. 5). Tačiau šįkart kalbėti tenka mokiniams. Per nesusipratimą, kai paaiškėja, kad puikiai istoriją mokantys septintokai vieną dieną ateina nepasiruošę (mat mokytojas per klaidą atsakinėti pakvietė ne tuos, kurie turėjo pagal jo ilgus metus taikytą metodą), išryškėja ir „genialų“ mokytojo planą atskleidęs knygos herojus Adamas Cisovskis. Jam teks išnarplioti dar ne vieną painią bylą, sučiupti už pakarpos piktą klastūną ar tramdyti šeimynykščių išdaigas. Guvaus proto Adasius, nors ir pristatomas kaip išskirtinė asmenybė, suaugusiųjų pasitikėjimą ir pagarbią istoriko baimę keliantis paauglys, kartu yra savas tarp bendraamžių: draugiškas, ryžtingas, atidus šalia esančiam.

Intymumo pasakojimui teikia subtiliai brėžiama meilės linija. Pasirodžius mokytojo Gonsovskio dukterėčiai Vandai, atsiranda naujas siužeto posūkis, tačiau kalbant apie jausmus vengiama skubos. Jie tarsi brandinami per visą tolesnį įtampos kupiną siužetą ir atvirai parodomi tik knygos pabaigoje.

Adasiui tenka didelis išbandymas – išnarplioti su Gonsovskių gimine susijusią paslaptingą istoriją, kuri siekia Napoleono (!) laikus. Veiksmas perkeliamas į Vilniaus apylinkes, Bejgolos kaimą, kur nugyventą ūkį valdo istoriko brolis matematikas Ivo: „Valdė dvarą, bendrą brolių nuosavybę, ir išdidžiai vedė jį griūties link. Jis užsiiminėjo bet kuo, tik ne ūkiu. Labiau puoselėjo barzdą nei žemę“ (p. 82). Apsėstas aistros įrodyti Pierre’o de Fermat „didįjį dėsnį“, Gonsovskis beveik nesidomi išoriniu pasauliu: nemato į savo namus besibraunančių plėšikų, kurie, suradę paslaptingą laišką, ieško Napoleono kareivio palikto lobio. Kadangi buvo iššifruota užuomina apie namų duris, jos ir pradėjo dingti vienos po kitų. Adasius, patyręs rimtų pavojų gyvybei, ima narplioti bylą iš pat pradžių: perskaito prancūzo laišką, iššifruoja Dante’s „Pragaro“ eilutes, suranda į mokyklą perkeltas senąsias Gonsovskių namų duris, kurios kadaise buvo panaudotos vietoj neštuvų. Ant jų perskaitoma kita svarbi nuoroda – toliau ženklų ieškoti name, kur yra dvi dažytos barzdos (tai, beje, paskatina Ivo atskleisti seniai slėptą paslaptį – jo nakties juodumo barzda taip pat dažyta!). Atsikratę įkyrių persekiotojų, Adasius su namo šeimininkais kantriai artėja prie tikslo – perskaito paveikslo barzdoje įrašytą tekstą ir pagaliau suranda lobį. Tačiau, pažirus deimantams ir rubinams, atskleidžiama ir kitos istorijos atomazga, apie kurią byloja spindinčios žibuoklių akys.

Didaktinį K. Makuszyńskio knygos aspektą atskleidžia ne įkyrus moralizavimas, bet veikėjų portretai, jų siūlomos vertybės. Tai, kas būdinga klasikai, ir yra vertybių pripažinimas, todėl norisi tikėti, kad ši knyga pasirodo kaip tik laiku, kad ji ir panašūs kūriniai gali tapti šiandien beįsigalinčio „magiškojo reliatyvizmo“ atsvara. Autorius nesiekia greito efekto, jis kuria sudėtingą daugiaplanį vyksmą, skatina atpažinti kultūros ženklus. Tai knyga, kuri neleidžia skaitytojui būti vien stebėtoju – jis taip pat gali šifruoti paslėptus tekstus (pavyzdžiui, p. 201), analizuoti veikėjų charakterius, jų santykių raidą. Tai tiesiog gera klasika, kuri nepateikia skubotų atsakymų, bet leidžia patirti skaitymo malonumą.

———————————————–

*MAKUSZYŃSKI, Kornel. Šėtonas iš septintos klasės / iš lenkų k. vertė Rytė Janauskaitė. – Vilnius: Gimtasis žodis, 2005. – 285, [3] p. ISBN 9955­16­042­X.

Žurnalas „Rubinaitis“, 2006 Nr. 3 (39)

 

Įžanginis

KAS SUDARĖ „BJAURŲJĮ ANČIUKĄ“?

Straipsniai

PELDAI, PABALDUKAI IR TIESIOG NYKŠTUKAI
„MAŽASIS PRINCAS“ LIETUVIŠKAI – IR VAIKAMS, IR SUAUGUSIEMS
NEAUTORINIS „MAŽOJO PRINCO“ SUGRĮŽIMAS

Mano vaikystės skaitymai

„GYVI IR MIRĘ – VISADA KARTU...“

Sukaktys

CHRISTINE‘S NÖSTLINGER KALBA, PASAKYTA PRIIMANT H. CH. ANDERSENO MEDALĮ

Atidžiu žvilgsniu

Kad žemėje nevaikščiotų vieni dinozaurai...
Ohoho poezija
Latvių meškiukas atvyko į Lietuvą

Bibliografija

2007 m. VAIKŲ LITERATŪROS DATOS

Kronika. Informacija. Skelbimai

KRONIKA. INFORMACIJA. SKELBIMAI

Summary

SUMMARY

Mūsų partneriai ir rėmėjai