Populiariausios 2011 m. vaikų knygos, linkėjimai, patarimai leidėjams ir kūrėjams

Artėjant pavasariui, ateina vienas maloniausių ir įdomiausių metų darbų – populiariausių knygų penketuko rinkimai, t. y. į Nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos Vaikų literatūros centrą atsiųstų vaikų anketų skaitymas, rezultatų sumavimas ir analizavimas.

Šių metų 1–6 klasių knygų penketuko rinkimuose dalyvavo 733 vaikai: 337 mergaitės, 173 berniukai ir 223 nepasirašę. Paminėti 1039 knygų pavadinimai, iš jų 215 lietuvių autorių arba lietuvių liaudies pasakų knygų. Vaikai nurodė 67 knygas, pirmą kartą išleistas 2011 m. Išvardytos 32 poezijos, 52 liaudies pasakų ir 37 pažintinės knygos.

Ištyrus atsiųstus sąrašus, paaiškėjo toks populiariausių 2011 m. skaitytų knygų penketukas:

1. Astrid Lindgren. Pepė Ilgakojinė.

2. Joanne Rowling. Haris Poteris ir Išminties akmuo.

3. Jeff Kinney. Nevykėlio dienoraštis (1 d.).

4. Astrid Lindgren. Mažylis ir Karlsonas, kuris gyvena ant stogo.

5. Otfried Preussler. Plėšikas Hocenplocas.

Kasmet sudarome ir lietuvių autorių penketuką. Šiųmetis yra toks:

1. Vytautas Račickas. Šlepetė.

2. Vytautas Račickas. Gyveno kartą Lukošiukas.

3. Vytautas Račickas. Šokoladas iki pirmadienio.

4. Justinas Marcinkevičius. Grybų karas.

5. Vytautas V. Landsbergis. Arklio Dominyko meilė.

Daugiau kaip tūkstančio knygų sąraše vyrauja per pastaruosius 10–15 metų išleistos knygos. Bet anketose paminėti ir keli gerokai seniau pasirodę kūriniai (nurodyti paskiausio ar vienintelio leidimo metai): Leonido Solovjovo Ramybės drumstėjas (1946) (beje, ši knyga buvo minima ir pernai), Klaros Moisejevos Senovės Urartu karalystėje (1956), Džan Tianio Stebuklingo moliūgo paslaptis (1963), Prano Mašioto Sparnuočiai (1972) ir Levo Tolstojaus Pilypukas (1975).

Visada įdomu rasti netikėtumų. Kad mergaitės skaito ir moterims skirtus meilės romanus, jau įprasta. Šiemet pažvelkim, kokių įdomybių pateikė berniukai. Vienas 2 klasės mokinys trečioje vietoje įrašė Juozo Girdvainio knygą Dainuojanti revoliucija Vilniaus barikadose (2011), kitam berniukui patiko (ketvirta vieta) Liongino Baliukevičiaus – partizano Dzūko dienoraštis, o trečiam – Adolfo Ramanausko-Vanago atsiminimai Daugel krito sūnų… (pirma vieta).

Dar viena įdomybė: pirmąkart pasitaikė skaityti anketą, kurioje nurodyta ne mėgstamiausia, bet, atvirkščiai, labiausiai nepatikusi knyga. O šalia – įspūdžiai: „Šita knyga buvo nuobodi – man nepatiko.“

Ką gi vaikai mąsto apie skaitymą ir jo motyvus? Greta tradicinių minčių (išmokti geriau rašyti diktantus, lavinti vaizduotę) vaikai rašo: „Sužinau, kokios yra rašytojų fantazijos, išmokstu naujų išdaigų ir susipažįstu su naujais veikėjais“; „Skatina skaityti sesė, mama, tėtis ir brolis. Nori, kad būčiau gera skaitytoja ir viską mokėčiau“; „Skaitydamas tu apie nieką negalvoji ir pasineri į kitą pasaulį. […] Skaitau, kai užduoda lietuvių mokytoja, nes nėra laiko skaityti, kai užduoda daug namų darbų“; „Man patinka skaityti todėl, kad knygose visi gali kalbėti, viskas atgyja: daiktai, gyvūnai, gamta… Skaitydamas daraisi išmintingesnis“; „Turiu daugybę knygų. Maniau, kad tai yra normalu, bet pasižiūrėjusi, kiek knygų turi mano draugai, supratau, kad ne. Knygų aš net neskaičiuoju – tikrai, galėčiau užmigti beskaičiuodama“; „[Knygų] nusiperku parduotuvėse, mugėse, knygynuose, gaunu dovanų. Į klasę atneša mokytoja, garsiai skaito, leidžia pasiimti namo“; „Man patinka knygos su informacija apie gyvūnus. Aš greitai moku skaityti knygas ir įsiminti daugelį dalykų. Vos pasirodo įdomi knyga – perku ir skaitau.“

Patarimai ir linkėjimai leidėjams:

„Leidėjams siūlau, kad išleistų knygą taip: vienam puslapy – vienas dailininkas nutapęs, kitam – kitas, kitam – dar kitas ir taip toliau. O paskui tuose puslapiuose užrašyti pasaką, eilėraštį ar ką. O kuris dailininkas gražiausiai nupieš, tai tą piešinį dėti į viršelį.“

Patarimai ir linkėjimai rašytojams:

„Patarčiau rašytojams rašant knygas atidžiau stebėti, ką parašėt, nes skaitytojai mato klaidas ir jiems sunkiau su klaidom skaityti“; „Geriau knygą rašyti iškart įdomią, o ne nuo vidurio“; „Patariu į istorijas, kurias rašo, kuria, įdėti daugiau širdies ir emocijų.“

Patarimai ir linkėjimai bibliotekininkams:

„Aš noriu, kad mūsų biblioteka galėtų nusipirkti daug naujų knygų, kad per pamokas aptartume per savaitgalį perskaitytą knygą, parašytume rašinėlių apie savo mėgstamas knygas“; „Mokytojams ir bibliotekininkams patariu dar labiau skatinti skaityti ne tik mokinius, bet ir jų tėvelius“, „Ir toliau dirbti atsakingai, gražiai, nuostabiai“; „Maloniai visiems paaugliams, vaikams pasakyti, kokios knygos yra įdomiausios, įspūdingiausios, geriausios ir kad vaikus skatintų skaityti gražias, linksmas knygas“.

Tai tik dalelė originalesnių, įdomesnių minčių, linkėjimų ir patarimų. Skaitydami šias mintis, ne vienas nusišypsome. Bet ar išties jos tik šypsenos vertos? Įsiskaitykime: mažieji pataria ir linki tikrai nuoširdžiai. Širdis džiaugiasi anketoje parašytais ir visiems skirtais žodžiais: „Siūlau ilgai gyventi.“

Reda Tamulienė,

Lietuvos nacionalinės

M. Mažvydo bibliotekos

Vaikų literatūros centras

 Žurnalas „Rubinaitis“, 2012 Nr. 2 (62)