DVIDEŠIMTIES METŲ BENDRYSTĖ
Iškilmingą šventinį IBBY Lietuvos skyriaus 20-mečiui skirtą vakarą trylikai bendraminčių buvo įteikta suvenyrinė knyga iš stiklo su įrašu „20 metų kartu“. Dokumentai byloja, kad pirmajame sąraše, pateiktame Teisingumo ministerijoje registruojant mūsų organizaciją, buvo dvidešimt trys nariai. Specialiai nesidomėjome tų kitų dešimties suvenyro negavusiųjų likimais, bet kai kas ir taip akivaizdu. Liūdniausia dėl tų, kurie jau paliko šį pasaulį. Pirmiausia prisimename profesorių Vincą Aurylą, ilgametį lietuvių vaikų literatūros ir jos tyrimų puoselėtoją. Nebėra ir dar penkių garbingų mūsų kolegų…
Iš IBBY narių sąrašo kai kas dingo todėl, kad pakeitė savo profesinę veiklą ir būti su mumis jiems tapo nebeprasminga. Kai kas tiesiog tolo nutolo. Vos keletas oficialiai pasiprašė išbraukiami – galbūt pasijutę per mažai vertinami ar per mažai reikalingi. Tai tikrai mūsų kaltė. Ko gera, IBBY labiausiai nuvylė tuos, kurie tikėjosi kokios nors naudos. Nors, tiesą sakant, tie, kurie pakalbinti stoti į IBBY klausė: „O kokia man iš to bus nauda?“, daugiau ir nebuvo kalbinami.
Šiuo metu IBBY Lietuvos skyriuje daugiau kaip 100 narių. Bendraminčių. Kai kuris nors iš kukliausiųjų suabejoja savo naryste („Ką aš čia veikiu? Ar manęs čia reikia?“), paprastai atsakau: jau vien tai, kad palaikote mūsų siekius, yra labai daug, labai reikšminga. Svarbu, kad skelbiate žinią apie geras, vertingas vaikų knygas, apie skaitymo reikšmę. Ir nesvarbu, kur tai darote – iš scenos, klasėje, bibliotekoje, leidykloje, šeimos rate ar draugų būryje… Būti tarp bendraminčių, vadinasi, stiprinti savo dvasios sveikatą. O argi tai ne nauda?
IBBY Lietuvos skyrius yra viena iš daugybės tarptautinių padalinių grupei priklausančių organizacijų, atsiradusių su svaiginančio entuziazmo ir tautinio atgimimo banga. Tikrai nemažai to laiko organizacijų išnyko, neišsilaikė. Turime pripažinti, kad mums išlikti padėjo ne tik entuziazmas, bet ir tai, kad patekome į labai palankią aplinką, erdvę – tarp knygų ir vaikų. Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos vadovybės palaikymas mums neįkainojamas. Taigi galime kalbėti ir apie dar vieną bendrystę – IBBY Lietuvos skyriaus ir Nacionalinės bibliotekos Vaikų literatūros centro. Dauguma mūsų darbų neatskiriamai susiję. Kartais, susiruošus į kilnius, nesavanaudiškus žygius, būdavo patogiau iškelti IBBY vėliavą, o kartais – Vaikų literatūros centro. Dirbant drauge mums pavyko pamažu išsikovoti svarbių, įvairiopą paramą skirstančių valstybinių institucijų pasitikėjimą. Ir privačių įmonių bei asmenų – mūsų rėmėjų – pasitikėjimą. Visus juos minime, jiems dėkojame savo jubiliejiniame leidinyje Du IBBY Lietuvos skyriaus dešimtmečiai.
Manau, kad IBBY Lietuvos skyriaus ateitis labai priklausys nuo Vaikų literatūros centro ateities. Šiuose žodžiuose slypi ir didelis susirūpinimas. Net nejauku sakyti, kad kai kurie žmonės IBBY skyriaus valdyboje išbuvo dvidešimt metų. Poreikis atsinaujinti – tiesiog skausmingas. Nesikuklindami galime sakyti, jog iki šiol dirbame atkakliai ir nuosekliai: Vaikų knygos dienos šventė su visa puokšte apdovanojimų knygų kūrėjams, Prano Mašioto skaitymai, „Rubinaitis“ – didžiausi, amžinieji mūsų darbai. Bet žiūrintiems truputėlį iš šono, ko gera, jau norisi, kad viskas vyktų kiek kitaip – šiuolaikiškiau, meniškiau arba moksliškiau.
Mūsiškiam IBBY aktyvui labai reikia ne tik jaunų, atkakliai dirbančių, bet ir gebančių savo darbus paviešinti žmonių. Viešieji ryšiai – kita opi mūsų problema. Mokame dėti kiaušinius, bet nemokame kudakuoti. Tad atsitinka net taip, kad prie mūsų padėto kiaušinio sukudakuoja kiti.
Ak, bet juk svarbu, kad kas nors išsiristų. Kad ir, anot vieno buvusio IBBY Lietuvos skyriaus nario, „mažos pūkuotos pasakaitės“. Nors… kai kiaušinį dėjai visus dvidešimt metų, viliesi ir kai ko didesnio.
Kęstutis Urba
Žurnalas „Rubinaitis“, 2012 Nr. 4 (64)