LAIŠKAI

Uždraustų knygų savaitė

Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos Vaikų literatūros sektoriuje surengta paroda, skirta Uždraustų knygų savaitei (2012 m. rugsėjo 30–spalio 6 d.). Uždraustų knygų savaitė (angl. Banned Books Week^*) – tai kasmet vykstantys renginiai ir parodos, kuriais siekiama priminti, kad ne visada ir ne visur buvo ir yra galimybė laisvai pasirinkti ką skaityti. Pirmą kartą Uždraustų knygų savaitė 1982 m. vyko JAV, kai Amerikos bibliotekų asociacija suvokė, kad vis daugiau knygų stengiamasi pašalinti iš bibliotekų, knygynų ir leidyklų lentynų. Knygas siekia cenzūruoti kas tik netingi. Valstybių vadovai nori uždrausti skaityti jiems nepalankius leidinius. Mokytojai mėgina nuslėpti nors kiek ekstravagantiškesnius tekstus. O bibliotekininkai dažnai vaikams sako, kad neleis pasiimti į namus išsirinktos knygos, nes joje rašoma apie pavojingus, paslaptingus ir tik suaugusiesiems skirtus dalykus. Nuo 1982 m. iki dabar bandyta uždrausti daugiau nei 11 tūkst. knygų!

Dažniausiai mėginama uždrausti vaikams ir paaugliams skirtas knygas. Ir tai nėra vien bandymas įpiršti savo požiūrį ar siūlymas skaityti atitinkamam amžiui tinkamesnę literatūrą. Tokiais draudimais norima nemėgstamas ar kuo nors neįtikusias knygas pašalinti iš bibliotekų lentynų, kad žmonėms (ir ne vien tik vaikams) jos taptų sunkiai pasiekiamos. Net jei tokio draudimo tikslai kilnūs, rezultatas dažnai būna žalingas. Kiekviena cenzūra prieštarauja asmens laisvei rinktis ir mąstyti pačiam. O vaikams priimti sprendimą, kokias knygas skaityti, turėtų padėti tie, kurie juos pažįsta geriausiai, – tėvai.

Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos Vaikų literatūros sektoriuje Uždraustų knygų savaitė vyksta jau antrą kartą. 2011 m. spalio mėn. skaitytojus pasitiko draudžiamų knygų paroda, kurioje visi eksponuojami leidiniai buvo aplenkti rudu popieriumi. Užrašas „Skaityti draudžiama“ provokavo prieiti ir pasidomėti, kas, kur, kada ir kodėl buvo uždrausta. Pastebėta, kad „draudžiamų“ knygų skaitomumas padidėjo kelis kartus.

Šiemet Vaikų literatūros sektoriaus skaitytojų klausėme, kokios knygos jie niekada nerekomenduotų skaityti kitam ar net norėtų, kad ji būtų pašalinta iš bibliotekų ar knygynų lentynų. Savo nuomonę išsakė 37 skaitytojai. Apibendrinti apklausos rezultatai rodo, kad dauguma skaitytojų pasisako prieš knygų draudimą. Štai kelios nuomonės: „Turbūt jokios, nes manau, kad žmogus pats turi nuspręsti, ar verta skaityti vieną ar kitą knygą, o draudimas tik dar labiau sudomina“ (15 m. skaitytoja); „Tokios knygos nėra: vienam žmogui knyga gali nepatikti, o kitas ją gali dievinti“ (13 m. skaitytojas); „Nemanau, kad turiu teisę spręsti, kokia knyga yra gera, o kokia – bloga. Kiekvienam žmogui savaip. Man pasitaikė tik viena knyga, kuri nepatiko, – Palangos Juzė“ (16 m. skaitytoja).

