Atsargiai, ateina šuo!

 

Viršelio dail. Jutta Bauer
Viršelio dail. Jutta Bauer

Jeigu jau rašyti apie rimtus dalykus, tai rašyti taip, kad iš jų būtų galima skaniai pasijuokti. Arba bent jau šyptelėti. Būtent taip rašo Christine Nöstlinger, viena populiariausių šiandieninių vaikų literatūros rašytojų vokiškai kalbančiose šalyse, – sąmojingai, truputį pašaipiai, truputį ironiškai apie pačius sudėtingiausius ir painiausius dalykus: paauglystės kompleksus, tėvų skyrybas, vaikų ir tėvų santykius, nepritapimą visuomenėje, moterų emancipaciją. Autorė, save vadinanti „raidžių fabriku“, yra sukūrusi daugiau kaip šimtą knygų vaikams: literatūrinių pasakų, realistinių apysakų, romanų, pjesių, eilėraščių, paveikslėlių knygų. Dar daugiau – publikavusi daugybę kritikos straipsnių apie vaikų literatūrą ir vaikų teises, parašiusi filmų, televizijos ir radijo laidų scenarijų. Nepaisant tokio stebėtino produktyvumo, kritikai vieningai pripažįsta: „raidžių fabriko“ produkcija pasižymi aukščiausia kokybe. Tai liudija ir literatūrinės premijos: Nöstlinger kūryba ir darbai įvertinti prestižiškiausiais apdovanojimais gimtojoje Austrijoje ir pasaulyje, svarbiausi iš jų – H. Ch. Anderseno medalis (1984) ir A. Lindgren atminimo premija (2003).

Iš tokios gausybės gerų knygų turbūt sunku išsirinkti, kurią versti į kitas kalbas. Lietuvių kalba galime skaityti, tikėkimės, pačias geriausias: Šalin agurkų karalių (Vokietijos jaunimo literatūros premija), Pirmadienį viskas kitaip, Džasperas, svečias iš Anglijos, Gretutė Zakmajer, Gretutei rūpi Hansiukas, Gretutė, mano mažutė. Pats naujausias į lietuvių kalbą išverstas Nöstlinger kūrinys – apysaka Ateina šuo!, kurią šiemet H. Ch. Anderseno medalio serijoje išleido leidykla „Nieko rimto“. Knygą išversti pasiūlė vertėja Rūta Jonynaitė, ir neatsitiktinai: Ateina šuo! buvo apdovanota Austrijos valstybine vaikų literatūros premija.

Apysakoje pasakojama linksma istorija apie naivų, geraširdį, dorą šunį, kuris norėdamas visiems padėti įsivelia į nesibaigiančius nuotykius. Garbingai atlikęs visas šeimos pareigas, šuo susiruošia į platųjį pasaulį vildamasis, kad dar yra kam nors reikalingas. Jį traukia ir nauji įspūdžiai. „Taip ilgai gyvenu, o dar tiek nedaug esu patyręs“ (p. 7), – mąsto jis. Kiek padirbėjęs užeigoje jis susipažįsta su nelaimėliu paršu ir bando padėti jam tapti teatro žvaigžde. Bet tai ne taip jau ir paprasta – paršas neturi jokių talentų. Užtat jų, pasirodo, turi šuo! Įsižeidęs paršas ryžtasi visiems parodyti, „kas čia pagrindinis“, ir jam nusišypso tikroji laimė: strakaliodamas po sceną jis netikėtai sulaukia publikos susižavėjimo ir kaipmat tampa spektaklio žvaigžde. O šuo turi ne tik aktoriaus gabumų. Tuoj po išsiskyrimo su paršu jis palaikomas pavaduojančiu mokytoju ir mielai prisiima šį vaidmenį. Juo džiaugiasi vaikai, jų tėveliai ir net pats mokyklos direktorius lokys. Bet idilė trunka neilgai: iš švietimo skyriaus atvyksta valdininkas, demaskuoja „šarlataną“, ir šuniui tenka sprukti.

Bet ir čia dar ne pabaiga, tas nelemtas šuniškas gerumas įvelia jį į tikrą avantiūrą: netikėtai susirgęs ir atsigulęs į ligoninę, čia jis susitinka sunkiai sergantį katiną, be priežiūros namie palikusį savo vaikučius. Šuo pasišauna prižiūrėti kačiukus, kol jų tėtukas pasveiks. Tik davęs pažadą jis sužino, kad tų vaikučių – trisdešimt, o įsigauti į katino palėpę reikia ne šuns, o katino įgūdžių: „Tau reikės išlįsti pro antro aukšto koridoriaus langą. Šalia to lango yra virtuvės balkonas. Užšoksi ant jo. Nuo balkono stryktelsi į stoglovį. Tada palypėsi stogu aukštyn iki stogo angos ir pro ją įlįsi vidun. Nieko sunkaus, vaikų žaidimas, aš tau sakau“ (p. 129). Taigi šuo tampa trisdešimties kačiukų įtėviu, ir ši avantiūra neapsieina be policijos.

