Populiariausios 2011 m. paauglių knygos
Jau ketvirti metai išskiriamoje 7–12 klasių skaitytojų kategorijoje gautos 642 anketos, jose nurodyti 668 knygų pavadinimai: 578 – užsienio ir 90 – lietuvių autorių.
2011 m. aukštesniųjų klasių skaitytojų populiariausių knygų penketukas:
1. Melvin Burgess. Heroinas.
2. S. Collins. Bado žaidynės.
3. Stephenie Meyer. Saulėlydis.
4. Erichas Maria Remarkas. Vakarų fronte nieko naujo.
5. P. C. Cast, Kristin Cast. Pažymėtoji.
Toliau šiame sąraše:
6. Kevin Brooks. Lukas.
7. John Green. Aliaskos beieškant.
8. Jerome David Salinger. Rugiuose prie bedugnės.
9. Vytautas Račickas. Nebaigtas dienoraštis.
10. Stephenie Meyer. Brėkštanti aušra.
Pernykštis knygų penketukas buvo panašus:
1. Melvin Burgess. Heroinas.
2. Stephenie Meyer. Saulėlydis.
3. Stephenie Meyer. Brėkštanti aušra.
4. Stephenie Meyer. Sielonešė.
5. P. C. Cast, Kristin Cast. Pažymėtoji.
M. Burgesso Heroinas laimėjo gana dideliu skirtumu, o kitos knygos populiarumu mažai skyrėsi. Heroino populiarumą iš dalies galima paaiškinti. Ši 2002 m. lietuviškai išleista knyga 2003 m. jau buvo penketuke ir iki šiol jame išsilaikė (porą kartų buvo antroje, o ne pirmoje vietoje). Išskyrus 2008 ir 2010 m. šis kūrinys nuo 2002 m. kasmet leidžiamas pakartotinai, tad pasirodė jau aštuoni leidimai. Remiantis leidėjų nurodytu tiražu galima manyti, kad Heroino išleista apie 20 000 egz.
Populiarumu jis prilygsta nebent Hariui Poteriui, tačiau turint galvoje, kad Hario Poterio buvo ne viena knyga, manytina, kad Heroinas jį lenkia. Kitos M. Burgesso knygos populiarumu nepasižymi. Gal kiek labiau skaitomas Mėjos angelas. Apskritai aukštesniųjų klasių skaitytojai jau beveik nebeskaito paaugliams skirtų knygų, o dažniau renkasi suaugusiųjų knygas.
Kokie pernykščiai vaikų skaitymo ypatumai? Berniukų šįkart buvo dar mažiau – gal vos dešimtadalis. Nežinia, ar jie apskritai neskaito, ar tik nepildo anketų. Daugiausia skaitančių berniukų buvo iš Vilniaus Abraomo Kulviečio vidurinės mokyklos.
Šiemet išvardyta kur kas daugiau knygų pavadinimų. (Priminsiu, kad pernai gautos 446 anketos, jose paminėtos 365 knygos, iš jų lietuvių autorių – tik 31.) Be to, gerokai daugiau nei pernai knygų – 279 – buvo paminėtos tik vieną kartą.
Dar viena šių metų ypatybė – nurodyta ir poezijos knygų (visos lietuvių autorių). Nors apskritai jų nėra labai daug, bet ankstesniais metais poezijos išvis nebūdavo. Kaip patikusias vaikai paminėjo Justino Marcinkevičiaus Poeziją, Rimo Buroko (Ne)gyvenimo fragmentus, Henriko Radausko Eilėraščius, Domanto Razausko Lietaus kambarį ir Taką į tylą, Janinos Degutytės Eilėraščius, Vainiaus Bako Pretekstus.
Pirmą kartą lietuvių autoriaus knyga – Vytauto Račicko Nebaigtas dienoraštis – pateko į pirmąjį dešimtuką – ji yra devintoje sąrašo vietoje.
