KAS SKAITO MŪSŲ „RUBINAITĮ“?

 

„Rubinaičio“ prenumeratos kaita 2000–2006 m. (Nr. 13–40)
„Rubinaičio“ prenumeratos kaita 2000–2006 m. (Nr. 13–40)

Kai žmogui sueina keturiasdešimt metų, jis tikrai bent akimirką pagalvoja, kaip tuos metus nugyveno, ką užgyveno, kaip gyvens toliau. Kai išeina keturiasdešimtasis žurnalo numeris, negali nepagalvoti, kam visa tai.

Iš Lietuvos pašto gavome įdomią prenumeratos statistiką – joje nurodyta, kiek „Rubinaičio“ egzempliorių keliauja į atitinkamus rajonus. Žinoma, norint profesionaliai įvertinti tą geografinę sklaidą, reikėtų egzempliorių skaičių susieti su gyventojų skaičiumi, bibliotekų tinklu. Vis dėlto kai kas ir neprofesionaliai akiai užkliūva. Pavyzdžiui, tai, kad Kaune mūsų žurnalas bemaž populiaresnis nei Vilniuje. Tarp prenumeratos lyderių – Trakai, Ukmergė, Pasvalys, gaunantys daugiau kaip po 40 egzempliorių. Į Skuodo rajoną keliauja 18, į Šakius – 3, į Vilkaviškį – 32. Tuos rajonus paminėjau tik todėl, kad Vilkaviškis visai šalia Šakių, o Skuodas gyventojų skaičiumi turbūt iki šiol daug mažesnis už Šakius.

Taigi imi ir pradedi galvoti, kodėl vienur mūsų aptariami klausimai ir skleidžiama informacija svarbi, o kitur – ne. Nuo ko tai priklauso? Panašiai kraipome galvas žiūrinėdami į IBBY Lietuvos skyriaus ir Nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos Vaikų literatūros centro organizuojamų renginių dalyvių sąrašus. Iš kai kurių vietovių svečių beveik niekad nesulaukiame. Ir neatrodo, kad svarbiausias yra atstumas iki Vilniaus. Tai kas svarbiausia? Gal „Rubinaičio“ skaitytojai žino geriau?

Turbūt niekad negalėsime sudaryti savo skaitytojų reitingo pagal profesijas. Šiuo požiūriu telieka remtis visai atsitiktine ir subjektyvia informacija. Nuolat tvirtinu, kad didžiausi mūsų skaitytojai – bibliotekininkai. Ir manau, kad neapsirinku. Labai abejodavau (širdyje be galo norėdamas klysti) dėl mokytojų. Ir labai džiaugiuosi, kad abejonės buvo perdėtos. Mokytojai mūsų žurnalą irgi skaito, neretai pamini jį „Gimtojo žodžio“ publikacijose. O ir patys matome, kad vis daugiau mokytojų įsitraukia į mūsų veiklą, nors tai padaryti jiems tikrai sunku: nedaug darbdavių linkę sudaryti tam sąlygas. Savo akimis matau, kad „Rubinaitį“ skaito studentai. O ką darys neskaitę?! Juk tai vienas patogiausių vaikų literatūros studijų šaltinių. Studentai ypač mėgsta elektroninę žurnalo versiją, nors neretai matau jų rankose ir vieną kitą ankstesnį nukainotą žurnalo numerį.

Na, kas ten dar parašyta ant viršelio? Rašytojams… Viena ištikima ir reikli skaitytoja tikrai yra – Vytautė Žilinskaitė. Didelė mums garbė! O kiti rašytojai – nežinia. Visai nežinia ir dėl leidėjų. Atrodo, kad jiems mūsų žurnalas mažiausiai reikalingas. Jie tiesiog leidžia, kad turėtume, ką analizuoti, apie ką rašyti. Tėvai? Kad ir keista, bet skaito! Per vieno spektaklio pertrauką prie manęs priėjo solidus nepažįstamas ponas. Labai trumpame pokalbyje paaiškėjo, kad jis – Kotrynos Kazickaitės, penktajam žurnalo numeriui atnešusios savo rašinuką apie F. Burnett Fontlerojų ir taip paskatinusios mus pradėti „Laiškų“ rubriką, tėvelis. Tada tėvelis ir atvedė ją už rankos į mūsų redakciją. Kotryna jau užaugo, o jos tėtis „Rubinaičiu“ tebesidomi ir net remia mus „dviem procentais“. Tikrai malonus netikėtumas.

Džiugu, kad nepasitvirtino nuogąstavimai, jog atsiradus elektroniniam žurnalo puslapiui prenumerata sumažės. Iš pateiktojo grafiko matyti, kad mūsų prenumeratorių skaičius nuosekliai didėja. Būtų įdomu pamatyti, kaip statistiškai atrodome kitų kultūrinių leidinių kontekste. Bet tai lyg ir komercinė paslaptis. Kadangi „Rubinaitis“ jokių komercinių sumetimų neturi, neturi ir paslapčių.

Telieka padėkoti mūsų prenumeratoriams ir skaitytojams, taip pat mus remiančiam Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondui, Nacionalinei M. Mažvydo bibliotekai ir dirbti toliau.

Kęstutis Urba

Žurnalas „Rubinaitis“, 2006 Nr. 4 (40)

 

Straipsniai

NUO IDILĖS IKI SMURTO (Nauji Šiaurės šalių vaikų ir paauglių literatūros vertimai)
KNYGŲ NAUJIENOS IŠ PRANCŪZIJOS
DARSYK AMŽINOJO GYVENIMO TEMA
TARP EGZOTIKOS IR KASDIENYBĖS

Ramutės Skučaitės 75-osioms metinėms

KELIAS Į KALBANČIĄ TYLĄ

Mano vaikystės skaitymai

IŠ MEILĖS IR SAPNŲ VISA TAI

Atidžiu žvilgsniu

Apie berniukų išdaigas
Kuo mums vertinga S. Boiko knyga?

Laiškai

Mano pareiga, kad šypsotųsi gamta
Šimtasis Kazio Inčiūros jubiliejus  

Bibliografija

„RUBINAIČIO“ 33–40 NUMERIŲ TURINYS

Kronika. Informacija. Skelbimai

KRONIKA. INFORMACIJA. SKELBIMAI

Summary

SUMMARY

Mūsų partneriai ir rėmėjai