Nemažai skaitytojų nurodė, kokių knygų nenorėtų matyti bibliotekų lentynose:

„Reikėtų pasirūpinti, kad būtų kuo mažiau knygų apie smurtą, žiaurų elgesį ir kitus dalykus, kurie silpnam žmogui kelia neigiamas emocijas, liūdesį ir skausmą. Daugiau teigiamų jausmų!“ (skaitytojo mama);

„Tiputapė!!! Labai nuobodi knyga“ (12 m. skaitytoja);

„Kapinių knyga – nelabai įdomu ir šiurpu“ (16 m. skaitytoja);

„Vinco Mykolaičio-Putino Altorių šešėly; Šatrijos Raganos Sename dvare. Šios knygos neatitinka šių laikų paauglių gyvenimo ir aplinkos“ (19 m. skaitytoja);

„Darant tai – nešvanki labai“ (16 m. skaitytoja);

„Guzas, nes čia rašoma apie nešvankius dalykus. Ir šiaip neįdomi“ (15 m. skaitytojas);

„Pepė IIgakojinė, nes pusę knygos perskaičiau ir nesąmones rašo“ (10 m. skaitytojas);

„Savo draugui (-ei) nesiūlyčiau skaityti Mažosios princesės, nes ji per daug jausminga“ (10 m. skaitytoja);

„Mažojo princo. Nesiūlyčiau jo, nes skaitant reikia daug kantrybės ir nesuprasi, apie ką rašo“ (9 m. skaitytoja);

„Džipas televizoriuje. Nesiūlyčiau šios knygos skaityti mergaitėms, nes ji skirta berniukams“ (11 m. skaitytoja).

Bibliotekos skaitytojų nurodytos priežastys, kodėl nerekomenduotų skaityti vienos ar kitos knygos, mažai kuo skiriasi nuo pasaulinių tendencijų. Amerikos bibliotekų asociacijos atliktas tyrimas rodo, kad per dešimt metų daugiausia užkliuvo leidiniai, kuriuose per daug atvirai kalbama apie seksualumą (siūlyta drausti 3169 kartus), 2658 kartus norėta uždrausti dėl per daug įžeidžiančios kalbos, 2232 kartus buvo įskųstos knygos, neatitinkančios nurodytos skaitytojų amžiaus grupės. Mažiausiai nepasitenkinimo sulaukė knygos, kuriose minimas abortas (72 kartai), taip pat antietninės tematikos (95 kartai), klaidinantys (99 kartai), seksistiniai (128 kartai), skatinantys nejautrumą (241 kartas) ir minintys savižudybę (119 kartų) kūriniai.

Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos Vaikų literatūros sektoriuje greta mūsų skaitytojų nerekomenduojamų buvo pateiktos ir pasaulyje siūlytos uždrausti knygos. Štai keletas jų pavadinimų, iš kurių galima spręsti apie tokių draudimų absurdiškumą ir vienpusiškumą:

C. S. Lewis Liūtas, ragana ir drabužių spinta. Krikščionys dažniausiai reiškia nepasitenkinimą šia knyga dėl jos pavadinime esančio žodžio „ragana“.

Lois Lowry Siuntėjas. Dėl kalbėjimo apie eutanaziją ir savižudybę nemažai tėvų šią knygą laiko propaguojančia žudymą.

Richelle Mead Vampyrų akademijos serija. Visa paaugliams skirtų knygų apie vampyrus serija (įskaitant ir dar neišleistas knygas) buvo siūloma uždrausti dėl seksualinio turinio ir nuogumo vaizdavimo.

Katherine Paterson Tiltas į Terabitiją. Pirmiausia reiškiamas nepasitenkinimas įžeidžiančia šios knygos kalba ir raganavimo scenomis, kurios esą gali skatinti vaikų nepaklusnumą. Be to, ji laikoma prieštaraujančia religijai. Ne vienam suaugusiajam užkliuvo ir knygoje rutuliojama mirties tema.

Louis Sachar Berniukas be veido. JAV 1990– 2000 m. dažniausiai siūlytų uždrausti knygų sąraše tai – 49-asis kūrinys. Priežastis – knygoje aptariamos okultizmo ir jaunimo seksualumo temos.

Jerome David Salinger Rugiuose prie bedugnės. 1990–2000 m. tarp daugiausia ginčų keliančių knygų ši buvo 13-oji. Knyga apibūdinama kaip skatinanti maištauti, šventvagiška, kenkianti šeimos vertybėms ir moralei.

Anna Sewell Juodasis gražuolis. Buvo siūloma uždrausti Pietų Afrikoje dėl abiejų knygos pavadinimo žodžių. Vertintojai net nepasivargino jos perskaityti.