Neteisingai apkaltintas, priverstas nuolat slėptis, šuo liūdnai susimąsto: jis tik norėjo būti visiems naudingas, o už tai policija jį laiko didžiausiu nusikaltėliu. Bičiuliui lokiui atrodo, kad dėl to kalti netikę įstatymai, kad juos būtina keisti ir kad reikia tapti politiku. Jis nutaria apsimesti moterimi ir stoti į moterų partiją: anot jo, šalyje moterų daugiau, todėl moterų partija turi didesnę tikimybę laimėti rinkimus. Šuo jam nepritaria, tad bičiulių keliai, deja, turi išsiskirti… Ir kai lokys, tapęs loke muzikos mokytoja, pradeda organizuoti rinkimų kampaniją, šuo, persirengęs trukdžių šalinimo tarnybos darbuotoju, stebi padėtį ir laukia tinkamos progos, kada lokiui prireiks jo pagalbos…

Netikėti siužeto vingiai, šnekamosios kalbos intonacijos, komiškai pavaizduotos kasdienės aplinkybės lydi pasakojimą nuo pradžios iki galo. Iš ko pasijuokti, ras ir paauglys, ir suaugęs. Tačiau kilstelėję lengvą pašaipos skraistę atpažinsime paradoksalų, prieštaringą mūsų pasaulį, kuriame geranoriškumas, spontaniškumas, susidūrę su tvarkos saugotojais, neišvengiamai tampa nusikaltimu, nes neatitinka reikalavimų ir nėra raštiškai patvirtinti.

Mane šioje knygoje labiausiai žavėjo personažai. Apie juos būtų galima parašyti atskirą straipsnį. Vieni iš jų – antropomorfizuoti gyvūnai: pagrindinis veikėjas šuo, jo globotinis paršas, mokyklos direktorius lokys, medicinos seselė Siamo katė ir t. t. Kiti – paprasti žmonės: užeigos savininkas, teatro direktorius, lokio brolienė našlė Olga, taksi vairuotojas ir t. t. Išskirtinis šiuo atžvilgiu yra nebent valdininkas iš švietimo skyriaus: „Vyras buvo aukštas ir plonas ir, sprendžiant iš veido, pusiau asilas. Arba pusiau žmogus. Kaip pažiūrėsi“ (p. 93). Įdomiausia, kad rašytoja ir vieniems, ir kitiems leidžia lankytis užeigoje, kartu gyventi, giminiuotis, netgi dalyvauti rinkimų kampanijoje. Tokia veikėjų klasifikacija kritikams ir recenzentams – tikra mįslė. Autorės sumanymas kartu apgyvendinti ir gyvūnus, ir žmones gali būti pagrįstas ironišku žvilgsniu į pasaulį: gyvenime kartais tikrai tenka sutikti dryžą ožką, kuri pro savo buto langus stebi visa, kas dedasi aplinkui, ir paskui su savo „žiniomis“ pasirodo pačią netinkamiausią akimirką. Arba savimi pasitikintį bukagalvį paršą, kuris, žiūrėk, ima ir tampa teatro žvaigžde. Kartais pasiseka sutikti ir geraširdį, ištikimą šunį, pasišovusį visiems padėti, ir stipruolį, rūpestingą lokį, kuris tikrai nepaliks nelaimėje.

Kai kurie kritikai linkę manyti, kad šuns personažu rašytoja perteikė savo pačios likimą: daryk gera kiek nori, vis tiek būsi neteisingai suprastas, nepelnytai apkaltintas, o gal net ir patrauktas baudžiamojon atsakomybėn! Pasakojime autorė ne kartą šaiposi iš formalumų, biurokratiškumo, valdininkams priskiria gyvūnų, kurie asocijuojasi su siauraprotiškumu, išvaizdą: policininkas – senas avinas, jau minėtas švietimo darbuotojas – pusiau asilas, pusiau žmogus. Todėl ir šuns bičiulis lokys palieka šiltą mokyklos direktoriaus vietelę, juk „gyvenimas vertas daugiau, negu prasėdėti jį atsilošus kėdėje, kol pora puskvaišių išsiaiškins kokią nedorybę!“ (p. 107). Ir, tiesą pasakius, skaitytojui, bent kartą susidūrusiam su valdžios institucijomis, smagu šaipytis drauge su autore.

