Kuo mums vertinga S. Boiko knyga?

 

Sergejaus Boiko* knyga Didieji pasaulio pasakininkai – tai neabejotinai graži ir svarbi dovana lietuvių skaitytojams, o ypač tų skaitytojų ugdytojams. Pirmiausia todėl, kad dar neturėjome tokios knygos, kurioje būtų susistemintos žinios apie žymiausius literatūrinių pasakų kūrėjus, garsius visame pasaulyje vaikų literatūros klasikus. Autorius vedžioja nuo vieno pasakininko prie kito, ir mes keliaujame per žemynus, šalis ir tautas apybraižomis tiesiamu taku, kuris prasideda mūsų eros pradžioje, vėliau šokteli į XV amžių ir toliau nuosekliai atveda iki mūsų laikų. Tame kelyje sutinkame net 44 pasakų rašytojus, pradedant antikos laikų Apulėjumi ir baigiant Eduardu Uspenskiu. Sunku pasakyti, kodėl nėra kai kurių labai ryškių XX a. pabaigos vaikų autorių, bet juk knyga ir taip turi 436 puslapius.

Kodėl įdomu šią knygą skaityti? Todėl, kad autorius piešia ryškius, įsimenamus pasakų kūrėjų paveikslus. Piešia su įkvėpimu ir meile. Išvystame prancūzą Pjerą Pero, Šarlio sūnų, su ką tik parašytomis Mano motulės Žąsies pasakomis pažastyje prisistatantį jaunutei princesei. Arba rusų pasakų kūrėją Vladimirą Dalį, Peterburgo sausumos kariuomenės gydytoją, kurį žandarai suima už „negerą kalbėjimą“ apie carą ir gubernatorius. Arba Kiplingą, kuriam rašant Džiunglių knygas prieš akis iškyla baisusis Londono vaikų pensionas, ir tuomet tūžmingą ir negailestingą šeimininkę jis įkūnija tigro Širchano paveiksle.

S. Boiko apybraižos glaustos, meniškos ir atskleidžiančios daug įdomių faktų. Kad ir apie Laimeną Frenką Baumą, amerikiečių rašytoją, kuris tapo „nežinomu plačiai žinomos knygos autoriumi“, nes jis, o ne Volkovas yra tikrasis Smaragdo miesto burtininko autorius! Įdomu ir tai, kad Leonardo da Vinčio pasakos jam dar gyvam esant atnešė ne mažesnį populiarumą negu paveikslai, ir t. t.

Knygoje Didieji pasaulio pasakininkai daug dėmesio skirta ne vienam garsiam pasakininkui – vokiečiams broliams Grimams, prancūzams Š. ir P. Pero, rusų rašytojams Aleksandrui Puškinui, Aleksandrui Afanasjevui, Pavelui Bažovui, amerikiečiui Džoeliui Čendleriui Hariui, apie kurį bemaž nieko nežinojome, kitiems įvairių šalių šviesuoliams, įvairių profesijų atstovams – diplomatams, dėstytojams, karalių bibliotekininkams, sekretoriams, kurie visą gyvenimą „ėjo į pasaką“, rinko ir užrašė tautosakos turtus ir „atskleidė nuostabias pasakų erdves“. Autorius nepamiršta paminėti šių kūrėjų indėlio ar įtakos tolesniems kūrėjams.

Ne mažiau reikšmingi knygos pasakojimai apie seniai pasaulio vaikų pamėgtus literatūrinių pasakų kūrėjus, tokius kaip Hansas Kristianas Andersenas, Kornejus Čiukovskis, Selma Lagerliof, Džanis Rodaris, Astrida Lindgren, kurie gausiai verčiami į kitas kalbas ir labai populiarūs. Populiarūs ir vis iš naujo skaitytojų atrandami Čipolinas, Mikė Pūkuotukas, Mauglis, daktaras Dolitlis, Nežiniukas, Baltprausys, trys Dručkiai, tačiau apie jų kūrėjus paskaityti lietuviškai beveik nieko ir neturėjome.