J. K. Rowling Haris Poteris. Knygos apie Harį Poterį ne kartą buvo deginamos, plėšomos, karpomos ir šalinamos iš bibliotekų lentynų kaip skatinančios smurtą, raganavimą ir velnio garbinimą.

Adomo Mickevičiaus bibliotekos Vaikų literatūros sektoriuje Uždraustų knygų savaitė tampa tradicija, kuria domisi ne tik mažieji, bet ir didieji skaitytojai. O mums – bibliotekininkams, mokytojams, leidėjams, tėvams ir mamoms, močiutėms ir seneliams – šis renginys primena, kad: 1) kiekvienas skaitytojas turi teisę laisvai pasirinkti, ką, kaip, kur ir kada skaityti (Visi kiti jam tegali patarti ir pakreipti jį tinkama linkme – juk tam ir yra rekomenduojamos literatūros sąrašai, mamos, tėčiai, mokytojai ir bibliotekininkai!); 2) kiekviena kada nors parašyta knyga turi teisę sulaukti savo skaitytojo bibliotekose, knygynuose ar namų knygų lentynose.

Aleksandra Strelcova

Vaikų knygos šventė – dovana mažiesiems skaitytojams

Lapkričio 14 d. Panevėžio muzikiniame teatre vyko jaukus renginys „Vaikystės pašaukta, atbėga pas vaikus knyga“. Ši jau šešioliktoji vaikų knygos šventė sulaukė kaip niekad daug žiūrovų. Visi norintieji neišsiteko 300 vietų salėje. Vaikai, tėveliai ir mokytojai spaudėsi po du, kai kuriems teko ir pastovėti.

Mažųjų laukė smagus koncertas, pasirodymai, pramogos ir žaidimai, galimybė iš arti susipažinti su jų draugų sukurtais literatūriniais personažais.

Išmintingoji varna Prudencija, ragana Kleopatra ir „Žaliosios pelėdos“ bibliotekos vedėja Alvyda Bratkauskienė, skambant reperio Psy „Gangnam style“, pamėgdžiodamos garsųjį jojiko šokį, atidarė šventę.

Vaikai buvo ne tik renginio žiūrovai, bet ir aktyvūs dalyviai. Šventės herojai pradinukai, padedami mokytojų, įkūnijo įvairių pasakų veikėjus. Scenoje pasirodė princesės, karalius, lapė, gaidys, šuo, vilkas, kiškiai, meškinai… Inscenizacijas „Atspėk, iš kokių mes knygų“ atliko pradinės, „Šaltinio“, „Vilties“ ir „Žemynos“ pagrindinių mokyklų vaikai. Literatūrinę kompoziciją „Metų laikai“ parengė Gamtos mokyklos ir „Minties“ gimnazijos mokiniai (rež. B. Beresnevičienė). „Ąžuolo“ pagrindinės mokyklos šokių grupė „Boružėlės“ (vad. V. Merkienė) džiugino susirinkusiuosius tiek tradiciniais, tiek moderniaisiais šokiais.

Žinoma, labiausiai vaikai laukė šauniojo piratų kapitono Flinto (aktorius Saulius Bartaška). Jis buvo sutiktas be galo audringai – kurtinamu trepsėjimu, šūksniais ir plojimais. Tai buvo linksmas, abejingų nepaliekantis renginys, kuriame, skambant Flinto atliekamoms dainoms, vaikai leidosi į smagią kelionę po metų laikus ir patyrė begalę nuotykių. Mažieji žygiavo, judino rankas ir kojas, suko liemenį ir kaklą, rodė liežuvį, malė rankomis, trepsėjo ir tupinėjo. Drąsiausieji, užlipę ant scenos, šoko ir dainavo kartu su Flintu.

Susirinkusiųjų laukė ir susitikimas su diktore, radijo ir televizijos laidų vedėja, o dabar – dar ir knygos autore Bernadeta Lukošiūte, geriau žinoma kaip Teta Beta. Tikriausiai neatsiras suaugusiojo, kuris neprisimintų Tetos Betos iš Lietuvos radijo laidos „Tetos Betos viktorina“ ir kadaise labai populiarios televizijos laidos „Labanakt, vaikučiai“, džiuginusios kelias vaikų kartas. Kuo pavirto žemėn nukritusios dvi ryškiausios žvaigždės, kiek kartų kielė neša maistą savo vaikučiams, kuris paukštis protingiausias?.. Pasakojimus apie tai p. Bernadeta surinko savo viktorinai iš įvairiausių knygų ir kartu su kitomis įdomiomis, nuotaikingomis istorijomis apie augalus, paukščius ir žvėris sudėjo į knygą Kai šalia teta Beta. Renginyje B. Lukošiūtė ne tik pristatė šią knygą, bet ir surengė mažiesiems žiūrovams protą mankštinančią nedidukę viktoriną – pakvietė vaikus atsakyti į klausimą, po kokiais augalais nykštukai slėpė savo lobius. Nugalėtojo laukė prizas – knyga.

