Mano pareiga, kad šypsotųsi gamta

 

Vilniaus m. centrinės bibliotekos Naujosios Vilnios biblioteka 2006 m. dalyvavo „Vilnelės“ vaikų lopšelio-­darželio ekologinio švietimo projekte „Mano pareiga, kad šypsotųsi gamta“, kurį finansavo Vilniaus m. savivaldybės Aplinkosaugos skyrius. Naujosios Vilnios bibliotekos įnašas į šį projektą – įvairių teorinių ir praktinių gamtosaugos pamokėlių ciklas. Ugdyti vaikų atsakomybę už gamtos likimą, skiepyti pareigą tvarkyti ir mylėti mus supančią aplinką, lavinti ekologinį mąstymą – tokie šio projekto tikslai buvo keliami Naujosios Vilnios bibliotekos ir „Vilnelės“ vaikų lopšeliodarželio darbuotojams. Projekto metu aptartos praktiškai naudingos knygelės: V. Ivinskienės „Kaip Žiurkius Pilėnas mokė savo vaikus atliekas rūšiuoti“, S. McBratney’io „Ar žinai, kaip aš tave myliu“, M. Arnoldo „Draugystė su arkliais“ ir kt. Bibliotekos darbuotojos pasakojo vaikams, kaip svarbu mylėti ir gyvąją, ir negyvąją gamtą, apie tai, jog norint, kad gamtoje įsivyrautų harmonija, reikia išmokti pamatyti net mažiausio vabalėlio gyvenimą, suprasti, kad kiekvieno jų gyvenimas yra svarbus. Tokiu pavyzdžiu tapo P. Juodišiaus knygelė „Amarėlio pyragas“. Kartą per savaitę bibliotekoje apsilankantys vaikai sužinojo ir apie įvairias gamtos šventes, jų apeigas, pavyzdžiui, apie Žemės dieną, Gandro dieną, Rasas ir kt. Didelė šventė bibliotekoje buvo surengta Šv. Velykų proga. Darželio auklėtiniams bibliotekininkės pasakojo apie Velykų papročius, o bibliotekos dienos centro lankytojai suvaidino linksmų siužetėlių pagal V. V. Landsbergio eilėraščių knygelę „Kiaušinių pasakos“.

Projekto metu vaikai piešė gamtą, miestą, kuriame norėtų gyventi, kuriame neverktų nė vienas medžio lapas. Piešinių ekspozicijos visus metus puošė biblioteką ir džiugino jos lankytojus – suaugusiuosius ir vaikus.

Antroji šio projekto dalis – ekologinė praktika – vyko darželyje. Ekologinės praktikos metu vaikai gautas teorines žinias galėjo pritaikyti praktiškai. Jie siūlė auklėtojoms, kaip geriau sutvarkyti aplinką, iš kartoninių dėžių darė konteinerius plastmasei, stiklui, popieriui ir kitoms atliekoms, paskui, užsimovę vienkartines pirštines, šiukšles surūšiavo. Iš kartoninių dėžių vaikai kartu su auklėtojomis statė Laimės miestą. Auklėtiniai statinius spalvino ir numeravo. Iš buitinių atliekų vaikai padarė Laimės miesto karalių ir karalienę, kuriems dovanojo paukštelius, padarytus iš kiaušinių dėklų, ir savo gamybos barškučius. Į šį renginį buvo pakviestos ir bibliotekos darbuotojos. Projektas „Mano pareiga, kad šypsotųsi gamta“ – tai pavykęs bandymas parodyti, kad gražią ir švarią, besišypsančią aplinką galime susikurti patys. Tik nuolat lavindami gamtosauginį vaikų mąstymą pasieksime, kad tai taptų jų ir mūsų visų kasdienio gyvenimo norma.

„Praeinam abejingi pro medį, paukštį, pro žydintį rugį ir pro kenčiantį žmogų, tarytum ne vienos žemės broliai, ne vienos saulės vaikai būtume“, – cituojame poeto Just. Marcinkevičiaus žodžius ir tikime, kad taip tikrai neatsitiks, jei visi sieksime bendromis jėgomis.

 Rita Venskūnienė,

Naujosios Vilnios bibliotekos vyr. bibliotekininkė

Vida Zaikovskienė,

Vilniaus m. lopšelio­darželio „Vilnelė“ direktorė

 

Žurnalas „Rubinaitis“, 2006 Nr. 4 (40)

 

Įžanginis

KAS SKAITO MŪSŲ „RUBINAITĮ“?

Straipsniai

NUO IDILĖS IKI SMURTO (Nauji Šiaurės šalių vaikų ir paauglių literatūros vertimai)
KNYGŲ NAUJIENOS IŠ PRANCŪZIJOS
DARSYK AMŽINOJO GYVENIMO TEMA
TARP EGZOTIKOS IR KASDIENYBĖS

Ramutės Skučaitės 75-osioms metinėms

KELIAS Į KALBANČIĄ TYLĄ

Mano vaikystės skaitymai

IŠ MEILĖS IR SAPNŲ VISA TAI

Atidžiu žvilgsniu

Apie berniukų išdaigas
Kuo mums vertinga S. Boiko knyga?

Laiškai

Šimtasis Kazio Inčiūros jubiliejus  

Bibliografija

„RUBINAIČIO“ 33–40 NUMERIŲ TURINYS

Kronika. Informacija. Skelbimai

KRONIKA. INFORMACIJA. SKELBIMAI

Summary

SUMMARY

Mūsų partneriai ir rėmėjai