Šimtasis Kazio Inčiūros jubiliejus
Keli pastarieji metai – mūsų poetų neoromantikų S. Nėries, A. Miškinio, J. Aisčio, A. Vaičiulaičio, J. Jankaus šimtmečio sukaktys. Spalį minėjome ir mūsų kraštiečio Kazio Inčiūros (1906–1974) 100ąsias gimimo metines.
K. Inčiūra buvo plačių interesų, didelių užmojų asmenybė, globojama net kelių mūzų: be poezijos, jis išbandė prozos žanrą, rašė poetines dramas, operų libretus, buvo aktorius (Kauno ir Vilniaus dramos teatruose sukūrė per 30 vaidmenų), vienas pirmųjų Kauno radiofono diktorių, skaitovas.
K. Inčiūra rašė ir vaikams. Greta buitiškų eilėraščių kaimo tema (apie laukiamą velykę, tėviškės duoną, bitelę ir kt.) vaikams tiktų eiliuota sakmė „Juostinas“. O specialiai vaikams sukurtos trys eiliuotos pasakos: „Piemenėlė Gedulė“, „Eglės žiedas“, „Lapės ir lokio puota“, pirmą kartą išspausdintos poezijos rinktinėje „Stirnų šaltinis“ (1979). Atskira knyga „Eglės žiedas“ 1985 m. šias pasakas išleido „Vyturio“ leidykla. Knygelę iliustravo Vytautas Jurkūnas (jaunesnysis). K. Inčiūros kūryba vaikams remiasi lietuvių tautosaka, joje išlieka intriga, laiminga pabaiga, esama didaktikos. Autorius gausiai naudojasi liaudies kūrybos turtais, pasitelkia daug garsažodžių, švelnių deminutyvų, vardai čia irgi tautiški: Alvytė, Giedrelė, Gedulė, Puriena… Gaila, kad rašytojo 100ojo jubiliejaus proga nieko nebuvo išleista vaikams.
Troškūnų K. Inčiūros mokykla, visi jos darbuotojai ir moksleiviai, sukruto deramai paminėti savo žymiausio tėviškėno 100mečio sukaktį.
Mokyklos bibliotekoje buvo surengta paroda, atspindinti K. Inčiūros gyvenimą ir veiklą (bibliotekininkė Gendra Šibirkštienė). Moksleiviai dalyvavo mokyklos bibliotekoje vykusioje poezijos ir muzikos popietėje „Čia tu augai, čia gimei“, kur deklamavo mėgstamiausias poeto eiles, klausėsi rašytojo balso įrašo, dainavo dainas, sukurtas pagal K. Inčiūros žodžius. Šalia mokyklos buvo pasodinta medžių, o ta proga atlikta poetinė kompozicija „Po medžiu, po baltuoju, sustokim“. O kur dar gražiausių K. Inčiūros eilėraščių mokymasis, piešinių, dailyraščio konkursai (pats K. Inčiūra rašė labai dailiu braižu), dainų kūrimas ir repeticijos, mokyklos himno kartojimas. Mokykloje gyvuojančio jaunųjų inčiūriečių būrelio (vadovė mokytoja Ligita Trofimovienė) nariai ruošėsi kūrybiniams konkursams, rašė K. Inčiūros kūrybos analizes ir interpretacijas. Mokykla prisidėjo rengiant K. Inčiūros minėjimus Vašuokėnų kaime ir Anykščiuose, dalyvavo juose.
Spalio pabaigoje įvyko visus darbus vainikavęs renginys – minėjimas „Niekur neišeisi iš laukų tų“. Geriausi mokyklos skaitovai, dainininkai, šokėjai rinkosi į Troškūnų Švč. Trejybės bažnyčios požemio menę. Renesansiškoje aplinkoje, tvyrant ypatingai susikaupimo ir džiugesio nuotaikai, sulaukus garbių svečių ir gausaus būrio rašytojo giminių, skambėjo dainos pagal K. Inčiūros žodžius, gražiausi neoromantiniai eilėraščiai ir sunkios tremtinio eilės. Tiko čia ir romansas, ir lėtas, svajingas valsas. Renginį pradėjome ir baigėme nuometuotos Motinos pasirodymu – K. Inčiūros ypatingos meilės ir aukščiausios pagarbos simboliu. Poetinės kompozicijos apie medžius posmai ir sukrauti į pintinę obuoliai priminė kūrybinį derlių ir dosnias mūsų žemės dovanas: visų mūsų šaknys čia, tėviškėje, Lietuvos kaime. Renginį baigėme mokyklos himnu „Nepamirški, keleivi, lazdos“ (žodžiai K. Inčiūros). K. Inčiūros kūrybos šviesa mums suteikė naujų jėgų darbuotis, skaityti poeziją, kilti aukštyn.
Kvepia šienas pradalgiuos,
Grykštauja griežlė rugiuos:
Nors paklystum miestuos, vaike,
Tu gimton pastogėn eiki,
Pasiryžki – grįžki, grįžki
Tarp savųjų, tarp namiškių, –
Oš tau medžiai čia ramiai,
Čia tu augai, čia gimei…
Ligita Trofimovienė,
Anykščių r. Troškūnų Kazio Inčiūros vid. mokyklos lietuvių kalbos mokytoja
Žurnalas „Rubinaitis“, 2006 Nr. 4 (40)