Rengiantis šiai knygos šventei buvo paskelbtas konkursas „Kuriu literatūrinį personažą“. Konkursas, kurio dalyviai – 5–12 metų vaikai, subūrė ne tik Panevėžio vaikus, bet ir mokytojus, bibliotekininkus ir tėvus. Jaunieji skaitytojai, dalyvaudami šiame kūrybinės išmonės konkurse, galėjo įrodyti, kad turi tikrai lakią vaizduotę ir savo rankomis geba sukurti mėgstamų knygų herojus. Konkursas sulaukė didžiulio jaunųjų skaitytojų susidomėjimo. Pateikta netoli 200 pavienių autorių ir kolektyvinių darbų. Literatūrinius personažus vaizduojančias lėles kūrė vienuolika miesto mokyklų ir priešmokyklinio ugdymo įstaigų. Sulaukėme daugybės originalių knygų herojų, kurie padaryti išmoningai derinant įvairias medžiagas. Lėles vaikai siuvo, vėlė, mezgė, nėrė, lipdė, rišo, lankstė, klijavo… Taip visas būrys mėgstamų knygų herojų įgavo fizinį pavidalą. Ir ko tik čia nebūta – ir miško gyventojų (Ežiukas rūke, Mauglis, Lapė ir Vilkas), ir princesių ar pabaisų (Undinėlė, Snieguolė, Coliukė, Sniego karalienė, raganos), ir personažų, atklydusių iš pasakų, sakmių ar komiksų (Eglė žalčių karalienė, Grytutė, Vištytė ir Gaidelis, Karlsonas, Batuotas katinas, Saulė ir Mėnulis, Mikė Pūkuotukas, Pepė Ilgakojinė, Merė Popins, Čipolinas, kapitonas Gudas, Elenytė, Laumiukas, Nykštukas, Pinokis, Pagrandukas, Karlsonas, Raudonkepuraitė, Žmogus voras), ir daugybė kitų herojų.

Kaip ir kasmet, taip ir šiemet apdovanoti aktyviausi bibliotekos skaitytojai ir konkurso „Kuriu literatūrinį personažą“ nugalėtojai. Iš gausybės kūrybingų ir išradingų darbų atrinkti geriausius – nemažas iššūkis komisijai, į kurią buvo pakviestos „Minties“ gimnazijos dailės ir technologijų mokytojos Rasa Švelnienė, Daiva Gronskienė ir Jolanta Simonavičienė. Po ilgų svarstymų ir diskusijų nugalėtojais paskelbta dešimt kolektyvinių ir penkiolika individualių darbų autorių.

Be pagrindinio rėmėjo – Kultūros rėmimo fondo, – šią šventę parėmė Dainora ir Viktoras Guokai, mokytoja Daiva Baubonienė.

Konkurso „Kuriu literatūrinį personažą“ darbų paroda, vaikų knygos šventės metu puošusi Panevėžio muzikinio teatro fojė, vėl sugrįžo į „Žaliosios pelėdos“ vaikų literatūros skyrių.

Indrė Lašinytė,

Panevėžio m. sav. viešosios bibliotekos

vyresn. metodininkė

„Įvairialypė Šiaurė“ – pirmyn į naujus atradimus

Jau tryliktą kartą Telšių „Ateities“ pagrindinėje mokykloje vyko Šiaurės šalių bibliotekų savaitė, supažindinanti su įdomiais autoriais, jų kūriniais ir veikėjais. Šiųmetė „Įvairialypė Šiaurė“ – tai skaitymas, kelionės, įžvalgos, projektiniai ir kūrybiniai mokinių darbai.