Kaip minėta, skaitytojai nurodė 90 lietuvių autorių knygų. Populiariausios: Vytauto Račicko Baltos durys ir Nebaigtas dienoraštis, Vinco Mykolaičio-Putino Altorių šešėly, Balio Sruogos Dievų miškas, Igno Šeiniaus Kuprelis. Įrašyta ir keletas retesnių lietuvių autorių kūrinių: Rasos Žalynaitės Šokantis sušis, Vytauto Ažušilio Roneta (1991), Sauliaus Šaltenio Atostogos (1966), Algirdo Kuklio Apokalipsė, Romualdo Drakšo Žmogus, Eduardo Cinzo Raudonojo arklio vasara, Alfredo Bumblausko Lietuvos istorija 1009–1795.
Iš retesnių užsienio autorių knygų paminėtinos Čingizo Aitmatovo Ilga kaip šimtmečiai diena, Honoré de Balzaco Šagrenės oda, Josepho Bédier Tristanas ir Izolda, Alexandre’o Dumas Dama su kamelijomis ir Grafienė de Monsoro, Józefo Kraszewskio Kunigas, Viktoro Pelevino Čiapajevas ir Pustota, Michailo Anikino Pavogtas romanas, Andrzejaus Sapkowskio Raganius, Jeano-Paule’io Sartre’o Siena, Henryko Sienkiewicziaus Quo vadis?, Fiodoro Dostojevskio Broliai Karamazovai ir Užrašai iš mirusiųjų namų, Vladimiro Korolenkos Aklasis muzikantas, Helenos Mniszek Raupsuotoji.
Vyresnieji skaitytojai nevengė įrašyti į savąjį penketuką Kęstučio Kasparavičiaus Braškių dienos, Dingusio paveikslo, Kiškio Morkaus Didžiojo, Mažosios žiemos ir Kvailų istorijų, Alfonso Rimkaus Stebuklingos dūdelės, Mary Norton Skoliniautojų, Astridos Lindgren Padaužų kaimo vaikų ir Emilio iš Lionebergos, Alano Alexanderio Milne’o Pūkuotuko pasaulio, Roaldo Dahlo knygų.
Kai kurių autorių nurodyta labai daug knygų pavadinimų: Ericho Marios Remarko – 10, Jules’o Verne’o ir Melvino Burgesso – po 9, Haruki’o Murakami’o ir L. Smith – po 8, Astridos Lindgren – 7, Stephenie Meyer – 6, Paulo Coelho, Roaldo Dahlo, Hortense’s Ullrich ir Makso Frajaus – po 5, Vytauto Račicko – 7, Kęstučio Kasparavičiaus – 5, Gendručio Morkūno – 4, Kazio Sajos, Jurgos Ivanauskaitės, Ričardo Gavelio, Daivos Vaitkevičiūtės – po 3.
Būta skaitytojų, kurie į anketų pildymą žiūrėjo nerimtai ir į savo labiausiai patikusių knygų penketuką įrašė Bibliją, Klinikinę chirurgiją, Anesteziologiją ir reanimatologiją, Davido G. Myerso Socialinę psichologiją, Ludwigo Wittgensteino Tractatus logico-philosophicus (lotynų kalba) ir pan.
Pabaigoje už pagalbą platinant, surenkant ir atsiunčiant anketas tradiciškai dėkoju Ignalinos, Radviliškio, Raseinių, Ukmergės, Vilniaus A. Mickevičiaus apskrities viešųjų bibliotekų Vaikų literatūros skyriams, Vilniaus Emilijos Pliaterytės progimnazijai, Rokiškio rajono Kamajų Antano Strazdo, Vilkaviškio „Aušros“, Panevėžio Juozo Miltinio gimnazijoms, Vilkaviškio Salomėjos Nėries ir Šilutės Martyno Jankaus pagrindinėms mokykloms, Vilniaus Abraomo Kulviečio vidurinei mokyklai ir Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Vaikų literatūros centrui.
Ona Kaladienė,
Lietuvos nacionalinės
M. Mažvydo bibliotekos
Vaikų literatūros centras
Žurnalas „Rubinaitis“, 2012 Nr. 2 (62)