Kita vertus, keliaudami pasakos keliais, atrandame dar vieną siužetą – tai pasakos, kaip literatūros žanro, brendimas ir įsitvirtinimas rašytinėje tradicijoje. S. Boiko domisi, kaip pasaka, „virtuvės ir priebučio gyventoja“, anot A. Puškino, patenka į aristokratų kambarius, kaip XVII a. ji užkariauja Paryžiaus literatūros salonus, kurių lankytojai pasakomis „kliedi“. Įvairiais laikotarpiais pasaka buvo skriaudžiama ir slopinama, tačiau be jos neapsieita. Pavyzdžiui, trečiajame XX a. dešimtmetyje tarybinė pedagogika pareikalavo uždrausti pasaką ir pakeisti ją „tikroviškomis, paimtomis iš gamtos“ istorijomis, o vis dėlto pasaka nugalėjo.

Didieji pasaulio pasakininkai yra vertinga knyga tiek plačiajam skaitytojų ratui, tiek ir specialistams, knygų tyrėjams, mokytojams, bibliotekininkams. Manau, kad knygos tekstai prieinami ir vidutinio amžiaus vaikams, o ką jau kalbėti apie vyresnius moksleivius, kurie ras joje puikios medžiagos apie skaitytus autorius, apie pasakos žanro raidą. Knygoje daug gražių pasakymų ar pasamprotavimų apie pačias pasakas, kuriuos įvairiomis progomis galima pacituoti.

Bibliotekininkams ši knyga paranki pirmiausia tuo, kad vienoje vietoje sukaupta tiek daug vertingos medžiagos ir istorijos apie vaikų rašytojus, gerai žinomus ir Lietuvoje. Nuostabu, kad leidėjai sumanė žinias apie kiekvieną knygoje pristatomą autorių papildyti specialiai Romos Kišūnaitės sudaryta bibliografija. Tai padidina knygos vertę. Ši knyga bibliotekoje padės rengiant spaudinių parodas ar atsakant į klausimus. Tiks ji ir grupiniams moksleivių projektams.

Didieji pasaulio pasakininkai yra neįkainojama metodinė priemonė literatūros ir kalbos mokytojams: įdomūs tekstai paįvairins literatūros pamokas, pasiūlys naujų temų ir interpretacijų. Knygą galima rekomenduoti kaip literatūros šaltinį įvairiems rašiniams ir analizėms, ji pravers ir rengiant literatūros vakarus, valandėles, viktorinas.

——————————–

* BOIKO, Sergejus. Didieji pasaulio pasakininkai / iš rusų k. vertė Kęstutis Urba. Kaunas: Šviesa, 2005. 480 p.: iliustr. ISBN 5-430-04214-5.

Žurnalas „Rubinaitis“, 2006 Nr. 4 (40)

 

Įžanginis

KAS SKAITO MŪSŲ „RUBINAITĮ“?

Straipsniai

NUO IDILĖS IKI SMURTO (Nauji Šiaurės šalių vaikų ir paauglių literatūros vertimai)
KNYGŲ NAUJIENOS IŠ PRANCŪZIJOS
DARSYK AMŽINOJO GYVENIMO TEMA
TARP EGZOTIKOS IR KASDIENYBĖS

Ramutės Skučaitės 75-osioms metinėms

KELIAS Į KALBANČIĄ TYLĄ

Mano vaikystės skaitymai

IŠ MEILĖS IR SAPNŲ VISA TAI

Atidžiu žvilgsniu

Apie berniukų išdaigas

Laiškai

Mano pareiga, kad šypsotųsi gamta
Šimtasis Kazio Inčiūros jubiliejus  

Bibliografija

„RUBINAIČIO“ 33–40 NUMERIŲ TURINYS

Kronika. Informacija. Skelbimai

KRONIKA. INFORMACIJA. SKELBIMAI

Summary

SUMMARY

Mūsų partneriai ir rėmėjai