Savaitė prasidėjo „Šviesos ir žodžio švente“ – pažintimi su norvegų rašytojo Thorbjørno Egnerio knygos Peliukas lipiukas Klasas veikėjais. Šventės dalyvius pasveikino mokyklos direktorė Virginija Stanienė. 2 a klasės mokiniai su mokytoja Zita Liutkute pastatė vaidinimą pagal Th. Egnerio knygos ištrauką. Vaikams įsiminė scena, kurioje gyvūnėliai keliauja ieškoti dingusio meškiuko. 1 a klasės mokiniai pateikė kūrybinius darbus „Vaizdiniai perskaičius Th. Egnerio knygos Peliukas lipiukas Klasas ištrauką“. Mokinių minčių iliustracijos – tai parodos „Skaitau ir iliustruoju“ pradžia. Iki savaitės pabaigos paroda pasipildė ir galiausiai buvo galima išvysti visų per šventę perskaitytų tekstų iliustracijas.

Kitos dienos skaitiniai – projektinis darbas „Virtuali kelionė“. Po neaprėpiamas Rusijos šiaurės platybes pakeliauti pakvietė dešimtokai su rusų kalbos mokytojomis Asta Jokubauskiene ir Daiva Vaičiene. Kelionė traukiniu, šunų kinkiniais – tai pažintis su Šiaure, su akiai ir sielai skirtais gamtos stebuklais.

Pilietinė diskusija „Visuomenės požiūris į tradicijas“ – renginys, kurį sykiu su 10 klase vedė istorijos mokytoja Irena Kunšteinienė. Apžvelgiant Šiaurės šalių skirtumus ir panašumus ieškota tradicijų ir papročių esmės, aiškintasi, diskutuota, kas tas šalis sieja, kuo jos panašios ir kokie svarbiausi jų tautiniai bruožai.

Skaitymas – tai ne tik vaizduotės žadinimas, bet ir smagus savojo pasaulio turtinimas. Tuo įsitikino 7 b klasės mokiniai – skaitytojai ir iliustruotojai – integruotoje anglų ir lietuvių kalbų pamokoje perskaitę Josteino Gaarderio knygą Ei! Ar čia yra kas nors? ir vertinę pamėgtą ištrauką. Jų projektas „Ką sužinojau ir įvertinau“ – tai išsamus vaizdų perteikimas spalvomis, detalėmis ir gyvu žodžiu. Anglų ir lietuvių kalbomis buvo pristatomas ir pats autorius, ir jo filosofinis požiūris į pasaulį ir žmogų. 7 b klasės mokiniams pasiruošti padėjo anglų kalbos mokytoja Inga Daukšienė ir lietuvių kalbos mokytoja Ieva Sigita Naglienė. Ta pati klasė vakaro skaitymuose „Mano knyga – dovana tau“ mėgavosi skaitomu tekstu, bendravo su draugais ir kartu gėrėjosi žvakučių liepsnelėmis, kurios greta taip pat kūrė savo vaizdinius. Skaitymas ir aplinka vedė į tylos pasaulį, kuriame gera būti.

Skaitymas ir įvairialypės Šiaurės paieškos toliau vyko tikybos pamokoje, kurią pirmokams vedė mokytoja Kristina Banevičiūtė. Pasitelkus šviesą ir žodį, ieškota tiesos Th. Egnerio knygoje Peliukas lipiukas Klasas. Netradicinėje pamokoje keliauta nuo literatūrinio vaizdo į tikrą aplinką, kurioje daug gamtos detalių – kelmas, lapai, žaislinės gyvūnėlių figūrėlės. Pirmokai ir giesmeles giedojo, ir prisiminė namiškių gerumą, ir įvardijo meilę, širdies gerumą kaip šviesą. Taigi apsilankyta tikrojo gėrio šalyje, kurioje vieni kitus girdi, mato ir saugo.

Šiaurės šalių bibliotekų savaitės „Įvairialypė Šiaurė“ baigiamoji popietė – pašnekesys apie įsimintinas akimirkas ir smagus pasibuvimas bibliotekoje.

Ieva Sigita Naglienė,

lietuvių kalbos mokytoja

Vanda Kuzienė,

bibliotekos vedėja

Žurnalas „Rubinaitis“, 2012 Nr. 4 (64)