Ironišką autorės žvilgsnį pagauna ir knygos iliustruotoja – vokiečių dailininkė Jutta Bauer, nominuota H. Ch. Anderseno medaliui. Ypač pamėgau 45 puslapio iliustraciją: aukštos, patį dangų remiančios teatro kolonos žydrame fone įkūnija meno didybę, o ant paradinių laiptų stabtelėjęs begėdiškai apvalus rausvutis paršas – užsispyrusį akiplėšą, pasišovusį bet kokia kaina tas meno aukštumas pasiekti. Paršui pavyksta, tačiau tik tada, kai jis tampa klounu.

Mėgstamos Nöstlinger temos – moterų lygybės klausimai, lyčių vaidmuo šeimoje – šioje knygoje irgi užtepamos geru ironijos sluoksniu. Moterų emancipacijos tema buvo itin populiari XX a. septintojo dešimtmečio pabaigoje ir Nöstlinger ne kartą apie tai rašė: knygoje Gretutė Zakmajer aršiai susipeša Gretutės tėvai, kai mama nusprendžia mesti šeimininkavusi namuose, užsidirbti pinigų ir studijuoti. Gretutė Zakmajer parašyta 1981 m., Ateina šuo! – šešeriais metais vėliau, ir čia autorė jau geba į moterų lygybės problematiką pažiūrėti per atstumą, gardžiai pasijuokti. Sergantis katinas priverstas auginti trisdešimt kačiukų, mat prasidėjo kačių judėjimas ir „katės supykusios ant katinų. Nori būti su jais lygiateisės. Lygios teisės, lygios pareigos, sako katės“ (p. 126); nesėkminga moterimi persirengusio lokio rinkimų kampanija, nors netrūko visų moterišką politiką ženklinančių atributų: buvo ir rausvų kepuraičių su užrašu „Balsuokite už lokę“, ir ženkliukų su lokio galva, ir tušinukų su lokio letenomis, ir moterų kapela, trenkianti smagias melodijas, ir į orą kylančių rožinių balionėlių (p. 216)…

Lokio ir šuns nuotykiai baigiasi akordu iš Janoscho knygos Panama labai graži: „Daug ką praleidi, jeigu niekada neišeini į platųjį pasaulį. Bet daug praleidi ir nebūdamas namie“ (p. 220). Taigi bičiuliai, persisotinę įspūdžiais, pažadėję amžiną draugystę, laimingai grįžta į visada laukiančius namus. Tokia istorijos pabaiga yra netikėta ir kaip visi nuotykiai turi pašaipos prieskonį. Į gyvenimą reikia žiūrėti paprastai: po tokių kvapą gniaužiančių įvykių, po visokių rinkimų kampanijų ir policijos persekiojimų nieko nėra geriau kaip tiesiog grįžti namo, perdažyti tvorą ar sukasti keletą lysvių… Bet kitaip rašytoja negali: netikėtos, verčiančios šyptelėti, nors ne visada laimingos yra visų Nöstlinger pasakojimų pabaigos.

____________________________________________

* NÖSTLINGER, Christine. Ateina šuo! / iš vokiečių k. vertė Rūta Jonynaitė; iliustr. Jutta Bauer. Vilnius: Nieko rimto, 2009. – 224 p.: iliustr., H. Ch. Anderseno medalis, ISBN 978-9955-683-46-9

Žurnalas „Rubinaitis“, 2009 Nr. 4 (52)

 

 

Įžanginis

APIE KĄ RAŠYTI?

Straipsniai

MOKYKLA ŠIUOLAIKINĖJE LIETUVIŲ VAIKŲ PROZOJE (Vilės Vėl, Gendručio Morkūno, Vytauto Račicko knygose)*
VYTAUTO MISEVIČIAUS ISTORINĖ PROZA PAAUGLIAMS*
LENE KAABERBØL IR JOS „ŠEŠĖLIŲ VARTAI“
PADĖKOS ŽODIS (pasakytas 2008 m. Kopenhagoje atsiimant Hanso Christiano Anderseno premiją)

Mano vaikystės skaitymai

„MAJA + JONAS = RUMANAS“

Sukaktys

VAIKŲ PASAULIO KŪRĖJAS (Edgaro Valterio 80-osioms metinėms)

Atidžiu žvilgsniu

Pirkit džiaugsmo. Su nuolaida!
Ko negali įsivaizduoti suaugusieji?

Laiškai

Metų knygos rinkimų aidai

Bibliografija

REKOMENDACINIŲ SKAITYMO SĄRAŠŲ PAPILDYMAI

Kronika. Informacija. Skelbimai

KRONIKA. INFORMACIJA. SKELBIMAI

Summary

SUMMARY

Mūsų partneriai ir rėmėjai